Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis klaidingomis prezumpcijomis, t. y. kad jo sukurtuose ir pagamintuose meno kūriniuose (vaidybiniuose trumpo metro filmuose (toliau – ir Klipai)) yra parodijuojamas J. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), kad tai yra pareiškėjo nuomonė apie minėtą asmenį, ir kad Klipai yra demonstruojami viešai.

Atkreipia dėmesį, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) teikti paaiškinimai buvo lakoniški, kadangi skunde minimų meno kūrinių nagrinėjimas žurnalistinės etikos ir informacijos sklaidos požiūriu būtų buvęs nelogiškas. Mano, kad Tarnyba neturi ir negali turėti kompetencijos vertinti meno kūrinius bei juose veikiančių išgalvotų personažų atitikimo ir (ar) neatitikimo kokiems nors realiai egzistuojantiems asmenims požiūriu ir juo labiau spręsti, koks humoras peržengia ar neperžengia priimtinas humoro ribas vaidybiniame kine. Pasak pareiškėjo, vienintelis asmuo, galintis tiksliai pasakyti, kas yra vaizduojamas Klipuose - filmų scenarijaus autorius ir režisierius, t. y. šiuo atveju pats pareiškėjas, todėl akcentuoja, jog Klipuose galima matyti išgalvotą, neegzistuojantį personažą, neįmanomu vardu ,,Eskortas“ ir tai nėra trečiasis suinteresuotas asmuo. Bet kokie kiti požiūriai ir impresijos tėra nuomonės, o nuomonės nėra įrodymai (kad tai S. ar, pvz., liūdnai garsėjantis skiepų priešininkas iš Kauno U. K., kurį ,,Eskorte“ atpažino keli komentatoriai pareiškėjo socialinio tinklo Facebook paskyroje). Be kita ko, kaip ir pripažįsta pati Tarnyba, Klipuose trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas nėra demonstruojamas. Klipuose taip pat nėra tariamas nei jo vardas, nei rodomi jo originalūs atributai, tokie kaip namų aplinka, automobilis, draugai, artimieji. Taigi, kategoriškas Tarnybos teiginys, jog Klipuose parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo, yra neįrodomas.

Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir Tarnyba, pastebintys neabejotiną ,,Eskorto“ ir trečiojo suinteresuoto asmens tapatumą, net nepastebi, jog Klipuose vaizduojamas asmuo rengiasi ir puošiasi kaip milijonai reperių, kalba kaip šimtai tūkstančių rusifikuotų Lietuvos gyventojų, turi panašumų su daugybe kitų asmenų iš mados pasaulio. Net ir pastebimi panašumui (jų, be abejo, yra), nėra ir negali būti vertinami kaip neginčijamas faktas.

Atkreipia dėmesį, kad neteisėta iš principo yra tai, jog Tarnyba pramogą vis dar laiko informacija, nuomone, iš esmės – žurnalistika. Tarnyba Sprendime klaidingai nurodo, kad internetinės platformos YouTube kanalo ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojai, t. y. pareiškėjas ir jo kolega scenaristas ir aktorius J. M., yra viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai, o informaciją laiko žinių, naujienų ar nuomonių skleidimu, žurnalistika. Akcentuoja, kad minimas kanalas neskleidžia nei informacijos, nei nuomonių, nes išgalvotuose kino filmų scenarijuose to nėra ir negali būti, kadangi tai tik pramoga – detektyvas, drama, tragedija, komedija, mokslinė fantastika (techniškai, bet koks audio, video ar grafinis vaizdas yra informacija, bet tai yra informacija siaurąja, skaitmenine (šiais laikais) prasme; tai nėra ta informacija, apie kurią kalba Tarnyba ir visi kiti žurnalistai ar teisininkai, klaidingai besiremiantys Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – ir VIĮ)).

Pažymi, kad Tarnyba Sprendimu gali sukurti pavojingą precedentą, kai bet kuris asmuo, atpažinęs save suvaidintoje ir nufilmuotoje fikcinėje istorijoje, jausis galįs išieškoti atlygio iš filmo autoriaus už neva patirtą emocinę žalą. Pareiškėjo nuomone, ir savo civiliniu ieškiniu prieš pareiškėją trečiasis suinteresuotas asmuo siekia sukurti labai pavojingą precedentą, kuomet bet kuris asmuo, priskyręs sau bet kurio šiek tiek labiau provokuojančio vaidybinio filmo (pvz., sukurto žinomo šalies režisieriaus) personažą, įgytų teisę reikalauti atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą iš jo kūrėjų. Tai akivaizdžiai nepagrįstai ribotų saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnyje.

