- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- 1-1827-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51471-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Kaltinamasis
- D. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. ( 2 epizodai) 9 mėnesių viešųjų darbų bausme, taikant BK 64¹ str., galutinę bausmę nustatant 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui (bausmę atlikęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2015-09-15, apie 0.15 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.19 promilių girtumo laipsnis) konflikto metu tyčia galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajai sugyventinei V. J. į nosį, dėl to jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai V. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos kraujosruvos su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Nurodė, kad po išeiginių buvo išgėręs alaus. Susibarė su Valentina, kad neva jai neištikimas. Užkliuvo koja ir nugriuvo ant jos. Sudavė vieną kartą Valentinai, jai bėgo kraujas, bet to padaryti nenorėjo. Netyčia sudavė. Po to pats išsigando. Dėl šio poelgio jam yra gėda. Tik du kartus buvo konfliktas su sugyventine. Jos nemuša (b. l. 138-140).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. paaiškino, kad barnis tarp jos ir sugyventinio prasidėjo virtuvėje, tačiau jo sumušta buvo kambaryje, prie durų. Nenorėjo klausytis barnio, todėl iš virtuvės išejo į kambarį, o D. nusekė jai iš paskos. Įėjusi į kambarį, sustojo netoli lovos, sugyventinis ėmė kažką kalbėti ir po to buvo smūgis. Kai D. P. smūgiavo, jie stovėjo vienas prieš kitą. Po smūgio jai pradėjo tekėti kraujas. Ji pasakė, kad iškvies policiją, o D. prašė jos nekviesti. Sudavęs , jos neatsiprašė, tai ėmėm daryti tik tuoment, kai ji norėjo iškviesti policiją. Smūgio iš sugyventinio ji nesitikėjo. Nežino ar suduodamas jis paslydo, nes šviesa nebuvo įjungta. Šviesa degė tik virtuvėje. Kambaryje buvo patiestas kilimas. Ji nematė, kad D. P. būtų paslydęs. Po smūgio D. liko stovėti – nenukrito. Atvykus pareigūnams D. P. pasakė, kad jis kaltas, bet po to sakė, kad ji pati dėl įvykusio kalta. Skambino pagalbos dėl sumušimo, nes buvo suduotas smūgis (b. l. 152-153).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nustatyta tvarka teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos V. J. parodymai. Iš teismo posėdžio metu pagarsintų V. J. parodymų matyti, kad ji, apklausta liudytoja, paaiškino, jog nori papildyti anksčiau duotus parodymus apie įvykį 2015-09-15 apie 00.15 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris priklauso sugyventiniui D. P.. Tame vieno kambario bute jie su sugyventiniu gyvena dviese jau dvejus metus ir veda bendrą ūkį jau dvejus metus. Jai būnant bute su sugyventiniu D. P., kuris jai grįžus po darbo, jau buvo išgėręs, nuo jo juto alkoholio kvapą bei prie jos akių jis gėrė alų, ji tuo tarpu jokio alkoholio negėrė, buvo visiškai blaivi. Sugyventinis D. P. 2015-09-15 00.15 val. pradėjo priekaištauti dėl bulvių kasimo, kad ji grįžo ne šeštadienį, o sekmadienį, dėl to įvyko tarp jų žodinis kivirčas. Tuomet ji nuėjo į virtuvę, o sugyventinis D. P. atėjo jai iš paskos ir, jiems stovint vienas prieš kitą, jis jai trenkė su galva į nosį, ji pajuto fizinį skausmą. Kai jis jai trenkė, jis jos rankomis nelaikė nei už pečių, nei už galvos, tik trenkė su savo galva jai į nosį, ko pasekoje jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Be minėto smūgio jis jai jokių kitokių sužalojimų nepadarė. Tuo metu jie vienas prieš kitą stovėjo virtuvės patalpoje. Po ko ji iškarto nuėjo ir iškvietė policijos pareigūnus. Tada sugyventinis atėjo paskui ją į kambarį ir pradėjo jos atsiprašinėti, sakė nekviesti policijos, kad jis surado darbą, kad ji pati prisiprašė, jis nenorėjo, nepagalvojo. Bet atvykus pareigūnams jis paaiškino, kad ji pati sau susitrenkė nosį. Tuomet, pabendravusi su pareigūnais, parašė pareiškimą ir sugyventinį D. P. sulaikė ir pristatė į 1 PK. Matė, kad sugyventinis, pamatęs, kad jai iš nosies bėga kraujas, pats labai išsigando. Pareigūnams minėjo, kad GMP nereikalinga ir kad ji į medikus nesikreips, kūno tyrimo nesidarys, bet šiandien, pagalvojusi apsisprendė nuvykti atlikti kūno tyrimo su paskirta užduotimi, taip pat, kai eis pas daktarą, parodys nosį, bet kada tiksliai eis, dar nežino, gal kitą mėnesį, jos poliklinika yra VšĮ Antakalnio poliklinika, Antakalnio g. 59, Vilniuje. Jų konflikto niekas nematė, nes jie namuose buvo tik dviese. Nenori, kad skirtų jos sugyventiniui D. P. įpareigojimą išsikelti iš savo gyvenamosios vietos ir su ja nebendrauti. Nori kartu likti su juo gyventi. Dėl minėto įvykio sugyventiniui D. P. civilinio ieškinio nereikš. Kai sugyventinis D. P. būna blaivas, jis darbštus, rūpestingas ir namuose jai padeda, vyras yra dirbantis, šiuo metu dirba kiemsargiu, jis alkoholiniais gėrimais piktnaudžiauja, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartoja. Su sugyventiniu D. P. vaikų neturi. Daugiau nieko papildyti neturi. ( b.l. 24, 25).
