Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. kasacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie neatliktos dalies bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pridėta dalis paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš D. B. priteista A. A. 7470 Lt turtinei žalai atlyginti.

Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, kuria nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su kasaciniu skundu, byla, prokuroro atsiliepimu ir išklausiusi teisėjo pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 13 d. apie 5.00 val. pro pusiau pravirą langą įsibrovė į A. A. gyvenamąjį namą Palangoje (duomenys neskelbtini) ir pagrobė 7470 Lt vertės turto.

Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nesutinka su skundžiamais teismų sprendimais, teigdamas, kad 2007 m. birželio 13 d. apie 5 val. į A. A. butą neįsibrovė ir jokių daiktų nevogė, o tuo metu buvo savo darbo vietoje poilsiavietėje „Nemirseta“ ir iš jos nebuvo išėjęs. Jis taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti BPK 179, 194, 192, 195 straipsnių pažeidimai, kurie bylą nagrinėjant apylinkės teisme nebuvo aptariami ir analizuojami, sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartyje pripažįstama, jog ikiteisminio tyrimo metu konstatuota eilė procesinių trūkumų, tačiau nepripažįstama, jog jie esminiai. R. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo rodomi nuotraukų albumai, bet tai nebuvo fiksuojama procesiniuose dokumentuose, kaip to reikalauja BPK 194 straipsnio 3 dalies ir 179 straipsnio nuostatos. Apeliacinėje nutartyje nurodyta, jog šis atpažinimas atliktas neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, vadovautasi ne BPK, bet Operatyvinės veiklos įstatymo reikalavimais, todėl R. A. apklausa ir nuotraukų jam parodymas laikomi teisėtais veiksmais. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, jog tyrėjas ir Palangos policijos komisariato viršininkas nepagrįstai ir neteisėtai 2007 m. birželio 13 d. atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju atpažinimas pagal nuotraukas turėjo būti daromas BPK 194 ir 179 straipsniuose numatyta tvarka. Į posėdžius buvo kviečiamas atpažinimą vykdęs pareigūnas A. G., tačiau jis neatvyko ir liko neapklaustas.

Kasatorius nurodo, kad prieš pateikiant atpažinti jis buvo parodytas R. A. neoficialiai, nes buvo išvestas ir laikomas balkone prie tyrėjo kabineto lango. Šį faktą patvirtino tyrėjas A. L. (b. l. 54), tai pripažįstama apeliacinėje nutartyje, bet nurodoma, kad tyrėjas neturėjo tokio tikslo ir BPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus įvykdė. Kasatorius pažymi, kad tuo yra neabejotinai nustatyta, jog prieš pateikiant atpažinti jis buvo parodytas R. A., todėl šiurkščiai pažeista BPK 192 straipsnyje nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka, įpareigojanti ikiteisminio tyrimo pareigūną imtis priemonių, kad prieš atpažinimą atpažįstantysis nepamatytų atpažįstamojo. Tai, kad R. A. atpažinimo metu nebuvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, apeliacinėje nutartyje įvertinta kaip techninė klaida ir daroma prielaida, jog R. A. nebuvo duota pasirašyti asmens atpažinimo protokole, kad jis nesužinotų pateiktų atpažinti asmenų pavardžių. Protokole taip pat yra teksto užtušavimų, kurie neaptarti. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų nesugebėjimas tinkamai organizuoti asmens parodymą atpažinti, surašyti protokolą, nedaro niekiniais R. A. parodymų; tyrėjas A. L. tarnybiniame pranešime ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepatvirtino, kad tyčia sudarė sąlygas R. A. pamatyti D. B. prieš jo atpažinimą; apeliacinio skundo argumentas, jog asmens atpažinimo protokolas surašytas šiurkščiai pažeidžiant BPK 192 straipsnio reikalavimus, nėra visiškai teisingas; atpažinimo protokolo forma netobula, padaryta techninė spausdinimo klaida, t.y. BPK nuostatų pažeidimai pripažįstami.

Kasatorius teigia, kad duomenys, gauti pažeidžiant BPK normas, netinkamai fiksuojant proceso veiksmus, negali būti laikomi įrodymais, nežiūrint ar šie pažeidimai padaryti tyčia ar netyčia. Paminėtų procesinių dokumentų duomenys yra pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, nors jie dėl padarytų BPK pažeidimų negali būti kaltės įrodymais. Toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo kriterijų. Apeliacinis skundas atmestas nepagrįstai, minėti BPK nuostatų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį ir nutartį.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro atsiliepime į kasacinį skundą prašoma šį skundą atmesti. Prokuroro teigimu, įtariamojo atpažinimas pagal fotonuotraukas buvo atliktas nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl nesant pagrindo vadovautis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis atitinkamą ikiteisminio tyrimo veiksmą, nėra pagrindo kelti ir šių nuostatų eventualaus pažeidimo klausimą. Kasatoriaus nurodomi BPK pažeidimai, susiję su įtariamojo D. B. parodymu atpažinti R. A., išties padaryti, dėl to šis tyrimo veiksmas niekinis ir pažeidimas nebeištaisomas. Vis dėlto šis atpažinimas nėra svarbiausias ar vienintelis D. B. kaltės įrodymas byloje. Liudytojas R. A. dar pirmiau nurodė, kad gali atpažinti vagystę padariusį asmenį, jį apibūdino, detalizavo kitas įvykio aplinkybes, identifikavo D. B. pagal nuotraukas fotoalbumuose, todėl paskesnis D. B. atpažinimas vertintinas kaip nebereikalingas ir perteklinis tyrimo veiksmas. Ta aplinkybė, kad šio veiksmo trūkumai paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo teisme metu, ne tik kad neleidžia abejoti R. A. parodymų teisingumu, bet laikytina vienu iš D. B. kaltės įrodymų, nors ir be jo kitų byloje esančių įrodymų visumos pakanka D. B. kaltei įrodyti ir teismų sprendimams pagrįsti. Kasatoriaus prašymas naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas, nes BPK 382 straipsnis tokio sprendimo galimybės nenumato.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų ir prašymo

Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos, apibrėžtos BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia šiam teismui kompetencijos byloje pačiam nustatinėti ar paneiginėti faktus, tirti bylai reikšmingas aplinkybes, iš naujo vertinti įrodymus. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 376 straipsnio nuostatas apskųstus teismų sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu, taip pat ir dėl galimų esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Skunde išdėstytas nuteistojo nesutikimas su teismų duotu įrodymų vertinimu, grindžiamas ne teisiniais argumentais dėl įrodymų atitikimo BPK 20 straipsnio nustatytiems reikalavimams, bet savaip aiškinamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Būtent taip traktuotini kasatoriaus skundo teiginiai, kad jis 2007 m. birželio 13 d. apie 5 val. į A. A. butą neįsibrovė, iš ten jokių daiktų nepavogė, nes nurodytu laiku buvo savo darbo vietoje poilsiavietėje „Nemirseta“.

Kasaciniame skunde suformuluotas prašymas panaikinti du teismų sprendimus - pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinę nutartį - ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka teisės požiūriu negali būti įgyvendintas ir todėl nenagrinėtinas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį nebeliktų pagrindo, leidžiančio nagrinėti bylą apeliacine tvarka. Bylą išnagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų panaikinimo atveju įstatymas numato tik dvi galimybes: arba bylą nutraukti, taikant BPK 382 straipsnio 2 punktą, arba, pritaikius BPK 382 straipsnio 3 punkto nuostatas, perduoti ją iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius to neprašo.

Dėl BPK nuostatų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo

Skunde kasatorius pabrėžia tai, kad pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, ir ypač tie, kurie susiję su atpažinimu, yra gauti ir įvertinti pažeidžiant BPK nuostatų reikalavimus. Tokie duomenys negali būti pripažinti įrodymais ir panaudoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui. Ši kasatoriaus pozicija, kaip rodo teismų sprendimų turinys, BPK 20 straipsnio nuostatų prasme yra pernelyg siaura ir dėl to nepagrįsta. Ji suformuota ne įrodymų viseto pagrindu, kaip to reikalauja įstatymas, bet padarius tam tikrų byloje surinktų duomenų atranką ir priskyrus jiems lemiamą įrodomąją reikšmę.