Paaiškina, kad kinematografas (kuriam priklauso aptariami Klipai) yra keliabriaunis. Kinematografo žanrui priklauso dokumentinis kinas, kuris, be abejo, yra informacija, žurnalistika, ir gali skleisti nuomonę(-es). Tokį kiną, iškilus reikalui, gali nagrinėti Tarnyba ar kitos valstybės institucijos. Vaidybiniame kine gali būti atvejų, kai filmas sukurtas ir pateikiamas kaip sukurtas remiantis tikrais įvykiais - tokiais atvejais, akivaizdu, kad tas ar kitas personažas yra kažkurio realiai egzistuojančio ar egzistavusio asmens atitikmuo (tiesioginė ar šaržuota impersonacija, parodija), ir tokiais atvejais filmo kūrėjai arba apsidraudžia nuo galimų teisinių problemų (kūrinio pradžioje ar pabaigoje demonstruojamais titrais (subtitrais): ,,Visi vardai, pavadinimai, lokacijos <...> yra išgalvoti. Bet koks sutapimas yra atsitiktinis“), arba to nedaro, pripažindami, kad filme žiūrovas mato būtent tuos realius asmenis; tokiais atvejais ir personažų vardai naudojami autentiški, atitinkamų realių asmenų. Atkreipia dėmesį, kad aptariami pareiškėjo Klipai nepriklauso nei dokumentiniam kinui, nei kinui, kuriame remiamasi tikrais įvykiais; visi trys Klipai yra išimtinai pareiškėjo fantazijos vaisius, su išgalvotais, realiame gyvenime neegzistuojančiais personažais, net jei jie yra panašūs į trečiąjį suinteresuotą asmenį ar šimtus tūkstančių Hip Hop muzikos atlikėjų su moteriškomis manieromis, nešiojančių baltus rūbus, perteklinę bižuteriją, kepurę su snapeliu nuo saulės ir kalbančių kaip rusifikuoti sovietmečio simpatikai. Pasak pareiškėjo, net ir pats trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog Klipai yra vaidybiniai kinematografijos darbai, t. y. meno kūriniai. Juose yra suvaidintas, realybėje neegzistuojantis personažas: vyriškis, kuriam būdingos aiškiai išreikštos moteriškos manieros, narciziškumas, savitas kalbėjimo stilius, egzaltacija, komiškas pompastiškumas, ekstravagantiškas feminiškumas. Pastebi, kad toks personažas komedijoje, kaip žanre yra naudojamas labai plačiai ir labai seniai, taigi, akivaizdu, jog aptariami Klipai priklauso komedijos žanrui.

Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo civiliniame ieškinyje prieš pareiškėją pripažįsta, jog Klipai yra vaidybinis kinas. Tai nėra nei žinia, nei nuomonė, o trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuose matomas išgalvotas personažas. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Klipai yra meno kūriniai ir dėl šios priežasties jiems nėra ir negali būti taikomas nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, nei VIĮ nustatytas reglamentavimas.

Pažymi, kad savo kūryboje analogišką personažą pradėjo naudoti maždaug prieš 27 metus, kuomet 1995 m. buvo sukurta komedijinė miniatiūra ,,(duomenys neskelbtini)“. Pateikia nuorodą į minėtos laidos įrašą bei nurodo, kad minėti vaidmenys taip pat buvo pabrėžtinai moteriškų manierų, narciziški, egzaltuoti, susiję su mados pasauliu. Tokio tipo personažai buvo naudojami ir radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ laidoje „(duomenys neskelbtini)“. Kuriant Klipuose veikiantį personažą buvo remiamasi įvairiais išgalvotais (kitų komikų sukurtais) personažais bei pateikia jų pavydžius Kuriant Klipuose matomą personažą, kiek tai susiję su jo išvaizda (apranga ir bižuterija), buvo pasirinktas Hip-Hop/Rap atlikėjų plačiai naudojamas apsirengimo ir papuošalų stilius. Teigia, kad dėl neigiamo požiūrio į Hip Hopą savo sukurtą personažą „Eskortą“ pareiškėjas ir aprengė kaip reperį: neskoningai besipuošiantį, į perteklinę bižuteriją linkusį, neišsilavinusį reperių subkultūros pajacą. Personažo ,,Eskorto“ kalbėjimo maniera ir stilius yra identiški daugeliui viešumoje figūruojančių, dizaineriais ir (ar) nuomonės formuotojais prisistatančių vyriškių, kuriems būdingos aiškiai išreikštos moteriškos manieros, narciziškumas ar feminizuota kalbėjimo maniera. Tokie bruožai toli gražu nėra būdingi išimtinai tik trečiajam suinteresuotam asmeniui, visa tai yra itin paplitę tiek realiame gyvenime, tiek ir nuo seno komedijos žanre naudojamuose personažuose.

