Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-31 · Administracinė byla Nr. I2-648-596/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
I2-648-596/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00556-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
J. S., J. M.
Atsakovas
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-648-596/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00556-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjui A. R. ir jo atstovui advokatui V. R.,atsakovės atstovei J. B.,trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovei advokatei K. Č.,trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. patikslintą skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M. ir J. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (SK-191, 2020) SPR-334 „Dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ įrašuose „(duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis klaidingomis prezumpcijomis, t. y. kad jo sukurtuose ir pagamintuose meno kūriniuose (vaidybiniuose trumpo metro filmuose (toliau – ir Klipai)) yra parodijuojamas J. S. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo), kad tai yra pareiškėjo nuomonė apie minėtą asmenį, ir kad Klipai yra demonstruojami viešai.

Atkreipia dėmesį, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau – ir Tarnyba) teikti paaiškinimai buvo lakoniški, kadangi skunde minimų meno kūrinių nagrinėjimas žurnalistinės etikos ir informacijos sklaidos požiūriu būtų buvęs nelogiškas. Mano, kad Tarnyba neturi ir negali turėti kompetencijos vertinti meno kūrinius bei juose veikiančių išgalvotų personažų atitikimo ir (ar) neatitikimo kokiems nors realiai egzistuojantiems asmenims požiūriu ir juo labiau spręsti, koks humoras peržengia ar neperžengia priimtinas humoro ribas vaidybiniame kine. Pasak pareiškėjo, vienintelis asmuo, galintis tiksliai pasakyti, kas yra vaizduojamas Klipuose - filmų scenarijaus autorius ir režisierius, t. y. šiuo atveju pats pareiškėjas, todėl akcentuoja, jog Klipuose galima matyti išgalvotą, neegzistuojantį personažą, neįmanomu vardu ,,Eskortas“ ir tai nėra trečiasis suinteresuotas asmuo. Bet kokie kiti požiūriai ir impresijos tėra nuomonės, o nuomonės nėra įrodymai (kad tai S. ar, pvz., liūdnai garsėjantis skiepų priešininkas iš Kauno U. K., kurį ,,Eskorte“ atpažino keli komentatoriai pareiškėjo socialinio tinklo Facebook paskyroje). Be kita ko, kaip ir pripažįsta pati Tarnyba, Klipuose trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdas nėra demonstruojamas. Klipuose taip pat nėra tariamas nei jo vardas, nei rodomi jo originalūs atributai, tokie kaip namų aplinka, automobilis, draugai, artimieji. Taigi, kategoriškas Tarnybos teiginys, jog Klipuose parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo, yra neįrodomas.

Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ir Tarnyba, pastebintys neabejotiną ,,Eskorto“ ir trečiojo suinteresuoto asmens tapatumą, net nepastebi, jog Klipuose vaizduojamas asmuo rengiasi ir puošiasi kaip milijonai reperių, kalba kaip šimtai tūkstančių rusifikuotų Lietuvos gyventojų, turi panašumų su daugybe kitų asmenų iš mados pasaulio. Net ir pastebimi panašumui (jų, be abejo, yra), nėra ir negali būti vertinami kaip neginčijamas faktas.

Atkreipia dėmesį, kad neteisėta iš principo yra tai, jog Tarnyba pramogą vis dar laiko informacija, nuomone, iš esmės – žurnalistika. Tarnyba Sprendime klaidingai nurodo, kad internetinės platformos YouTube kanalo ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojai, t. y. pareiškėjas ir jo kolega scenaristas ir aktorius J. M., yra viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai, o informaciją laiko žinių, naujienų ar nuomonių skleidimu, žurnalistika. Akcentuoja, kad minimas kanalas neskleidžia nei informacijos, nei nuomonių, nes išgalvotuose kino filmų scenarijuose to nėra ir negali būti, kadangi tai tik pramoga – detektyvas, drama, tragedija, komedija, mokslinė fantastika (techniškai, bet koks audio, video ar grafinis vaizdas yra informacija, bet tai yra informacija siaurąja, skaitmenine (šiais laikais) prasme; tai nėra ta informacija, apie kurią kalba Tarnyba ir visi kiti žurnalistai ar teisininkai, klaidingai besiremiantys Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu (toliau – ir VIĮ)).

Pažymi, kad Tarnyba Sprendimu gali sukurti pavojingą precedentą, kai bet kuris asmuo, atpažinęs save suvaidintoje ir nufilmuotoje fikcinėje istorijoje, jausis galįs išieškoti atlygio iš filmo autoriaus už neva patirtą emocinę žalą. Pareiškėjo nuomone, ir savo civiliniu ieškiniu prieš pareiškėją trečiasis suinteresuotas asmuo siekia sukurti labai pavojingą precedentą, kuomet bet kuris asmuo, priskyręs sau bet kurio šiek tiek labiau provokuojančio vaidybinio filmo (pvz., sukurto žinomo šalies režisieriaus) personažą, įgytų teisę reikalauti atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą iš jo kūrėjų. Tai akivaizdžiai nepagrįstai ribotų saviraiškos laisvę, įtvirtintą Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 10 straipsnyje.

Paaiškina, kad kinematografas (kuriam priklauso aptariami Klipai) yra keliabriaunis. Kinematografo žanrui priklauso dokumentinis kinas, kuris, be abejo, yra informacija, žurnalistika, ir gali skleisti nuomonę(-es). Tokį kiną, iškilus reikalui, gali nagrinėti Tarnyba ar kitos valstybės institucijos. Vaidybiniame kine gali būti atvejų, kai filmas sukurtas ir pateikiamas kaip sukurtas remiantis tikrais įvykiais - tokiais atvejais, akivaizdu, kad tas ar kitas personažas yra kažkurio realiai egzistuojančio ar egzistavusio asmens atitikmuo (tiesioginė ar šaržuota impersonacija, parodija), ir tokiais atvejais filmo kūrėjai arba apsidraudžia nuo galimų teisinių problemų (kūrinio pradžioje ar pabaigoje demonstruojamais titrais (subtitrais): ,,Visi vardai, pavadinimai, lokacijos <...> yra išgalvoti. Bet koks sutapimas yra atsitiktinis“), arba to nedaro, pripažindami, kad filme žiūrovas mato būtent tuos realius asmenis; tokiais atvejais ir personažų vardai naudojami autentiški, atitinkamų realių asmenų. Atkreipia dėmesį, kad aptariami pareiškėjo Klipai nepriklauso nei dokumentiniam kinui, nei kinui, kuriame remiamasi tikrais įvykiais; visi trys Klipai yra išimtinai pareiškėjo fantazijos vaisius, su išgalvotais, realiame gyvenime neegzistuojančiais personažais, net jei jie yra panašūs į trečiąjį suinteresuotą asmenį ar šimtus tūkstančių Hip Hop muzikos atlikėjų su moteriškomis manieromis, nešiojančių baltus rūbus, perteklinę bižuteriją, kepurę su snapeliu nuo saulės ir kalbančių kaip rusifikuoti sovietmečio simpatikai. Pasak pareiškėjo, net ir pats trečiasis suinteresuotas asmuo pripažįsta, jog Klipai yra vaidybiniai kinematografijos darbai, t. y. meno kūriniai. Juose yra suvaidintas, realybėje neegzistuojantis personažas: vyriškis, kuriam būdingos aiškiai išreikštos moteriškos manieros, narciziškumas, savitas kalbėjimo stilius, egzaltacija, komiškas pompastiškumas, ekstravagantiškas feminiškumas. Pastebi, kad toks personažas komedijoje, kaip žanre yra naudojamas labai plačiai ir labai seniai, taigi, akivaizdu, jog aptariami Klipai priklauso komedijos žanrui.

Nurodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo civiliniame ieškinyje prieš pareiškėją pripažįsta, jog Klipai yra vaidybinis kinas. Tai nėra nei žinia, nei nuomonė, o trumpametražiai vaidybiniai filmai, kuriuose matomas išgalvotas personažas. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, Klipai yra meno kūriniai ir dėl šios priežasties jiems nėra ir negali būti taikomas nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnyje, nei VIĮ nustatytas reglamentavimas.

Pažymi, kad savo kūryboje analogišką personažą pradėjo naudoti maždaug prieš 27 metus, kuomet 1995 m. buvo sukurta komedijinė miniatiūra ,,(duomenys neskelbtini)“. Pateikia nuorodą į minėtos laidos įrašą bei nurodo, kad minėti vaidmenys taip pat buvo pabrėžtinai moteriškų manierų, narciziški, egzaltuoti, susiję su mados pasauliu. Tokio tipo personažai buvo naudojami ir radijo stoties „(duomenys neskelbtini)“ laidoje „(duomenys neskelbtini)“. Kuriant Klipuose veikiantį personažą buvo remiamasi įvairiais išgalvotais (kitų komikų sukurtais) personažais bei pateikia jų pavydžius Kuriant Klipuose matomą personažą, kiek tai susiję su jo išvaizda (apranga ir bižuterija), buvo pasirinktas Hip-Hop/Rap atlikėjų plačiai naudojamas apsirengimo ir papuošalų stilius. Teigia, kad dėl neigiamo požiūrio į Hip Hopą savo sukurtą personažą „Eskortą“ pareiškėjas ir aprengė kaip reperį: neskoningai besipuošiantį, į perteklinę bižuteriją linkusį, neišsilavinusį reperių subkultūros pajacą. Personažo ,,Eskorto“ kalbėjimo maniera ir stilius yra identiški daugeliui viešumoje figūruojančių, dizaineriais ir (ar) nuomonės formuotojais prisistatančių vyriškių, kuriems būdingos aiškiai išreikštos moteriškos manieros, narciziškumas ar feminizuota kalbėjimo maniera. Tokie bruožai toli gražu nėra būdingi išimtinai tik trečiajam suinteresuotam asmeniui, visa tai yra itin paplitę tiek realiame gyvenime, tiek ir nuo seno komedijos žanre naudojamuose personažuose.

Nesutinka su Sprendimo teiginiais, kad Klipuose vaizduojamą išgalvotą personažą ,,Eskortą“ visuomenė vienareikšmiškai suvokia kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį. Pareiškėjo nuomone, iš kelių komentarų nėra logiška konstatuoti, jog visi pareiškėjo sukurtą personažą tapatina tik su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be kita ko, kai kurių komentatorių ,,Eskorte“ atpažintas U. K. lygiai taip pat galėtų atpažinti ,,Eskorte“ save ir kreiptis į teismą, nes personažas neva dėvi tik jam būdingą kepurę ir yra iš to paties miesto. Nurodo, kad atlikus paiešką Google ir įvedus raktinius žodžius ,,eskortas“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ nerandama nieko, kas rodytų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra suvokiamas kaip ,,Eskortas“ ar kaip nors kitaip asocijuojamas su juo.

Teigia, kad tuo atveju, jei iš tiesų būtų norėjęs parodyti būtent trečiąjį suinteresuotą asmenį, būtų pasirinkęs kitus būdus ir priemones (pvz., Klipuose personažas būtų pavadintas J. S. vardą ir pavardę primenančiais panašios sandaros žodžiais, pakeičiant (ar sukeičiant vietomis) juose kelias raides ar kitaip perfrazuojant, arba vietoje ,,Eskorto“ J. S. pavadinti būtų panaudojęs pavadinimą Škurlius, kaip jau yra daręs anksčiau.

Atkreipia dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo inicijavo baudžiamosios bylos už šmeižtą ir neapykantos kurstymą dėl seksualinės orientacijos Klipuose iškėlimą, tačiau buvo priimtas nutarimas tyrimą nutraukti, kurio jis neskundė. Nutarimas, kaip vientisas dokumentas, kuriame dėstoma jį priėmusios institucijos pozicija, įrodo, kad nusikaltimų, kuriais trečiasis suinteresuotas asmuo jį įtarė, pareiškėjas nepadarė. Atkreipia dėmesį, kad nutarimą priėmęs pareigūnas jame padarė išvadą, jog: ,,Šie vaizdo klipai priskirtini satyrinio pobūdžio kūriniams, kuriems yra būdingos dviprasmybės. Vaizdo klipuose yra vartojami necenzūriniai žodžiai, yra šaipomasi, tačiau nėra jokių tiesioginių sąsajų su J. S. asmeniu (jis nėra tiesiogiai įvardijamas), todėl pastarojo pareiškime ir apklausoje išdėstytos prielaidos dėl galimo jo šmeižimo ir neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos, atlikus ikiteisminį tyrimą nebuvo patvirtintos“.

Pažymi, kad nepaisant ankstesnio nesutarimo, kuris buvo nagrinėjamas teisme, neturi jokio suinteresuotumo neigiamai atsiliepti apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ar jam kerštauti, tačiau neabejoja, kad ši byla yra trečiojo suinteresuoto asmens kerštas, imantis vadinamųjų SLAPP (strateginis ieškinys dėl visuomenės dalyvavimo priemonių arba gąsdinimų ieškinys yra skirtas kritikams cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti juos apkraunant teisinės gynybos sąnaudomis, kol jie atsisakys kritikos ar priešinimosi) priemonių. Teigia, kad kyla klausimas, dėl ko trečiasis suinteresuotas asmuo neduoda į teismą laidos ,,(duomenys neskelbtini)“, kur komedijiniuose filmukuose veikėjas pateikiamas kaip tikrasis J. S., atvirai ir nedviprasmiškai, panaudojant vulgarią užuominą apie ieškovo seksualinę orientaciją. Mano, kad pateiktas pavyzdys suponuoja išvadą, jog trečiasis suinteresuotas asmuo siekia atkeršyti būtent pareiškėjui dėl pralaimėjimo ankstesnėje byloje.

Nesutinka su Tarnybos teiginiais, kad Klipai yra prieinami viešai. Atkreipia dėmesį, kad vienoje Sprendimo vietoje Tarnyba teigia, jog Klipai yra vieši, o kitoje, pati sau prieštaraudama, konstatuoja, kad: ,,Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad ginčo informacija skelbiama tik uždaram interneto platformos ,,Patreon“ rėmėjų ratui“. Pažymi, kad minėtame nutarime šiuo klausimu buvo konstatuota, jog: „Aptariant tyrimo metu surinktus duomenis, pažymėtinas ir dar vienas aspektas, tai yra viešas minėtų vaizdo klipų pasiekiamumas. Apklaustas A. R. parodė, kad vaizdo klipus patalpino į interneto tinklapį ,,Youtube.com“ ir į interneto tinklapį ,,Patreon.com“. Į viešai prieinamą interneto tinklapį ,,Youtube.com“ keliamos tik vaizdo klipų ištraukos, o tinklapyje ,,Patreon.com“ minėtus vaizdo klipus už tam tikrą mokestį galima peržiūrėti visa apimtimi, taigi prieiga prie šių filmų yra apribota“.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kaip internetinė YouTube platforma traktuoja nepaskelbtus klipus ir pažymi, kad nepaskelbtą medžiagą gali matyti tik Patreon rėmėjai, o taip pat asmenys, iš tokių rėmėjų gavę internetinį adresą, kas yra itin retas reiškinys, nes pinigus mokantis rėmėjas nesuinteresuotas perduoti galimybę matyti turinį kitiems, nieko nesumokėjusiems.