Kasaciniame skunde ginčijamas D. B. atpažinimo teisėtumas, kai dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo liudytojui R. A. ir jo motinai nukentėjusiajai A. A. buvo parodyti fotoalbumai, kuriuose R. A., turėjęs atrinkti panašių į matytą įsibrovėlį asmenų nuotraukas, atrinko tris, iš kurių dvi buvo D. B. Tai atlikta dar iki pareiškimo apie vagystę policijai parašymo ir neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, todėl nuotraukų pateikimas liudytojui atliktas vadovaujantis ne BPK reikalavimais, bet Operatyvinės veiklos įstatymu. Ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį reglamentuoja BPK normos, negali būti atliekamas tokio tyrimo nepradėjus. Todėl kasatoriaus nuorodos į neva padarytus BPK pažeidimus nepagrįstos. Šiuo klausimu išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog R. A. apklausa ir nuotraukų jam pateikimas neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui priskiriami prie įstatymo sureglamentuotų operatyvinės veiklos metodų, todėl jų taikymas šiuo konkrečiu atveju yra teisėtas. Teismas taip pat konstatavo, kad tai, jog iš albumų atrinktos ne vien D. B. nuotraukos, pašalina abejones, jog liudytojui R. A. galėjo būti iš anksto patarta, kuriose nuotraukose yra būtent šis asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas plačiai pasisakė ir dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesugebėjo užtikrinti tokių asmens atpažinimo sąlygų, kuriomis prieš parodymą atpažinti atpažįstantysis asmuo negalėtų pamatyti atpažįstamojo asmens. Nutartyje konstatuota, kad nepatvirtinta, jog ši situacija sukurta tyčia, kad buvo sutarta ar liepta nukentėjusiajai ir jos sūnui atvykti į policiją tokiu laiku, kai ten bus kasatorius. Prieš įeinant į tyrėjo kabinetą liudytojui R. A. ir jo motinai A. A., siekdamas išvengti priešlaikinės akistatos su D. B., tyrėjas jį išvedė į balkoną. Be to, nuteistasis apeliacinio teismo posėdyje paskutiniame žodyje paminėjo, kad tyrėjas užtraukė balkono lango užuolaidą. Teisiamajame posėdyje R. A. patvirtino, kad dar iki D. B. parodymo atpažinti matė jį policijos komisariato balkone, kai su mama policijoje rašė pareiškimą, ir pasakė motinai, kad pamatė įsibrovusį į jų namus asmenį. Duomenų, kad šios aplinkybės tuo metu būtų tapę žinomos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, byloje nėra. Liudytojo R. A. ir jo šeimos narių, tyrėjo M. M., kuris organizavo D. B. atpažinimą 2007 m. birželio 20 d., parodymai patvirtina, kad atpažindamas D. B. R. A. neabejojo. Jis matė ne tik nuteistojo veido bruožus, bet ir tai, kuo D. B. buvo apsirengęs, kokiu dviračiu nuvažiavo. Atpažintus rūbą, dviratį nuteistasis turėjo, jais naudojosi. Tiek sutapimų, teismo nuomone, neįmanoma laikyti atsitiktinumais. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje duotais R. A. parodymais, iš kokių požymių, kur ir kaip jis atpažino D. B., teismas nesuabejojo. Dėl šių priežasčių nutartyje konstatuota, kad skundo argumentas nevisiškai teisingas. Nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad tyrėjas neturėjo tikslo parodyti D. B. R. A., bet priešingai - ėmėsi priemonių, kad būtų to išvengta, taigi tyrėjas BPK 191 straipsnio 2 dalies reikalavimus įvykdė. Be to, teismas pažymėjo, kad BPK 191 straipsnio 1 dalis numato, jog apklausto asmens parodymams apie tam tikrą asmenį patikrinti gali būti daromas, bet nėra privalomas, parodymas atpažinti. Jeigu apie tai, kad R. A. matė D. B. balkone dar iki atpažinimo, būtų tapę žinoma policijos pareigūnams, tokio tyrimo veiksmo nebebūtų reikėję daryti. Šis teismo pateiktas vertinimas rodo, kad minėtam asmens atpažinimui, priešingai negu teigia kasatorius, nebuvo suteikta lemiama įrodomoji reikšmė.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad prieš pradėdamas liudytojo apklausą parodymo atpažinti metu tyrėjas privalėjo liudytoją R. A. įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Apie įspėjimą turėjo būti pažymėta protokole, tokį įspėjimą liudytojas privalėjo patvirtinti savo parašu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausus tyrėją M. M., liudytoją R. A., parodymo atpažinti metu dalyvavusį jo tėvą V. K. A. nustatyta, jog R. A. dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą buvo įspėtas. Tai, jog įspėjus R. A. jam nebuvo duota pasirašyti protokole, pripažinta technine klaida, iš dalies susijusia su netobula protokolo forma, kurią užpildant galima abejonių kelianti situacija, kad prieš atpažinimą atpažįstančiajam taps žinoma, kur sėdi atpažįstamasis. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju liudytojo parašo protokolo pirmajame puslapyje nebuvimas patvirtina, kad jam iš anksto nebuvo žinoma, kur sėdės D. B., kad liudytojas D. B. atpažino be pašalinių pagalbos, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidos, padarytos organizuojant asmens parodymą atpažinti bei surašyti atitinkamą protokolą, nedaro niekiniais R. A. parodymų. Šie apeliacinės instancijos teismo argumentai rodo, kad buvo įvertinti ne vien tam tikri formalieji atitinkamam tyrimo veiksmui taikomi reikalavimai, bet visas teisinis bei faktinis šio veiksmo atlikimo kontekstas. Pripažįstant, kad atliekant šį tyrimo veiksmą BPK nuostatų pažeidimai padaryti, jie pagrįstai nepripažinti esminiais. Net ir konstatuojant, kad D. B. parodymo atpažinti rezultatai dėl padarytų procesinių pažeidimų abejotini ir traktuotini kaltinamojo naudai, byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų viseto traktuotė teismų sprendimuose atitinka BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus. Tokių BPK pažeidimų, kurie būtų esminiai ir dėl to sukliudę teismams priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, šioje baudžiamojoje byloje nepadaryta.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. B. kasacinį skundą atmesti.