Teismo posėdžio metu liudytojas N. M. paaiškino, kad nepamena jokių įvykio aplinkybių.
Teismo posėdžio metu pagarsintas policijos pareigūno N. M. 2015-09-15 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Iš teismo posėdžio metu pagarsinto policijos pareigūno N. M. 2015-09-15 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-09-15 apie 00.56 val. gavo iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyras sumušė pranešėją. Atvykus į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. J.. Taip pat nustatė, kad 2015-09-15 apie 00.15 val. neblaivus D. P. pradėjo kabinėtis prie V. J. dėl buvusio vaikino, o po to iš galvos trenkė į nosį. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad norėjo apkabinti ir netyčia trenkė (b. l. 18-19).
Pagarsinus tarnybinio pranešimo duomenis, N. M. atsakydamas į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad tvirtina savo tarnybinį pranešimą. Sulaikytasis asmuo nurodė, kad norėjo nukentėjusiąją apkabinti (b. l. 152-153).
Specialisto išvadoje Nr. G 3077/15(01) konstatuota, kad V. J. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-15). Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai sužalojimai nevertinami, nes galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ( b. l. 16 ).
Alkotesteriu 2015-09-15 01:44 val. D. P. nustatytas 3.19 promilių girtumo laipsnis (b. l. 28).
Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2015-09-15, 0 val. 53 min., pagalbos telefonu kreipėsi V. J., nurodydama, kad girtas sugyventinis ją muša, trenkė jai į nosį. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie bylos (b. l. 10-13 ).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis neginčijo sudavęs smūgį nukentėjusiajai, tačiau neigė tai padaręs tyčia. Apklausiamas teisme paaiškino, kad užkliuvo koja ir nugriuvo ant nukentėjusiosios. Šie D. P. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu paneigti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nukentėjusiosios V. J. paaiškinimais, policijos pareigūno N. M. parodymais, rašytine įrodomąja bylos medžiaga. Iš karto atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji teigė, kad D. P. trenkė jai į nosį. Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad V. J., paskambinusi iš karto po įvykio, teigė, kad girtas sugyventinis ją muša, trenkė jai į nosį. Prieš tai tarp sugyventinių vyko konfliktas (tą patvirtino ir kaltinamasis). Siekdama išvengti konfliktinė situacijos, nukentėjusioji išėjo iš virtuvės, o kaltinamasis nusekė paskui ją į kambarį, kur sudavė smūgį galva į nosį. Tai, kad smūgis buvo tyčinis, o ne paslydimas, patvirtina tai, kad sudavęs smūgį kaltinamasis sugyventinės neatsiprašė, nors nukentėjusiai bėgo kraujas. D. P. teigė, kad paslydo, tačiau iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad po smūgio kaltinamasis nenukrito. D. P. pradėjo nerimauti ir atsiprašinėti, tiktai nukentėjusiajai iškvietus policiją. Atvykusiems pareigūnams, jis teigė, kad nukentėjusioji kalta pati. Visi kartu paminėti įrodymai sudaro nuoseklią įrodomąją grandinę, sutampa esminėse detalėse. Kad nukentėjusioji buvo sumušta nurodytu laiku patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 3077/15(01), kurioje konstatuota, kad V. J. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, kontaktuojant su kietu, buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-15). Sužalojimai visumoje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remdamasis teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad V. J. yra kaltinamojo sugyventinė, teismas konstatuoja, kad D. P. 2015-09-15 apie 0.15 val. buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.19 promilių girtumo laipsnis) konflikto metu tyčia galva vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į nosį, dėl ko jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytos kraujosruvos su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes tikslina tai, kad nukentėjusiajai sužalojimai padaryti buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje, o ne virtuvėje, kaip kad nurodyta kaltinamajame akte. Šio netikslumo pataisymas neturi įtakos veikos kvalifikacijai, nekeičia kaltinimo esmės, jo nei išplečia, nei siaurina, taigi, neturi esminės įtakos kaltinamojo teisės į gynybą realizavimui.
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad D. P. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas D. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma, atsižvelgiama į tai, kad D. P. įvykdė vieną nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. J.. D. P. teistas už analogiškas nusikalstamas veikas. Šį nusikaltimą jis padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-05 baudžiamuoju įsakymu paskirtos viešųjų darbų bausmės. Šiuo metu minėta bausmė yra atlikta. D. P. administracine tvarka nėra baustas. Šiuo metu nedirba, registuotas darbo biržoje. Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2012-03-24 iki 2012-04-13, diagnozė: sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, su suicidiniais ketinimais. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-326/2015 nustatyta, kad D. P. praeityje dagnozuotas psichikos sutrikimas – depresija su psichikos simptomais, kas gal turėti įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl tikslinga skirti jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 59). Ekspertizės akte Nr. 78TPK-56/2016 nustatyta, kad D. P. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojama vidutinio sunkumo depresijos epizodas, remisija (psichinės būsenos pagerėjimas, artimas pasveikimui). Pagal savo psichikos būklę D. P. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal esamą psichikos būklę D. P. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. P. užfiksuoti psichinės veiklos sutrikimai neatitinka nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo turinio (b. l. 78-80).
Siekdamas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į D. P. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, mano, kad jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą įstatymo sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkiui.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-09-15, 1.27 val., iki 2015-09-15, 14.32 val.
D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byloje gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. P.. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 2 dalimi). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų advokato užmokesčio 138,96 Eur netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 91 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su garso įrašu, kuris saugomas byloje, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsniu, 178 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303, 432 straipsniais,
nusprendžia:
D. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. P. bausmės vykdymo laikotarpiu:
dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į D. P. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2015-09-15, 01.27 val. iki 2015-09-15, 14.32 val. (vieną parą), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
CD diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Išaiškinti D. P., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.