- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-517-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Višinskienė, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. V.
Teisėjas A.Guobys Proc. sprendimo kategorija: 34.4.8; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimo, kuriuo pripažintas negaliojančiu A. K. testamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu A. K. , testamentą, sudarytą 2000 m. spalio 4 d. (registro Nr. 8-7097), kurį patvirtino Vilniaus m. 26 Notarų biuro notarė R. V. .
Ieškovas nurodė, kad jo motina A. K. mirė 2006 m. spalio 15 d. 2000 m. spalio 4 d. ji surašė testamentą jo brolio A. V. naudai. Testamentu A. K. jam paliko, jai nuosavybės teise priklausantį, visą savo turtą. Ieškovas nurodė, kad jo motina A. K. buvo kurčnebylė, nuo 1998 m. balandžio 24 dienos I grupės invalidė, jai buvo reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir slauga. Iki pat motinos mirties ieškovas gyveno kartu su motina. Mirus motinai ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet sužinojo, kad į notarę taip pat kreipėsi jo brolis A. V. kuriam, kaip paaiškėjo, motina paliko visą turtą. Ieškovo teigimu, jo motina nesuprato testamento turinio, kadangi buvo kurčnebylė, jai nebuvo išaiškinta tikroji palikėjo valia, ji nebuvo supažindinta su testamento turiniu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad jo motinai A. K. nuo 10 metų amžiaus dėl patirtos traumos, sutriko klausa, sulėtėjo kalbėjimo tempas, tačiau vėliau ji normaliai bendravo su visais, tame tarpe ir nemokančiais gestų kalbos žmonėmis. A. K. iki 1998 metų pabaigos buvo nustatyta III grupės invalidumas. 1998 metų pabaigoje dėl patirtos traumos (lūžo dubens kaulai) jai buvo nustatytas I grupės invalidumas, skirta socialinė priežiūra, tačiau tai nereiškia, kad A. K. nesuprato savo veiksmų esmės. 2000 m. lapkričio 4 dieną pas notarę R. V. tvirtinant testamentą A. K. , buvo visiškai veiksni, jos veiksnumas apribotas nebuvo. Testatorės prašymu atsakovas dalyvavo jai pasirašant testamentą ir prieš pasirašant, jai suprantama kalba išaiškino, patvirtinto testamento galiojimo pasekmes.
Atsakovė, Vilniaus m. 26 notarų biuro notarė R. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu testamentas nebūtų patvirtintas, jei bendraujant su A. K. , aiškinantis jos tikrąją valią, kokį būtent turtą, kam ir kodėl ji nori palikti sudaromu testamentu, būtų iškilę abejonių dėl jos veiksnumo.
II. Pirmosios instancijos procesinio sprendimo esmė.
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinys buvo patenkintas visiškai ir A. K. , 2000 metų lapkričio 10 dienos sudarytas ir Vilniaus miesto 5 notarų biuro notarės R. V. patvirtintas testamentas pripažintas negaliojančiu. Iš atsakovo A. V. , ieškovo A. K. , naudai priteista 100 litų žyminio mokesčio.
Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos A. K. sveikatos istorijos matyti, kad jai buvo diagnozuotas abiejų ausų kurtumas, ji buvo kurčnebylė, taip pat nustatyta abiejų akių senatvinė katarakta. Pirmas įrašas padarytas 1997 m. birželio 24 d. Medicininių duomenų apie tai, kad vėliau jos klausa dalinai atsistatė, nėra.
Duomenis, kurie įrašyti sveikatos istorijoje apie A. K. sveikatos būklę, kad ji buvo kurčia ir nebylė, patvirtino liudytojai L. J. , V. R. (gydytojas), M. Ž. .
Notarės R. V. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad ji su A. K. kalbėjo rusiškai arba lenkiškai, atsakydavo į jos klausimus ir betarpiškai su ja susikalbėjo, teismas įvertino kritiškai.