Akcentuoja, kad žurnalistu niekada nedirbo, nedirba, ir neketina dirbti, atvirkščiai – visuomenei puikiai žinomas pareiškėjo itin skeptiškas požiūris į lietuviškos žurnalistikos kokybę ir nuolatinė vieša kritika jai. Mano, kad nagrinėjamu atveju klaidinga remtis VIĮ normomis, kurios prilygina vaidybinius (meninius) filmus žinios skleidimui, žinioms ar žurnalistikai ar vien todėl, jog pareiškėjas dirba ar yra dirbęs įvairiose medijose (televizijoje, radijuje), lemia pareiškėjo, kaip informuojančio visuomenę ir atliekančio žurnalisto darbą, vertinimą. Pažymi, kad tiesa ta, jog jis užsiima tik pramogos kūrimu ir gamyba: įvairaus ilgio vaidybiniais kinematografo darbais, pramoginių laidų (žaidimai ir pokalbių šou) vedimu, vaidinimu televizijoje, kine ir teatre, renginių vedimu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas akcentavo, kad Klipuose matomas asmuo tėra fikcinis personažas, nors ir turintis tam tikrų realioms asmenybėms būdingų bruožų, tačiau išimtinai pareiškėjo kūrybinės veiklos rezultatas, neturintis nieko bendro su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė turėjo visas galimybes, tačiau jokio tyrimo neatliko. Nesutiko, jog Klipai yra vieši.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai nurodė, kad atsakovės atliktame tyrime, kuomet nebuvo keiptasi į pareiškėją dėl papildomos informacijos, remtasi tik trečiojo suinteresuoto asmens skunde Tarnybai nurodytais argumentais, negali būti pripažįstamas tinkamu. Pažymėjo, kad Inspektorius viršijo kompetenciją, nes galėjo gauti visą informaciją apie ikiteisminį tyrimą ir civilinę bylą, tačiau nesiėmė jokių veiksmų papildomai informacijai surinkti. Akcentavo, kad atsižvelgiant į tai, jog tyrimas vyko 1,5 metų ir per šį laikotarpį buvo pradėtas ir nutrauktas ikiteisminis tyrimas bei iškelta civilinė byla iš esmės dėl tų pačių Klipų turinio, skundo nagrinėjimas Tarnyboje, remiantis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 12 dalimi turėjo būti sustabdytas arba nutrauktas. Pažymėjo, kad remiantis teismų praktika, satyra – tai žanras, kuriam būdingas pernelyg didelis realybės iškraipymas, todėl šio žanro kūriniai, jų turinys, turi būti vertinami ypač atsargiai, ko nagrinėjamu atveju atsakovė neatliko, nes neatliko išsamaus tyrimo, taip pažeisdama ir pareiškėjo saviraiškos teisę. Nesant duomenų kaip buvo nustatyta, kad Klipuose parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo, galima teigti, jog vertinimas apie tai, kas vaizduojama Klipuose, tėra subjektyvi nuomonė.

Atsiliepimas

Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su skundo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėjas iš esmės teikia argumentus ne dėl Sprendimo, o analizuoja tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens kilusio civilinio ginčo aplinkybes bei pateikia atsikirtimus į trečiojo suinteresuoto asmens ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas nesusijęs su privačiu civiliniu ginču ir civiline byla, todėl pareiškėjo argumentai, kuriais atsikertama į ieškinio reikalavimus, negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teigia, jog kategoriškai nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog vaizdo įrašuose vaizduojamas išgalvotas personažas, o ne parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pateikti argumentai apsiriboja išvaizdos apibūdinimu, tačiau kiekvieno atvejo vertinimui būtina išsiaiškinti visą Klipų turinį, kontekstą ir paskelbimo aplinkybes. Sutinka, jog Klipuose pareiškėjo apranga gali būti siejama ir su kitais asmenimis, tačiau Klipuose pateikti apibūdinimai, išsakytos citatos, elgesio, veiksmų ir privataus gyvenimo aplinkybių atskleidimas kiekvienam asmeniui leidžia susieti pareiškėjo parodiją su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Pažymi, kad viešai žinoma, jog trečiasis suinteresuotas asmuo dėl savo duoto interviu Rusijos propagandiniam tinklapiui sulaukė daug kritikos ir buvo pavadintas ,,skuduru“. Pareiškėjas taip pat yra sukūręs dainelę apie trečiąjį suinteresuotą asmenį ir pavadinęs ją ,,škurlio dainele“. Klipuose personažas taip pat apibūdinamas kaip ,,skuduras“, be to, kartojamos trečiojo suinteresuoto asmens minėto interviu metu pasakytos frazės apie Rusijos šlovinimą, emigravusių iš Lietuvos žmonių skaičių, valstybei mokamus mokesčius. Pabrėžia, kad Klipuose teigiama, jog parodijuojamas asmuo garsina Lietuvą, o susipažinus su trečiojo suinteresuoto asmens įrašais socialinių tinklų paskyrose matyti, jog būtent tokias frazes trečiasis suinteresuotas asmuo vartoja pristatydamas savo darbus. Klipų turinys yra apie sukurtą dizainerio prekės ženklą ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris pajuokiamai atspindi trečiojo suinteresuoto asmens prekės ženklą ,,(duomenys neskelbtini)“. Klipuose taip pat atskleidžiamas artimas parodijuojamo asmens ryšys su mama – trečiasis suinteresuotas asmuo dažnai socialiniuose tinkluose dalinasi akimirkomis su mama bei renginiuose dažniausiai dalyvauja su mama. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma leidžia susieti paskelbtą informaciją būtent su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjo skunde išvardijami įvairūs asmenys, kurie, anot pareiškėjo, taip pat galėtų būti laikomi parodijuojamu asmeniu, tačiau nei vienas iš jų nepasižymi aukščiau išvardytų savybių visuma, pvz., dauguma iš jų nėra dizaineriai, nekalba ypatinga maniera įterpiant rusiškas frazes, nėra sukūrę prancūzų kalbai artimo prekės ženklo, nėra kilę iš Kauno, nereiškia prielankumo Rusijai, nedemonstruoja artimo ryši su mama, nėra pasisakę neigiamai apie padėtį Lietuvoje, neakcentuoja, kad garsina Lietuvą savo darbais. Taigi, pareiškėjo išimtinai nurodytas išvaizdos ir aprangos neišskirtinumas negali vienareikšmiškai suponuoti išvadą, kad parodijuojamas yra ne trečiasis suinteresuotas asmuo. Klipų kontekste pateiktų detalių visuma demonstruoja išskirtinai į trečiąjį suinteresuotą asmenį nukreiptą kritiką, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, jog personažas išgalvotas ir negali būti susietas su trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsiliepimas

Atsakovė pabrėžia, kad taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog neturi kompetencijos vertinti pramoginio turinio vaizdo įrašų turinio. Akcentuoja, kad nevertina išimtinai tik žurnalistikos kūrinių, o tuo labiau žurnalistų etikos. Atkreipia dėmesį, jog Tarnybos kompetencija apibrėžta VIĮ 50 straipsnyje, kuriuo vadovaujantis ji nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privatų gyvenimą bei asmens duomenų apsaugos pažeidimų visuomenės priemonėse, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas. Atsakovė remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodo, kad VIĮ nuostatų reikalavimai taikytini nepriklausomai nuo skelbiamos informacijos žanro ar jos pateikimo būdo, taigi net ir pareiškėjo įvardinta kino produkcija (filmas) laikytina visuomenės informavimo priemone, kuria viešai skelbiama informacija, ir kuriai taikomos VIĮ nuostatos, nes jose nėra numatytų išimčių, kuriomis remiantis VIĮ reikalavimai nebūtų taikomi pramoginio turinio informacijai.

Pažymi, kad suprantama, jog parodijos, humoristinio, satyrinio žanro kūrinių paskirtis yra perdedant ir iškraipant realybę provokuoti ir šokiruoti informacijos gavėją, tačiau akcentuoja, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pasiekusi tam tikrą ,,sunkumo“ lygį saviraiškos laisvė ir jos forma nėra ginama, jei siekiama nepagrįstai pulti asmenį, turint tikslą jį įžeisti ar paniekinti, tai nesuderinama su konvencine teise į saviraiškos laisvę. Ne išimtis ir pramoginio turinio kūriniai, kuriais siekiama pažeminti konkretų asmenį, jį sumenkinti visuomenės akyse. Atkreipia dėmesį, kad turi būti aiškus skirtumas tarp visiškos fikcijos, fantazijos, kuri nenukreipia į jokį konkretų realybėje egzistuojantį asmenį, ir tarp aiškaus pajuokiamojo pobūdžio, nors ir satyrinio komedijos kūrinio, kuris skirtas konkretaus, realybėje egzistuojančio asmens kritikai ir pažeminimui. Taigi, pareiškėjas skunde iš esmės siekia paneigti VIĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis visi viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), nepriklausomai ar jie žurnalistai, ar bet kurie kiti asmenys, skleidžiantys informaciją visuomenei, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir VIĮ reikalavimų nepriklausomai nuo skleidžiamos informacijos žanro ir pobūdžio.

Nurodo, kad negalima sutikti su pareiškėjo skundo argumentu, jog vien Klipų prieinamumas už mokestį daro juos nevieša informacija. Pažymi, jog remiantis VIĮ 2 straipsnio 75 dalimi, viešoji informacija yra informacija, skirta viešai skleisti, o pareiškėjo Klipai būtent ir yra skirti skleisti viešai, t. y. bet kuriam už paramą sumokėjusiam asmeniui. Nėra jokių apribojimų, kas gali paremti pareiškėjo ir J. M. kanalą ir neribotai žiūrėti jame skelbiamus įrašus. Tai rodo, kad įrašais dalinamasi su bet kuriuo asmeniu, o ne privačiai, uždarame, aiškiai apibrėžtame asmenų rate. Atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis pareiškėjo požiūriu, tradicinėse informavimo priemonėse skelbiamas mokamas turinys, kaip ir televizijos kanaluose, kurie prieinami tik sumokėjus paslaugų teikėjui, skleidžiamas turinys taip pat turėtų būti laikomas nevieša informacija. Mano, jog tokia pozicija yra nelogiška ir stokojanti teisinio pagrįstumo.

Pažymi, kad nors pareiškėjas nurodo, jog Klipai negalėjo būti surandami paieškoje, tačiau jų anonsai su pavadinimais buvo skelbiami viešai YouTube kanale kartu su nuorodomis, jog pilni įrašai pasiekiami tik pareiškėjo kanalo rėmėjams. Taigi, bet kuris asmuo turi galimybę prisijungti prie pareiškėjo kanalo rėmėjų ir pamatyti anonsuotus Klipus. Be to, ginčo informacija pasiekiama ir nesusimokėjus – atsakovė nėra pareiškėjo rėmėja, tačiau sekdama socialinio tinklo YouTube nuoroda turėjo galimybę pamatyti Klipus, kas suponuoja išvadą, jog Klipai yra prieinami bet kuriam asmeniui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tokia informacija nelaikytina vieša.

Apibendrindama pažymi, kad priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek faktinio, tiek ir teisinio pagrįstumo reikalavimus, todėl toks Sprendimas yra pagrįstas ir turi būti paliktas galioti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė papildomai nurodė, kad Tarnybai nebuvo žinoma apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar civilinį procesą, niekas jos apie tai neinformavo. Pažymėjo, kad atskiri požymiai gal ir nesuponuoja, jog Klipuose vaizduojamas vienas konkretus asmuo, tačiau požymių visuma vienoje vietoje sudaro pagrindą teigti, kad Klipuose parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo, o saviraiškos ribos yra peržengtos. Atkreipė dėmesį, kad kreiptis dėl papildomos informacijos nebuvo pagrindo, o tyrimas buvo atliktas – patikrinti faktai, įvertinta įrodymų visuma ir to nagrinėjamu atveju pakanka.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su skundo argumentais nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Tarnyba Sprendime išsamiai pasisakė dėl savo kompetencijos nagrinėti ginčo klausimą ir dėl socialiniame tinkle YouTube valdomos paskyros priskirtinumo visuomenės informavimo priemonei bei pareiškėjo prilyginimui viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui). Teigia, jog su Tarnybos argumentais ir išvada, kad atsižvelgiant į LVAT praktiką ir ginčijamoje paskyroje skelbiamos informacijos sklaidą ir prieinamumą, valdytojo veiklos metodus, socialinio tinklo YouTube paskyros „(duomenys neskelbtini)” valdytojų A. R. ir J. M. atžvilgiu, kurie kartu yra ir viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai, taip pat jų veiklai rengiant ir viešai skleidžiant informaciją savo YouTube paskyroje yra taikomos VIĮ nuostatos, numatančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų teises, pareigas ir atsakomybę. Taigi, vadovaujantis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustačius, jog ginčo informacija yra viešoji bei yra skelbiama visuomenės informavimo priemonėje, būtent Tarnyba nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo, teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugos pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse nepriklausomai nuo Klipų pobūdžio ir žanro bei atlieka kitas įstatymo leidėjo priskirtas funkcijas.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad vienintelis asmuo, galintis tiksliai pasakyti, kas yra vaizduojama Klipuose, yra filmų scenarijaus autorius ir režisierius, taip pat su teiginiu, kad neįmanoma įrodyti, kas yra vaizduojamas Klipuose. Atkreipia dėmesį, jog kaip ir nurodyta Sprendime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, jog faktui, kad žinios yra apie pareiškėją, nustatyti reikšminga, ar pareiškėjas iš paskleistų žinių supranta, jog šios žinios liečia jo asmenį ir tuo pagrindu suvokia apie savo subjektinių teisių pažeidimą ir ar kiti asmenys iš paskleistų žinių supranta, kad paskleistos žinios yra apie pareiškėjo asmenį. Atitinkamai, paties informaciją paskleidusio asmens parodymai, nors ir neabejotinai yra vertintini, tačiau neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmens, apie kurį yra paskleista ginčo informacija, nustatymo.