Nesutinka su Sprendimo teiginiais, kad Klipuose vaizduojamą išgalvotą personažą ,,Eskortą“ visuomenė vienareikšmiškai suvokia kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjo nuomone, iš kelių komentarų nėra logiška konstatuoti, jog visi pareiškėjo sukurtą personažą tapatina tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be kita ko, kai kurių komentatorių ,,Eskorte“ atpažintas U. K. lygiai taip pat galėtų atpažinti ,,Eskorte“ save ir kreiptis į teismą, nes personažas neva dėvi tik jam būdingą kepurę ir yra iš to paties miesto. Nurodo, kad atlikus paiešką Google ir įvedus raktinius žodžius ,,eskortas“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nerandama nieko, kas rodytų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra suvokiamas kaip ,,Eskortas“ ar kaip nors kitaip asocijuojamas su juo.

Teigia, kad tuo atveju, jei iš tiesų būtų norėjęs parodyti būtent trečiąjį suinteresuotą asmenį, būtų pasirinkęs kitus būdus ir priemones (pvz., Klipuose personažas būtų pavadintas J. S. vardą ir pavardę primenančiais panašios sandaros žodžiais, pakeičiant (ar sukeičiant vietomis) juose kelias raides ar kitaip perfrazuojant, arba vietoje ,,Eskorto“ J. S. pavadinti būtų panaudojęs pavadinimą Škurlius, kaip jau yra daręs anksčiau.

Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo inicijavo baudžiamosios bylos už šmeižtą ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos Klipuose iškėlimą, tačiau buvo priimtas nutarimas tyrimą nutraukti, kurio jis neskundė. Nutarimas, kaip vientisas dokumentas, kuriame dėstoma jį priėmusios institucijos pozicija, įrodo, kad nusikaltimų, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo jį įtarė, pareiškėjas nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad nutarimą priėmęs pareigūnas jame padarė išvadą, jog: ,,Šie vaizdo klipai priskirtini satyrinio pobūdžio kūriniams, kuriems yra būdingos dviprasmybės. Vaizdo klipuose yra vartojami necenzūriniai žodžiai, yra šaipomasi, tačiau nėra jokių tiesioginių sąsajų su J. S. asmeniu (jis nėra tiesiogiai įvardijamas), todėl pastarojo pareiškime ir apklausoje išdėstytos prielaidos dėl galimo jo šmeižimo ir neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos, atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo patvirtintos“.

Pažymi, kad nepaisant ankstesnio nesutarimo, kuris buvo nagrinėjamas teisme, neturi jokio suinteresuotumo neigiamai atsiliepti apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ar jam kerštauti, tačiau neabejoja, kad ši byla yra trečiojo suinteresuoto asmens kerštas, imantis vadinamųjų SLAPP (strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo priemonių arba gąsdinimų ieškinys yra skirtas kritikams cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos apkraunant teisinės gynybos sąnaudomis, kol jie atsisakys kritikos ar priešinimosi) priemonių. Teigia, kad kyla klausimas, dėl ko trečiasis suinteresuotas asmuo neduoda į teismą laidos ,,(duomenys neskelbtini)“, kur komedijiniuose filmukuose veikėjas pateikiamas kaip tikrasis J. S., atvirai ir nedviprasmiškai, panaudojant vulgarią užuominą apie ieškovo seksualinę orientaciją. Mano, kad pateiktas pavyzdys suponuoja išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo siekia atkeršyti būtent pareiškėjui dėl pralaimėjimo ankstesnėje byloje.

Nesutinka su Tarnybos teiginiais, kad Klipai yra prieinami viešai. Atkreipia dėmesį, kad vienoje Sprendimo vietoje Tarnyba teigia, jog Klipai yra vieši, o kitoje, pati sau prieštaraudama, konstatuoja, kad: ,,Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad ginčo informacija skelbiama tik uždaram interneto platformos ,,Patreon“ rėmėjų ratui“. Pažymi, kad minėtame nutarime šiuo klausimu buvo konstatuota, jog: „Aptariant tyrimo metu surinktus duomenis, pažymėtinas ir dar vienas aspektas, tai yra viešas minėtų vaizdo klipų pasiekiamumas. Apklaustas A. R. parodė, kad vaizdo klipus patalpino į interneto tinklapį ,,Youtube.com“ ir į interneto tinklapį ,,Patreon.com“. Į viešai prieinamą interneto tinklapį ,,Youtube.com“ keliamos tik vaizdo klipų ištraukos, o tinklapyje ,,Patreon.com“ minėtus vaizdo klipus už tam tikrą mokestį galima peržiūrėti visa apimtimi, taigi prieiga prie šių filmų yra apribota“.