Testamentas, kurį pasirašė A. K. 2000 m. lapkričio 4 dieną, surašytas valstybine lietuvių kalba. Jame yra prierašas, kad testamentas balsiai perskaitytas ir A. K. suprastas. LR Notariato įstatymo 30 straipsnis nustato, kad notaras privalo išaiškinti asmenims notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes.
Teismo nuomone, šiuo atveju notarė neturėjo galimybės išaiškinti testatorei notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių, nes testamentą pasirašė kurčnebylė A. K. . Notarė gestų kalbos nemoka, vertėjas nedalyvavo, testatorė nemokėjo rašyti ir skaityti lietuviškai. Pasirašomo dokumento-testamento prasmę A. K. gestų kalba galėjo paaiškinti jos sūnus-atsakovas A. V. , kuris, kaip nurodė notarė R. V. , pats motinai A. K. padiktavo šio testamento tekstą. Kaip jis išaiškino motinai A. K. jos pasirašomo dokumento-testamento turinį ir pasekmes-yra nežinoma, atsakovas buvo suinteresuotas, kad visas A. K. turtas testamentu būtų paskirtas jam.
Atsižvelgdamas į auksčiau išdėstytus motyvus teismas padarė išvadą, kad testatorė nebuvo supažindinta su testamento turiniu ir negalėjo suprasti šio dokumento reikšmės.
Teismas taip pat kritiškai įvertino liudytojų D. M. , I. S. bei R. V. tvirtinimus, kad A. K. dalinai girdėjo ir su ja galima buvo susikalbėti, kadangi juos paneigia objektyvūs duomenys-įrašai A. K. sveikatos istorijoje bei šiuos duomenis patvirtinantys minėtų liudytojų J. J. , V. R. , M. Ž. parodymai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008 m. vasario 7d. Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Apeliantas nurodo, kad teismo priimtas sprendimas neteisingas ir turi būti panaikintas, kadangi teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertino įrodymus, rėmėsi ne įrodymais, o prielaidomis.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas prašė testamentą pripažinti negaliojančiu remdamasis LR CK 47 str. 1 d., ir 54 str. ( 1964 m. red.) pagrindu.
LR CK 47 str. 1 d. nustatyta, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja. Sandoriams keliami bendri reikalavimai: sandorio subjektai turi būti teisnūs ir veiksnūs, sandoryje išreikšta valia turi atitikti tikruosius šalių ketinimus, sandorio turinys neturi prieštarauti įstatymui, sandoris turi būti sudarytas įstatyme nustatyta forma. Sandoriai neatitinkantys nurodytų reikalavimų, gali būti pripažinti negaliojančiais. Ieškovas prašydamas panaikinti testamentą nenurodė nė vieno reikalavimo, kurio nebuvo laikomasi tvirtinant testamentą. Teismas taip pat nenurodė nė vieno iš reikalavimų pažeidimų.
LR CK 54 str. (1964 m. red.) 1 d. pasakyta, kad sandoris sudarytas piliečio, kuris, nors ir būdamas veiksnus, jo sudarymo momentu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti gali būti teismine tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio piliečio ieškinį. Pagal šią teisės normą sandorį gali ginčyti tik asmuo jį pasirašęs, teigdamas, kad pasirašydamas sandorį negalėjo suprasti savo veiksmų, o ne kitas, nieko bendro su sandoriu neturintis asmuo.
Teismas nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriam esant būtų galima konstatuoti, kad testamentas neatitinka jam skirtų reikalavimų ar sudarytas asmens, kuris nors ir buvo veiksnus, tačiau sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Sudarant testamentą tik specialistas galėjo konstatuoti, kad dėl sveikatos būklės A. K. negalėjo suprasti testamento reikšmės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad testatorė nebuvo supažindinta su testamento turiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad testatorė nebuvo supažindinta su testamento turiniu. Ši teismo išvada grįsta išimtinai prielaida. Notarė R. V. patvirtino, kad kalbėjo su testatore rusiškai ir lenkiškai. Ji taip pat patvirtino, kad testatorė suprato testamento turinį. 2003 m. rugsėjo 29 d. notarė patvirtino įgaliojimą abiems sūnums disponuoti žeme. Kadangi tvirtinant paskutinį įgaliojimą notarė pastebėjo, kad A. K. klausa pablogėjo, ji pakvietė gestų kalbos vertėją. Jei notarei būtų kilę abejonių tvirtinant 2000 m. spalio 4 d. A. K. testamento turinį, ji būtų pakvietusi vertėją iš gestų kalbos.