Pažymi, kad aplinkybė, jog ir kiti asmenys gali save identifikuoti iš tam tikrų vaizduojamo personažo bruožų, nereiškia, kad asmuo, apie kurį buvo paskleista ginčo informacija, dėl šios priežasties netenka teisės ginti savo pažeistas asmenines neturtines teises.

Šalies argumentai

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog įrodymai, kuriais remdamasi Tarnyba nustatė, kad Klipuose vaizduojamas personažas - J. S., yra jo Facebook paskyroje po vienu iš Klipų esantys vartotojų komentarai: vienas komentatorius uždavė klausimą „čia kartais ne S. iliustruotas?“, vienas parašė „(duomenys neskelbtini)“ ir vienas nurodė, kad Klipas yra apie (duomenys neskelbtini). Iš viso pateikti 37 komentarai. Kai kuriuos, pareiškėjo nuomone, parašė tas pats asmuo. Taigi, iš paties pareiškėjo pateiktų argumentų akivaizdu, kad bent vienas kitas asmuo suprato, jog Klipuose vaizduojamas asmuo yra būtent J. S. Nors remiasi ir aplinkybe, kad kai kurie asmenys komentaruose teigia Klipuose įžvelgiantys kitą asmenį, tačiau pateikia tik trumpą komentarų nuotrauką, iš kurios nėra galimybės identifikuoti po kuriuo iš Klipų jie paskelbti. Pareiškėjas Klipais dalinosi atskirai paskelbdamas kiekvieną iš jų savo Facebook paskyroje, todėl pateikta komentarų ištrauka gali būti priskirta tik vienam iš pasidalintų Klipų Facebook paskyroje. Labai tikėtina, kad tai nėra Klipas, kuriame yra diskutuojama apie prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“, jį iškreipiant ir pateikiant kaip „(duomenys neskelbtini)“. Būtent šis Klipas ir panaikina bet kokias abejones, kad Klipuose vaizduojamas ne koks kitas asmuo, nes niekas kitas neturi panašaus į „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklo. Taigi, sutinka su Tarnybos išvada, kad visi Klipai turi būti vertinami bendroje visumoje, o vertinant įrašus bendroje visumoje, bet kuriam asmeniui akivaizdu, kad juose vaizduojamas asmuo yra būtent trečiasis suinteresuotas asmuo.

Nurodo, kad viename iš Klipų yra aptariamas prekės ženklas ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris savo skambesiu labai primena paties trečiojo suinteresuoto asmens įregistruotą prekės ženklą - ,,(duomenys neskelbtini)“. Be to, Klipe personažas nurodo, kad prekės ženklo pavadinimas pasirinktas dėl panašumo į prancūzišką atsisveikinimą reiškiantį terminą. Atkreipia dėmesį, kad 2019 m. lapkričio 3 d. YouTube tinklapyje paviešintame interviu „(duomenys neskelbtini) – svečiuose J. S.“, kuris buvo paviešintas prieš paskelbiant Klipą, nurodė, kad jo prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pasirinktas būtent atkartojant prancūzišką atsisveikinimą reiškiantį terminą ir jame pakeičiant kelias raides, tačiau paliekant itin panašų tarimą. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad nors Klipuose nėra tiesiogiai nurodomas vardas ar pavardė ar personažas nėra pavadinamas panašiu vardu, akivaizdu, kad siekdamas susieti Klipuose pavaizduojamą personažą būtent su trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjas pavadina personažo prekės ženklą itin panašiu pavadinimu, todėl viešai visuomenėje žinomą asmenį ir jo prekės ženklą galima lengvai identifikuoti dar ir iš šio asmens prekės ženklo. Be to, Google paieškos sistemos bei socialinio tinklo TIK TOK momentinės vaizdo nuotraukos patvirtina, kad visuomenė Klipuose esantį personažą atpažįsta ir mato būtent kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį.

Pažymi, kad 2021 m. kovo 31 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimai padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir 170 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų (toliau – ir Nutarimas). Iš dalies sutinka, jog Nutarimas patvirtina, kad pareiškėjas nepadarė jame nurodytų nusikaltimų, kuriais buvo įtariamas, tačiau pabrėžia, jog Nutarime prokuroras nurodo papildomas priežastis, dėl kurių jis priėmė Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. prokuroras nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė yra taikytina tik kaip ultima ratio (lot. k. paskutinė priemonė) priemonė ir kad dėl šio ginčo dar nebuvo išnaudotos civilinės teisės gynybos priemonėmis ir jomis dar galima pasinaudoti. Todėl prokuroro Nutarimas nereiškia, kad nebuvo padarytas pažeidimas, kad nebuvo pažeistos asmens garbės ir orumo teisės, o reiškia tik tai, kad už padarytą pažeidimą, prokuroro nuomone, baudžiamoji atsakomybė yra per griežta ir neturėtų būti taikoma, o nukentėjusysis pažeistas teises turėtų ginti būtent civilinės teisės suteikiamos gynybos priemonėmis.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas remiasi tuo, jog prokuroras Nutarime nurodė, kad „<...> nėra tiesioginių sąsajų su J. S. asmeniu (jis nėra tiesiogiai įvardijamas)“, tai nereiškia, kad, prokuroro nuomone, negalima suprasti, kad Klipuose vaizduojamas personažas yra trečiasis suinteresuotas asmuo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, tikėtina, kad tokį argumentą prokuroras pateikė tik dėl to, kad tam, kad prokuroras galėtų tęsti baudžiamąjį tyrimą ir iškelti baudžiamąją bylą, šiuo atveju parodijuojamas asmuo turėtų būti tiesiogiai įvardijamas vardu ar pavarde, nes baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 170 straipsnio 2 dalyje galima tik tada, kai yra nustatoma tiesioginė tyčia.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Tarnybos teiginiai dėl Klipų viešumo yra prieštaraujančio pobūdžio ir kad dėl apribotos prieigos prie Klipų jie automatiškai nėra laikytini viešais. Aplinkybė, kad prieigą prie šios platformos turi bet kuris suaugęs asmuo, sumokėjęs simbolinį nario mokestį, patvirtina, kad prieiga yra ribojama tik minimaliai ir Klipai yra vieši, skelbiami neribotam kiekiui asmenų, sutinkančių už juos sumokėti minimalų mokestį, o ne privačiam asmenų ratui. Be to, didelės Klipų ištraukos dalys skelbiamos be ribotos prieigos, be minimalaus mokesčio visiems YouTube platformos lankytojams ir vien YouTube platformoje skelbiamų „Listed“ Klipų ištraukų teasers (angl. k. anonsai) pakanka, kad būtų nustatytas garbės ir orumo pažeidimas.