Akcentuoja, kad žurnalistu niekada nedirbo, nedirba, ir neketina dirbti, atvirkščiai – visuomenei puikiai žinomas pareiškėjo itin skeptiškas požiūris į lietuviškos žurnalistikos kokybę ir nuolatinė vieša kritika jai. Mano, kad nagrinėjamu atveju klaidinga remtis VIĮ normomis, kurios prilygina vaidybinius (meninius) filmus žinios skleidimui, žinioms ar žurnalistikai ar vien todėl, jog pareiškėjas dirba ar yra dirbęs įvairiose medijose (televizijoje, radijuje), lemia pareiškėjo, kaip informuojančio visuomenę ir atliekančio žurnalisto darbą, vertinimą. Pažymi, kad tiesa ta, jog jis užsiima tik pramogos kūrimu ir gamyba: įvairaus ilgio vaidybiniais kinematografo darbais, pramoginių laidų (žaidimai ir pokalbių šou) vedimu, vaidinimu televizijoje, kine ir teatre, renginių vedimu.

Atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas iš esmės teikia argumentus ne dėl Sprendimo, o analizuoja tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilusio civilinio ginčo aplinkybes bei pateikia atsikirtimus į trečiojo suinteresuoto asmens ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nesusijęs su privačiu civiliniu ginču ir civiline byla, todėl pareiškėjo argumentai, kuriais atsikertama į ieškinio reikalavimus, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teigia, jog kategoriškai nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog vaizdo įrašuose vaizduojamas išgalvotas personažas, o ne parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti argumentai apsiriboja išvaizdos apibūdinimu, tačiau kiekvieno atvejo vertinimui būtina išsiaiškinti visą Klipų turinį, kontekstą ir paskelbimo aplinkybes. Sutinka, jog Klipuose pareiškėjo apranga gali būti siejama ir su kitais asmenimis, tačiau Klipuose pateikti apibūdinimai, išsakytos citatos, elgesio, veiksmų ir privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas kiekvienam asmeniui leidžia susieti pareiškėjo parodiją su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pažymi, kad viešai žinoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo duoto interviu Rusijos propagandiniam tinklapiui sulaukė daug kritikos ir buvo pavadintas ,,skuduru“. Pareiškėjas taip pat yra sukūręs dainelę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir pavadinęs ją ,,škurlio dainele“. Klipuose personažas taip pat apibūdinamas kaip ,,skuduras“, be to, kartojamos trečiojo suinteresuoto asmens minėto interviu metu pasakytos frazės apie Rusijos šlovinimą, emigravusių iš Lietuvos žmonių skaičių, valstybei mokamus mokesčius. Pabrėžia, kad Klipuose teigiama, jog parodijuojamas asmuo garsina Lietuvą, o susipažinus su trečiojo suinteresuoto asmens įrašais socialinių tinklų paskyrose matyti, jog būtent tokias frazes trečiasis suinteresuotas asmuo vartoja pristatydamas savo darbus. Klipų turinys yra apie sukurtą dizainerio prekės ženklą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pajuokiamai atspindi trečiojo suinteresuoto asmens prekės ženklą ,,(duomenys neskelbtini)“. Klipuose taip pat atskleidžiamas artimas parodijuojamo asmens ryšys su mama – trečiasis suinteresuotas asmuo dažnai socialiniuose tinkluose dalinasi akimirkomis su mama bei renginiuose dažniausiai dalyvauja su mama. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia susieti paskelbtą informaciją būtent su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjo skunde išvardijami įvairūs asmenys, kurie, anot pareiškėjo, taip pat galėtų būti laikomi parodijuojamu asmeniu, tačiau nei vienas iš jų nepasižymi aukščiau išvardytų savybių visuma, pvz., dauguma iš jų nėra dizaineriai, nekalba ypatinga maniera įterpiant rusiškas frazes, nėra sukūrę prancūzų kalbai artimo prekės ženklo, nėra kilę iš Kauno, nereiškia prielankumo Rusijai, nedemonstruoja artimo ryši su mama, nėra pasisakę neigiamai apie padėtį Lietuvoje, neakcentuoja, kad garsina Lietuvą savo darbais. Taigi, pareiškėjo išimtinai nurodytas išvaizdos ir aprangos neišskirtinumas negali vienareikšmiškai suponuoti išvadą, kad parodijuojamas yra ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Klipų kontekste pateiktų detalių visuma demonstruoja išskirtinai į trečiąjį suinteresuotą asmenį nukreiptą kritiką, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog personažas išgalvotas ir negali būti susietas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vienintelis asmuo, galintis tiksliai pasakyti, kas yra vaizduojama Klipuose, yra filmų scenarijaus autorius ir režisierius, taip pat su teiginiu, kad neįmanoma įrodyti, kas yra vaizduojamas Klipuose. Atkreipia dėmesį, jog kaip ir nurodyta Sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, jog faktui, kad žinios yra apie pareiškėją, nustatyti reikšminga, ar pareiškėjas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėjo asmenį. Atitinkamai, paties informaciją paskleidusio asmens parodymai, nors ir neabejotinai yra vertintini, tačiau neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens, apie kurį yra paskleista ginčo informacija, nustatymo.