Teismo padaryta išvada, kad testatorė nebuvo supažindinta su testamento turiniu ir negalėjo suprasti šio dokumento reikšmės, nepagrįsta, o paremta remiantis ne įrodymais, o prielaidomis.
Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kitų liudytojų D. M. (gydytojos), K. S. parodymus kuriais jie patvirtino, kad su testatore nors ir sunkiai, tačiau buvo galima susikalbėti.
Teismas atmetė prašymo išreikalauti gydymo klausos aparatu, kuriuo naudojosi testatorė, ligos istoriją. Jis mano, kad prašymas atmestas nepagrįstai, nes taip jis būtų galėjęs pagrįsti savo teiginius, kad nors A. K. ir buvo diagnozuota kurčnebylystė, tačiau ji galėjo girdėti ir suprasti. Atsakovas taip pat mano, kad teismas netinkamai įvertino liudytojos M. Ž. parodymus, kuri jo teigimu taip pat buvo kurčnebylė ir su A. K. galėjo bendrauti tik gestų kalba. Tačiau tokie parodymai atsakovo nuomone neįrodo, kad pati A. K. negirdėjo ir negalėjo kalbėti.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodė, kad liudytojų V. R. , L. J. , M. Ž. parodymai, kad A. K. negirdėjo ir nekalbėjo, o tik galėjo bendrauti gestų kalba neatitinka faktinės situacijos. Jų parodymus paneigia liudytojų A. S. ir K. S. parodymai.
Ieškovas A. K. prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad jo motina A. K. būdama abiem ausimis kurčia negalėjo išgirsti testamento turinio, nors ir ,,balsiai perskaityto“, negalėjo išreikšti savo valios, nes ji buvo kurčnebylė, bendravo tik gestų kalba, kurios nemokėjo notarė tvirtinusi testamentą, be to testamentas buvo išverstas jos sūnaus A. V. t.y. asmens suinteresuoto testamento turiniu.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliaciniame skunde keliamas LR CK 47 str. 1 d. ir 54 str. (CK 1964 m. red.) aiškinimo ir taikymo bei netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 str.) klausimas, todėl teisėjų kolegija ir pasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo nurodytų apelianto argumentų.
Sutinkamai su CPK 176 str. įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Byloje ginčijama A. K. valia sudaryti testamentą sūnaus A. V. naudai bei testamento sudarymo tvarkos teisėtumas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. , prieštaraudamas prieš ieškovo ieškinį, nurodė, kad palikdama jam visą savo turtą motina A. K. išreiškė savo valią, tačiau neneigė, kad A. K. norėjo, jog abu sūnūs padalintų turtą. Tą pačią aplinkybę nurodė ir liudytoja L. J. , mirusios A. K. sesuo (b.l. 86).
Šalies argumentai
Apelianto teiginius, kad motina daugiau pasitikėjo juo, nei ieškovu, paneigia 2003 m. rugsėjo 20 d. bei 2006-08-23 įgaliojimai (b.l. 57, 75), kuriais A. K. pavedė tiek abiems savo sūnums, tiek ir ieškovui A. K. įgyvendinti jai priklausančias turtines teises.
Dėl testatorės sveikatos.
Į bylą pateikta A. K. asmens sveikatos istorija rodo, kad dar 1996 m. A. K. diagnozuotas abiejų ausų kurtumas, kurčnebylystė (b.l. 94). Šią aplinkybę patvirtino byloje liudytojais apklausti testatorę gydę gydytojai D.R. M. bei V. R. . 1999-10-20 A. K. diagnozuota abiejų akių katarakta (b.l. 109). Liudytojai, A. K. sesuo L. J. , M. Ž. , I. K. , kurios ilgą laiką bendravo su A. K. , parodė, kad A. K. buvo kurčnebylė.