Šalies argumentai

Pažymi, kad priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, ankstesnę teisminio ginčo baigtį vertina kaip savo laimėjimą, tačiau mano, jog priteista neturtinės žalos suma akivaizdžiai nebuvo pakankamai didelė ir neįgyvendino prevencinės funkcijos. Kaip nurodo pats pareiškėjas, priteistą sumą jam paaukojo piliečiai, todėl nepatyręs jokio finansinio nuostolio pareiškėjas nesuprato savo veiksmų neteisėtumo ir toliau savo veiksmais, sukurdamas ir paviešindamas Klipus, pažeidinėjo trečiojo suinteresuoto asmens teises. Būtent dėl šios priežasties, tikėdamasis, kad šį kartą teismo sprendimu byloje dėl ginčo Klipų bus nustatytas pakankamas neturtinės žalos dydis ir bus įgyvendinta prevencinė funkcija, trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo kito pasirinkimo, kaip pateikti civilinį ieškinį ir reikalauti teismo įpareigoti pareiškėją nutraukti neteisėtus veiksmus ir priteisti padarytą žalą.

Pažymi, kad kaip ir Tarnyba, laikosi pozicijos, jog Klipuose išreikšta pareiškėjo nuomonė apie trečiąjį suinteresuotą asmenį yra išsakyta vulgaria, nevartotina leksika. Tokie apibūdinimai ir pasisakymai yra per se (lot. k. savaime) įžeidžiantys, žeminantys asmens garbę ir orumą. Nepaisant subjektyvaus paskleistos informacijos pobūdžio, ginčo informacija yra nesuderinama su normine leksika ir nevartotina viešojoje erdvėje. Vartojamos kalbinės išraiškos priemonės turi vulgarų, niekinį stilistinį atspalvį, todėl yra neetiškos, galinčios įžeisti bet kurį asmenį, kuris yra jomis apibūdinamas ir kuriam jos yra priskiriamos. Toks informacijos pateikimo būdas nėra suderinamas su saviraiškos laisve ir teise skleisti nuomonę.

Apibendrindamas nurodo, kad viešai paskleista informacija pareiškėjas ne tik ženkliai peržengė saviraiškos laisvės ir teisės skleisti nuomonę ribas, bet ir itin šiurkščiai pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens garbę ir orumą. Pažymi, kad asmens garbė ir orumas yra ginami nepriklausomai nuo informacijos paskleidimo pobūdžio ir kūrinio žanro, todėl net ir prisidengdamas vaidybinio kinematografijos filmo komedijos žanro prigimtimi pareiškėjas neįgyja teisės viešai žeminti, įžeidinėti, niekinti individualaus asmens.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė papildomai akcentavo, kad Klipuose yra parodijuojamas trečiasis suinteresuotas asmuo. Pažymėjo, kad tiek komentarai po Klipais, tiek ir žmonių siųsti Klipai pačiam J. S. rodo, kad visuomenė Klipų personažą sieja būtent su juo. Atkreipė dėmesį, jog remiantis teismų praktikos išaiškinimais pakanka, kad bent vienas žmogus susietų trečiąjį suinteresuotą asmenį su Klipų turiniu. Be to, nurodytas aplinkybes patvirtina ekspertizės vertinimas. Nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti Sprendimą. Taip pat paaiškino, kad apie ikiteisminį tyrimą ir civilinę bylą atsakovės neinformavo dėl atsitiktinių, žmogiškųjų aplinkybių, nes pamiršo apie Tarnybai pateiktą skundą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti remiantis skunde nurodytais argumentais. Atkreipia dėmesį, kad vien tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Klipuose vaizduojamas išgalvotas personažas, nieko nekeičia, nes tai yra kiekvieno asmens subjektyvus vertinimas. Visi kartu su pareiškėju sukurti personažai tėra komiškos neigiamų bendražmogiškų bruožų konsolidacijos.

Pažymi, kad nėra suprantama, dėl kokių priežasčių atsakovė komedijiniame, absurdu stipriai atskiestame filme įžvelgia kažkokią kritiką, juo labiau nukreiptą į konkretų asmenį. Tai suponuoja apie subjektyvų vertinimą, kuris nėra paremtas jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atkreipia dėmesį, kad YouTube kanalas ,,(duomenys neskelbtini)“ nėra visuomenės informavimo priemonė - tai kanalas, kuriame transliuojamas pramoginis turinys, kurį laikyti visuomenės informavimu nėra teisinga. Pažymi, kad kanalas netransliuoja nei žinių, nei naujienų, nei nuomonių, nei analizių, t. y. nieko kas laikytina žiniasklaida.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo papildomai nurodė, kad Klipuose nėra jokios parodijos, visi personažai susideda iš daugelio bruožų. Pažymėjo, kad Klipų turinys neturi nuomonės ar žinios požymių ir atributų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė nepagrįstai, remdamasi selektyviai išrinktais požymiais, susiejo Klipuose vaizduojamą personažą su J. S.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. (SK-191, 2020) SPR-334 ,,Dėl socialinio tinklo ,,YouTube“ paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)” įrašuose „(duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. 2020 m. gegužės 28 d. atsakovei pateikė skundą dėl viešai paskelbtos informacijos, kuriame nurodė, jog pareiškėjas savo tendencingais veiksmais, kuriais yra skatinamos patyčios trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu, kursto neapykantą, demonstruoja nepagarbą tiek jam, tiek ir žurnalisto profesijai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pasinaudodamas trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdu ir jį žeidžiančia informacija, sąmoningai siekia jį pažeminti, sudaryti apie jį neigiamą nuomonę visuomenės akyse, be to, naudoja trečiojo suinteresuoto asmens atvaizdą žeminančiu būdu, kas prasilenkia su teisiniame reglamentavime įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga. Pažymėjo, kad Klipuose skleidžiama informacija taip pat nėra suderinama su Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo nuostatomis. Taigi, pareiškėjo veiksmai pažeidžia tiek VIĮ, tiek Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas, nes Klipuose viešai skleidžiama informacija yra skatinama nepagarba, kurstoma netolerancija, neapykanta, patyčios, žeminama trečiojo suinteresuoto asmens garbė ir orumas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes prašė: 1) nustatyti, kad pareiškėjas, paskelbdamas nurodytus Klipus, pažeidė VIĮ 2 straipsnio 13 dalyje, 3 straipsnyje, 14 straipsnyje, 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas; 2) įspėti pareiškėją apie minėtus teisės aktų pažeidimus; 3) įpareigoti pareiškėją pašalinti Klipus ir įpareigoti paskelbti priimto sprendimo rezoliucinę dalį.

Tarnyba 2020 m. birželio 10 d. raštu Nr. (SK-191) S-556 ,,Dėl paaiškinimų pateikimo“ informavo pareiškėją apie jo atžvilgiu gautą skundą ir paprašė pateikti viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) poziciją dėl trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytų argumentų.

Pareiškėjas, atsakydamas į Tarnybos raštą, 2020 m. birželio 22 d. elektroniniu paštu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, kad Klipai yra: 1) trumpo metro vaidybiniai filmai su išgalvotais personažais, todėl šių meno darbų vertinimas žurnalistinės etikos požiūriu yra nelogiškas; 2) dauguma minimos medžiagos (išskyrus trumpas filmų reklamas, ,,teasers“, kurie prieinami viešai) yra skirta uždaram internetinės ,,Patreon“ platformos paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ abonentų vartojimui, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo, pateikdamas trečioms šalims, kurios nėra Lietuvos teismai, prokuratūra ar policija, nuorodas į uždarus YouTube vaizdo klipus (esančius ,,unlisted“ režime), atlieka intelektualiosios nuosavybės vagystės aktą, dar žinomą kaip piratavimas; 3) iš J. S. skunde esančių teksto pavyzdžių, tokių kaip ,,vadina kaimiečiu, rusofulu, eskortu ir kitais necenzūriniais žodžiais“, susidaro įspūdis, kad skundą surašė psichiškai nesveikas asmuo arba jo katė.

Tarnyba, išnagrinėjusi trečiojo suinteresuoto asmens skundą, 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (SK-191, 2020) SPR-334 „Dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ įrašuose „(duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“, nusprendė: 1) pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens skundą iš dalies pagrįstu; 2) įspėti viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) socialinio tinklo YouTube paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ valdytojus pareiškėją ir J. M. dėl VIĮ 2 straipsnio 36 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo paskelbiant įrašus ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pareikalavo pašalinti pažeidimą – iš socialinio tinklo YouTube paskyros ,,(duomenys neskelbtini)“ pašalinti garbę ir orumą žeminančią informaciją.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės priimtu Sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas VIĮ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. lapkričio 14 d. galiojusi) bei Asmenų skundų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Inspektoriaus 2014 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-10 (Inspektoriaus 2020 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. V-15 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas). VIĮ 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, be kita ko, kad viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę (VIĮ 3 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises (VIĮ 3 straipsnio 4 dalis). VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2020 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame prašė Inspektoriaus įgyvendinti VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytas funkcijas bei įvertinti Klipuose skleidžiamą informaciją.

VIĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos. Minėtame įstatyme yra apibrėžiama ir Inspektoriaus kompetencija. VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Inspektorius, inter alia (lot. k. be kita ko), atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; 8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos; 11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną.

Atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti sprendimą: įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją ir kt. (VIĮ 50 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nepaisant to, jog viena iš VIĮ numatytų Inspektoriaus funkcijų yra suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) nagrinėjimas, šią funkciją Inspektorius turi atlikti atsižvelgdamas į VIĮ numatytą jo paskirtį (Įstatymo 49 straipsnio 1 dalis, 1 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrindamas viešojo intereso – žodžio ir spaudos laisvės, visuomenės informavimo – tinkamą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2043-502/2015).

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovė turėjo kompetenciją nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir vertinti Klipų turinio atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. Kaip teisingai pažymima Sprendime, Klipai nėra skirti ir jais dalinamasi ne privačiame uždarame asmenų rate, o yra skirti ir pasiekiami bet kuriam asmeniui, susimokėjusiam atitinkamą pinigų sumą, taip pat Klipai skelbiami visuomenės informavimo priemonėje, todėl remiantis VIĮ 2 straipsnio 79 dalimi, laikytini viešąja informacija, kurios turinį, nepriklausomai nuo pobūdžio ar žanro, Inspektorius turi kompetenciją vertinti.

VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos. Nustatytas terminas nėra naikinamasis ir dėl objektyvių priežasčių (pvz., būtinybės Inspektoriui patikrinti visus skunde nurodytus pažeidimus, surinkti reikiamus duomenis ir kt.) sprendimas gali būti priimamas jau pasibaigus trijų mėnesių terminui, tačiau poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laiko tarpą. Suėjus įstatymų nustatytam senaties terminui, poveikio priemonės skyrimas nebegalimas.

LVAT yra išaiškinęs (byla Nr. A261-1293/2009), jog nors atsakovas (Inspektorius) ir pažeidė skundo nagrinėjimo procedūrą (skundą išnagrinėjo per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą), tačiau dėl tokio pažeidimo nėra pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo, nes skundo nagrinėjimo terminas nėra naikinamasis, po kurio negali būti atliekami veiksmai ir tokiu procedūriniu pažeidimu nebuvo pažeistas skundo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo objektyvumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog Tarnybai skundą išnagrinėjus per ilgesnį, nei teisės aktuose nustatytas, terminą, buvo padarytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudarytų pagrindą naikinti Sprendimą. Pažymėtina, jog skundo nagrinėjimo terminas yra nustatytas tam, kad atitinkamas subjektas, laikydamasis teisės aktuose nustatytos jo funkcijų įgyvendinimo tvarkos, užtikrintų tinkamą asmenų teisių įgyvendinimą, objektyvų sprendimų priėmimą. Bylos medžiaga nepatvirtina, jog skundą išnagrinėjus per ilgesnį terminą, kokiu nors būdu buvo pažeistos asmenų teises, todėl tokie argumentai vertintini kaip neturintys įtakos ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti LVAT praktiką dėl termino, per kurį Inspektorius gali priimti sprendimą dėl viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) įspėjimo už VIĮ pažeidimą bei reikalavimo paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 pažymėjo, jog Inspektoriaus, kuris yra valstybės pareigūnas, prižiūrintis, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos, funkcijos iš esmės yra orientuotos į viešuosius, visuomeninius tikslus, t. y. užtikrinti, kad viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla informuojant visuomenę būtų vykdoma laikantis įstatymo reikalavimų, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai. Inspektoriui atliekant jam įstatymu pavestas funkcijas yra ne tik užtikrinami bei ginami viešieji interesai, bet kartu ir ginami asmenų privatūs interesai bei teisės. VIĮ Inspektoriui nėra suformuluotos pareigos vykdyti nubaudimo funkciją, Inspektoriaus įspėjimo, kaip poveikio priemonės, tikslas iš esmės yra įspėti apie viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padarytus teisės pažeidimus bei tokiu būdu siekti teisės pažeidimų prevencijos, t. y. kad tokio pobūdžio teisės pažeidimai daugiau nesikartotų, o Inspektoriaus reikalavimas paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią bei asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją yra orientuotas į tai, kad būtų pašalinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veikla galimai padaryti visuomenės teisių ir interesų bei privačių asmenų teisių ir interesų pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, jog VIĮ nėra įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, t. y. minėtame įstatyme nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, ir tai laikytina teisės spraga, kuri privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją bei įvertinus tai, kad Inspektoriaus sprendimu skiriamas viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas laikytinas poveikio priemone, o panašaus pobūdžio poveikio priemonės (įspėjimas) yra numatytos ir kituose įstatymuose, yra pagrindas taikyti įstatymo analogiją dėl poveikio priemonių skyrimo terminų skaičiavimo - sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Inspektoriui pagal VIĮ sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją) (LVAT 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-27/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčijamas Inspektoriaus Sprendimas, išnagrinėjus trečiojo suinteresuoto asmens J. S. skundą, buvo priimtas 2021 m. gruodžio 30 d., t. y. likus vienai dienai iki sueinant 2 metams nuo pirmojo Klipo (,,(duomenys neskelbtini)“) įrašo paskelbimo 2019 m. gruodžio 31 d. Nors Sprendimas buvo priimtas praleidus VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą, tačiau, kaip jau minėta, nurodytas terminas yra procedūrinio pobūdžio, be to, Sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas, buvo priimtas nesuėjus 2 metams nuo pirmojo pažeidimo įvykdymo dienos, todėl šiuo pagrindu naikinti ginčijamą Sprendimą nėra pagrindo.

VIĮ 50 straipsnio 9 dalis nustato atvejus, kuriais Inspektorius turi atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžinti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui. Pagal VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punktą, tuo atveju, kai pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas, skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, skundo nagrinėjimo sustabdymas yra siejamas su tuo, kad teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, kaip ir Inspektorius. Tvarkos aprašo 36.2 papunktyje nustatyta, kad Inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jo tyrimą nutraukia skundą grąžindamas jį pateikusiam asmeniui, jeigu pradėjus nagrinėti skundą paaiškėja, kad jį tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo nagrinėjimas sustabdomas, kol jį išnagrinės teismas. Apie skundo nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju skundo tyrimas atnaujinamas tik asmeniui pageidaujant ir apie tai raštiškai informavus inspektorių.