Pažymi, kad aplinkybė, jog ir kiti asmenys gali save identifikuoti iš tam tikrų vaizduojamo personažo bruožų, nereiškia, kad asmuo, apie kurį buvo paskleista ginčo informacija, dėl šios priežasties netenka teisės ginti savo pažeistas asmenines neturtines teises.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas remiasi tuo, jog prokuroras Nutarime nurodė, kad „<...> nėra tiesioginių sąsajų su J. S. asmeniu (jis nėra tiesiogiai įvardijamas)“, tai nereiškia, kad, prokuroro nuomone, negalima suprasti, kad Klipuose vaizduojamas personažas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tikėtina, kad tokį argumentą prokuroras pateikė tik dėl to, kad tam, kad prokuroras galėtų tęsti baudžiamąjį tyrimą ir iškelti baudžiamąją bylą, šiuo atveju parodijuojamas asmuo turėtų būti tiesiogiai įvardijamas vardu ar pavarde, nes baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 170 straipsnio 2 dalyje galima tik tada, kai yra nustatoma tiesioginė tyčia.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos teiginiai dėl Klipų viešumo yra prieštaraujančio pobūdžio ir kad dėl apribotos prieigos prie Klipų jie automatiškai nėra laikytini viešais. Aplinkybė, kad prieigą prie šios platformos turi bet kuris suaugęs asmuo, sumokėjęs simbolinį nario mokestį, patvirtina, kad prieiga yra ribojama tik minimaliai ir Klipai yra vieši, skelbiami neribotam kiekiui asmenų, sutinkančių už juos sumokėti minimalų mokestį, o ne privačiam asmenų ratui. Be to, didelės Klipų ištraukos dalys skelbiamos be ribotos prieigos, be minimalaus mokesčio visiems YouTube platformos lankytojams ir vien YouTube platformoje skelbiamų „Listed“ Klipų ištraukų teasers (angl. k. anonsai) pakanka, kad būtų nustatytas garbės ir orumo pažeidimas.

Atkreipia dėmesį, kad YouTube kanalas ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra visuomenės informavimo priemonė - tai kanalas, kuriame transliuojamas pramoginis turinys, kurį laikyti visuomenės informavimu nėra teisinga. Pažymi, kad kanalas netransliuoja nei žinių, nei naujienų, nei nuomonių, nei analizių, t. y. nieko kas laikytina žiniasklaida.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas VIĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. galiojusi) bei Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspektoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-10 (Inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas). VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, be kita ko, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (VIĮ 3 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 4 dalis). VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame prašė Inspektoriaus įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytas funkcijas bei įvertinti Klipuose skleidžiamą informaciją.

Atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją ir kt. (VIĮ 50 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė turėjo kompetenciją nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir vertinti Klipų turinio atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Kaip teisingai pažymima Sprendime, Klipai nėra skirti ir jais dalinamasi ne privačiame uždarame asmenų rate, o yra skirti ir pasiekiami bet kuriam asmeniui, susimokėjusiam atitinkamą pinigų sumą, taip pat Klipai skelbiami visuomenės informavimo priemonėje, todėl remiantis VIĮ 2 straipsnio 79 dalimi, laikytini viešąja informacija, kurios turinį, nepriklausomai nuo pobūdžio ar žanro, Inspektorius turi kompetenciją vertinti.