A. K. abiejų ausų kurtumas, kurčnebylystė bei abiejų akių katarakta diagnozuota dar 1997 m., ką patvirtina gydytojų D. M. ir Z. K. įrašai A. K. asmens sveikatos istorijoje dar 1997 m., sudaro pagrindą teigti, kad liudytojų parodymai apie testatorės kurčnebylystę nėra išgalvoti, o atitinka pacientės sveikatos būklę, kuri fiksuota jos sveikatos istorijoje tuo metu, kai dar nebuvo ginčo dėl jos sudaryto testamento teistumo (CPK 183, 185 str. str.). Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad liudytojos Steponavičienės, notarės R. V. tvirtinimas, kad A. K. girdėjo ir su ja buvo galima susikalbėti, vertinamas kritiškai.
Dėl testamento sudarymo tvarkos.
Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo (redakcija nuo 1999-06-15 iki 2001-06-11) III skyriuje reglamentuotos pagrindinės notarinių veiksmų atlikimo taisyklės. Šio įstatymo 30 str. 1 d. nustatė notaro prievolę išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Įstatymo 48 str. 2 d. nustatė, kad pilietis, kuriam paliekamas turtas, turi teisę dalyvauti sudarant testamentą, jeigu to pageidauja testatorius.
Iš atsakovo, notarės R. V. paaiškinimų teismui seka, kad notarei testamento sąlygas bei turinį padiktavo atsakovas, kurio naudai buvo surašytas testamentas, atsakovas dalyvavo tvirtinant testamentą, tačiau jo dalyvavimo faktas ir pagrindas 2000-10-04 testamente nėra pažymėtas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad notarė R. V. , esant akivaizdžiam testatorės neįgalumui, privalėjo kviesti gestų kalbos vertėją, kaip tai numatė Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo metodinės taisyklės (9 p.), patvirtintos LR Teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr.362, nes įrodymų, kad notarė įsitikino, jog testatorė suprato testamento turinio vertimą iš lietuvių kalbos, paties testamento turinį, byloje nėra (CPK 178 str.). Atsakovo į bylą pateiktas išrašas iš A. K. klausos protezavimo įskaitos lapas Nr.3792B notarės nurodytų aplinkybių nepatvirtina.
Dėl materialinės teisės normų taikymo.
1964 m. CK 54 str. numatė sandorio, sudaryto tokio fizinio asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, pripažinimą negaliojančiu. Šios nuostatos įtvirtintos CK 1.89 str. Sandorių negaliojimo instituto tikslas yra apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą. Ši teisės norma gina sudariusių sandorį asmenų, kai jo valią sudaryti tokį sandorį galėjo nulemti jo būsena, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Atsakovas nurodo, kad CK 54 str. pagrindu ieškovas negali ginčyti A. K. testamento, nes jis nėra sandorio šalis.
Su tokia atsakovo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Asmuo, net ir nebūdamas sandorio šalimi, turo teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, jei tas sandoris pažeidžia jo teises.
Ieškovas yra A. K. įpėdinis (CK 5.5 str.), byloje nėra įrodymų, kad iš jo atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str., CPK 178 str.), todėl ginčijamas testamentas pažeidžia jo teisę paveldėti. Esant tokioms aplinkybėms, kurias nustatė pirmos instancijos teismas ir kurias patvirtina į bylą pateikti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (CPK 177, 183, 185 str. str.), akivaizdu, jog atsakovas neturi teisės pasinaudoti savo motinos būsena savo asmeninei naudai gauti.
Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tenkindamas ieškovo A. K. ieškinį, pirmos instancijos teismas nepažeidė CPK 265 str. 1 d. taisyklių, todėl teisinio pagrindo tenkinti atsakovo A. V. apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti.