Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2007 m. rugsėjo 8 d. apie 19.40 val. Šiauliuose, Vilniaus g. 213, pro nerakintas duris įsibrovė į UAB „Pasna“ kavinės „Arkos“ tarnybines patalpas ir iš ten pagrobė UAB „Pasna“ turtą – 15 litrų talpos alaus statinę ir joje esančius 15 litrų alaus „Calsberg“, viso turto už 258,35 litus.

Nuteistasis G. K. kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių arba pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu bus padaryta išvada, jog visos aplinkybės teismams buvo žinomos. Pareiškime nurodė, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas nuosprendyje G. K. kaltę vagystės epizode grindė nusikaltimo vietos – kavinės užrašu „Pašaliniams įeiti draudžiama“, tačiau nenustatė, nuo kada tas užrašas kavinėje atsirado. Nuteistasis apeliaciniame procese pageidavo atlikti įrodymų tyrimą bei nustatyti minėto užrašo užrašymo datą, nes pagal byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis jokio aptariamo ar panašaus užrašo koridoriuje ar kitose kavinės vietose nėra. G. K. manymu, apeliacinės instancijos teismo teisėjai, supratę, jog įrodymų tyrimas byloje reikalingas, sąmoningai jo neatliko, o savo nutartyje įrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neaptartą įrodymą, kad „užrašas kabo nuo pat kavinės atidarymo dienos“. Tokiu būdu pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus, į kuriuos nepagrįstai nekreipė dėmesio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2011 m. birželio 22 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo G. K. prašymą, motyvuodamas tuo, kad nuteistasis pareiškime nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nurodytos aplinkybės buvo žinomos ir analizuojamos nuo pat baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas G. K. , nagrinėjimo pirmos instancijos teisme stadijos. Nuteistojo prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą paliktas nenagrinėtu, nes tuo pačiu klausimu yra priimtas įsiteisėjęs procesinis sprendimas.

Teismo posėdyje nuteistasis G. K. bei jo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių G. K. baudžiamojoje byloje, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįstas ir teisėtas aukščiau paminėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas.

Nuteistojo G. K. skunde nurodytos aplinkybės t. y. 2007 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, bei kavinės „Arkos“ planas, BPK 444 straipsnio prasme, negali būti vertinami, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas patikrinti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Kaip matyti iš nuteistojo G. K. skundo, jis nenurodė jokių konkrečių BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų bylos atnaujinimo pagrindų, tačiau iš skundo turinio galima spręsti, kad jis mano, jog jo baudžiamoji byla turi būti atnaujinta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo nuslepiant arba dėl aplaidumo neįvertinant byloje esančių kai kurių įrodymų, t. y. 2007 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo bei kavinės „Arkos“ schemos ir dėl to priimant neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį (BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kita vertus, iš nuteistojo skundo galima spręsti, jog jis mano, kad aukščiau minėti dokumentai galėtų būti vertinami, kaip kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį (BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, taip pat prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kontroliavusių ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjų piktnaudžiavimas. Aukščiau minėto straipsnio kontekste, piktnaudžiavimas suprantamas kaip teisėjų, prokurorų bei pareigūnų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Svarbu, kad šios nusikalstamos veikos turi būti padarytos baudžiamosios bylos tyrimo ar jos nagrinėjimo metu. Šioje byloje įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyta, jog prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ir kontroliuodami ikiteisminį tyrimą bei teisėjai nagrinėję ar atlikę atskirus procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje G. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį, nusikalstamai piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Nuteistasis apskųsdamas 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, apygardos teismui nurodė, kad nuo bylą nagrinėjančio teismo galimai buvo nuslėpti jį teisinantys įrodymai, t. y. 2007 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nėra užfiksuota, kad kavinėje „Arkos“ iš kurios jis pagrobė svetimą turtą, nebuvo užrašo „Pašaliniams įeiti draudžiama“. Tokia aplinkybė galėtų būti vertinama kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei tai atitiktų tikrovę ir tai būtų nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių įsiteisėjusių teismo nuosprendžių šiuo klausimu, taip pat nėra jokių duomenų, kad nuteistojo nurodomas įvykio vietos apžiūros protokolas būtų nuslėptas nuo teismo, kadangi jis yra baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 25 – 27). Jis nurodytas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, taip pat šį klausimą nuteistasis kėlė ir apeliaciniame bei kasaciniame skunduose, kurie buvo atmesti. Tai reiškia, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos, tiek ir kasacinės instancijos teismai nagrinėdami bylą apie šį procesinį dokumentą žinojo ir jis nuo teismų nebuvo nuslėptas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šis įrodymas nebuvo įvertintas dėl bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamo piktnaudžiavimo ar aplaidumo. Nei byloje, nei kitoje teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų nustatyta, kad G. K. bylą nagrinėję teisėjai piktnaudžiavo. Nuteistojo bylą nagrinėję teismai nuteistojo nurodomą procesinį dokumentą byloje įvertino ir aptarė. BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų bylos atnaujinimo pagrindų nenustatyta pagrįstai.

Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra paaiškėjusios kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Jau minėta, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendyje aptarė ir įvertino nuteistojo G. K. minimus procesinius dokumentus, o kasacinės instancijos teismas tokiems žemesniųjų teismų sprendimams pritarė. Taigi apie šiuos procesinius dokumentus žinojo visų instancijų teismai, todėl ši nuteistojo nurodoma aplinkybė negali būti pripažinta pagrindu atnaujinti bylą BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nuteistojo nurodomas 2007 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas nei pats savaime, nei kartu su kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais neįrodo, nei nuteistojo nekaltumo, nei, kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką, negu ta, už kurią yra nuteistas.

Jokių kitų naujų aplinkybių nuteistasis G. K. nei Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, sprendusiam klausimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nei vėliau jo skundą nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui, nei Lietuvos apeliaciniam teismui, nepateikė.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atmesdamas nuteistojo G. K. prašymą pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. birželio 22 d. nutarimo, BPK 444 straipsnio ir 446 straipsnio 3 dalies reikalavimų nepažeidė.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.