- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-1678-348/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 93-474 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnį (1991-12-03 įst. Nr. 1-2061, įsig. 1991-12-31 red.) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams; pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8 punktą (1991-12-03 įst. Nr. 1-2061, įsig. 1991-12-10) – laisvės atėmimu vienuolikai metų; pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi (1995-06-08 įst. Nr. 1962, įsig. 1995-07-05 red.), subendrinus bausmes paskirtas pagal 1961 m. BK 75 straipsnį, 105 straipsnio 8 punktą, paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis 2000 m. BK 63 straipsnio 4, 6 dalimis, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams.
A. P. taip pat nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu šešeriems metams. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinus nuosprendžiu A. P. paskirtą bausmę su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tačiau pastarasis nuosprendis iki šiol nėra įsiteisėjęs.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, susipažinusi su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada, psichologinės tarnybos išvada, pažyma dėl nuteistojo įvykdymo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažyma dėl nuteistojo nuobaudų ir paskatinimų, remdamasi posėdžio, įvykusio 2015 m. birželio 4 d. protokolu Nr. 92-576, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi nutarė taikyti A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, lygtinai paleidžiant jį neatlikus 3 metų 7 mėnesių 23 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. birželio 8 d. nutarimą Nr. 93-474 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. P., konstatuodamas, kad išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. P. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad lygtinis paleidimas taikomas neatsižvelgiant į nusikaltimo padarymo sunkumą, dėl to apylinkės teismas nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su padaryto nusikaltimo sunkumu, praeityje taikytu lygtiniu paleidimu, kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką, kas laikytina tik bendro pobūdžio jį charakterizuojančia informacija. A. P. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neanalizavo jį teigiamai charakterizuojančių duomenų, sąlygojusių Komisijos sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Apylinkės teismas taip pat visiškai nesigilino į lygtinio paleidimo sąlygų turinį ir esmę, t. y., kad jis atliko daugiau kaip 2/3 jam paskirtos bausmės, ir įstatymo leidėjas numato galimybę jį paleisti lygtinai. A. P. skunde pažymi, kad tokį terminą įstatymų leidėjas sieja ne vien su paties nuteistojo noru greičiau išeiti į laisvę, bet ir su jo elgesiu atliekant bausmę. O tai akivaizdžiai patvirtina aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu jis nėra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, nebaustas drausmine tvarka ir net dvidešimt vieną kartą skatintas. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė ir nevertino, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vertinama 40 balų, kas reiškia, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Be to, nuteistasis akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teigia, kad didelę įtaką jo elgesiui daro glaudūs ryšiai su šeima, kurioje auga dvi dukros P. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jis nuolat siunčia pinigų vaikų ir šeimos išlaikymui ir, kiek jam leidžia galimybės, prisideda prie abiejų vaikų auklėjimo. Pažymi, kad tamprius socialinius ryšius su šeima patvirtina tas faktas, kad žmona ir vaikai atvyksta pas jį į pasimatymus, vieni kitiems rašo laiškus. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis vienas padengė solidariai teismo priteistą 29000 litų ieškinį. Nuteistasis skunde taip pat akcentuoja, kad už nepriekaištingą elgesį, mokymąsi bei gerbūvio gerinimą Alytaus pataisos namuose 2009 m. gruodžio 22 d. jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, o šiuo metu bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis ir dirba neatlygintinai Rumšiškių liaudies buities muziejuje. Deklaruoja, kad savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, gailisi. Taigi, anot nuteistojo, jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalį ir patvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo A. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. birželio 3 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. P. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balų, tačiau toks vertinimas labai artimas vidutinei rizikos grupei (nuo 41 balo). Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai yra netinkamų elgesio strategijų pasirinkimas siekiant materialinės naudos, ankstesni pažeidimai, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos. Nors šiuo metu įvertinti pirmųjų dviejų kriminogeninių veiksnių realumą praktiškai neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis nevengia bendrauti su kitais nuteistaisiais, kurių elgesiui būdingi destruktyvūs elementai, o nusikaltimų darymo pateisinančios nuostatos vis dar išlikusios, kas teismui neleidžia jį vertinti kaip besitaisantį asmenį ir neatspindi jo elgesio pokyčių. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į Psichologinės tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, jog nuteistasis, analizuodamas nusikaltimus lėmusias aplinkybes, savo kaltę linkęs sumenkinti. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis bendrauja su kitais nuteistaisiais, kurių elgesiui būdingi destruktyvūs elementai. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, A. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau eilę kartų įvertinta 40 balų, kas taip pat nerodo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu nėra jokio pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, nors ir nagrinėjęs A. P. lygtinio paleidimo klausimą dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.