Remiantis VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 5 punktu, Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą. Jei tyrimo metu paaiškėja VIĮ 50 straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės, skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas (VIĮ 50 straipsnio 12 dalis). Sutinkamai su Tvarkos aprašo 36.5 papunkčiu, Inspektorius atsisako nagrinėti skundą, jo tyrimą nutraukia skundą grąžindamas jį pateikusiam asmeniui, kai dėl skunde keliamo klausimo (skundo dalyko) yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Remiantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje, gavus trečiojo suinteresuoto asmens J. S. pareiškimą dėl socialinio tinklo YouTube paskyroje ,,(duomenys neskelbtini)“ paskelbtų Klipų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 170 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu buvo atmestas trečiojo suinteresuoto asmens skundas dėl prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo tenkintas ir panaikinti prokuroro ir vyriausiojo prokuroro nutarimai. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi prokuroro skundas buvo atmestas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis. Minėtos nutarties pagrindu 2020 m. lapkričio 25 d. ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroras 2021 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą, pareiškėjo veiksmuose nesant nusikalstamų veikų, nustatytų BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 170 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo patvirtino, kad šis nutarimas apskųstas nebuvo.

Į bylą pareiškėjo atstovo pateiktas Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo išrašas patvirtina, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. trečiojo suinteresuoto asmens J. S. atstovė, atstovaudama jo interesus, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš minėto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame yra ne tik aptariamas pareiškėjo 2019 m. balandžio 27 d. įrašas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį socialinio tinklo Facebook paskyroje, bet ir analizuojamas Klipų turinys, išskiriamos juose paminėtos frazės ir teiginiai. Ieškiniu prašoma priteisti ieškovui J. S. iš atsakovo A. R. 12 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri buvo padaryta paskleidžiant J. S. garbę ir orumą žeminančią informaciją bei nepagrįstą, nesąžiningą, įžeidžiančią, neetišką nuomonę. Didžiąją dalį ieškinio argumentų sudaro Klipų turinio ir juose vartojamų frazių aptarimas, siekiant pagrįsti, jog juose yra parodijuojamas J. S., skleidžiama jo garbę ir orumą žeminanti informacija.

Įvertinus trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybai pateikto skundo, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 31 d. nutarimo bei 2021 m. rugsėjo 14 d. trečiojo suinteresuoto asmens J. S. ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-346-925/2023 turinį konstatuotina, kad juose visuose yra vertinamas tų pačių Klipų turinys. Kaip jau minėta, skundo Tarnyboje nagrinėjimo sustabdymas yra siejamas su tuo, kad teismas nagrinėja skundą tuo pačiu klausimu, kaip ir Inspektorius. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismui J. S. pateiktame ieškinyje ginčas keliamas ir dėl įrašo socialiniame tinkle Facebook, tačiau didžioji dalis argumentų yra susiję būtent su Klipų turiniu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-346-925/2023 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjamas iš esmės tas pats klausimas, kurį nagrinėjo ir Inspektorius priimdamas skundžiamą Sprendimą.

Byloje nenustatyta, kad trečiasis suinteresuotas pranešė Inspektoriui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ar apie tai, jog jis su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kaip minėta, 2023 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir pateiktą ieškinį civilinėje byloje Inspektorius nebuvo informuotas, nurodydama, kad per gana ilgą laiką nesulaukus jokio sprendimo dėl Inspektoriui pateikto skundo aplinkybė, jog skundas buvo pateiktas ir yra neišnagrinėtas, buvo pamiršta. Atkreiptinas dėmesys, kad praėjus 3 mėnesių terminui, per kurį skundas turėjo būti išnagrinėtas, trečiasis suinteresuotas asmuo nesikreipė dėl Tarnybos neveikimo ar vilkinimo atlikti veiksmus.

Byloje duomenų, kad Tarnyba kreipėsi į atitinkamas valstybės institucijas ar į patį trečiąjį suinteresuotą asmenį, prašydama pateikti informaciją, patikslinti ar nuo skundo priėmimo, t. y. laikotarpiu kol vyko skundo nagrinėjimas iki Sprendimo priėmimo, neatsirado naujų faktinių aplinkybių ar jos nepasikeitė, nėra. Apie tai, kad tokių duomenų nebuvo siekiama gauti, 2023 m. sausio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje civilinėje byloje nagrinėja ginčą iš esmės tuo pačiu klausimu, kaip ir nagrinėjo Inspektorius, todėl Inspektorius turėjo taikyti VIĮ 50 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatas ir sustabdyti trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimą.

Pažymėtina, jog tam, kad Inspektorius galėtų atlikti VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje jam priskirtas funkcijas, įstatymų leidėjas jam suteikė šio straipsnio 2 dalies 1- 8 punktuose išvardytas teises, įskaitant: VIĮ nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų laidų vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti (VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 2 punktas); nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti (VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Minėtu teisiniu reguliavimu yra aiškiai nustatyta, kad Inspektorius, atlikdamas jam priskirtas funkcijas, tarp jų ir nagrinėdamas suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jo garbės ir orumo, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir apimtimi gauti šių funkcijų atlikimui būtiną informaciją tiek iš pačių viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, tiek iš įvairių valstybės institucijų.

Pažymėtina, jog nuo skundo pateikimo Inspektoriui (2020 m. gegužės 28 d.) iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2021 m. gruodžio 30 d.) praėjo virš 1,5 metų. Šiuo laikotarpiu buvo atliktas tik vienas veiksmas – A. R. 2020 m. birželio 10 d. Tarnybos raštu buvo paprašytas pateikti paaiškinimus, kuriuos jis pateikė 2020 m. birželio 22 d. Po to jokie tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o priimti Sprendimą buvo delsiama. Atsižvelgiant į tai, kad VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje nurodytas skundo išnagrinėjimo terminas yra trys mėnesiai, akivaizdu, jog per 1,5 metų laikotarpį galėjo pasikeisti ar atsirasti naujos trečiojo suinteresuoto asmens skundo nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, taigi atsakovė, kuri yra viešojo administravimo subjektas, siekdama tinkamai atlikti jai priskirtas funkcijas bei turėdama visas galimybes kreiptis tiek į skundą pateikusį asmenį, tiek ir į atitinkamas institucijas dėl informacijos pateikimo, prieš priimdama sprendimą praėjus ženkliam laiko tarpui nuo skundo gavimo, privalėjo išsiaiškinti, ar neatsirado aplinkybių dėl kurių, remiantis VIĮ 50 straipsnio 9 dalimi, yra pagrindas skundo (pareiškimo) nagrinėjimą sustabdyti ar nutraukti, tačiau šių veiksmų nesiėmė.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Tarnybos Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant esminius procedūrinius reikalavimus, nes skundo nagrinėjimas nebuvo sustabdytas iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal J. S. ieškinį atsakovui A. R., todėl yra naikintinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (SK-191, 2020) SPR-334 „Dėl socialinio tinklo „Youtube“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ įrašuose „(duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė