- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-19
- Bylos Nr.
- e2YT-24457-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15684-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., A. R., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. M., A. R., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo vyro A. R. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad pareiškėja buvo sudariusi santuoką ((duomenys neskelbtini)) su A. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė trijų vaikų: V. M., L. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. R.. Pareiškėja santuokos metu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamojo turto: pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – tvartą, pastatą – bulvinę, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 16196/18312 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre minėti pastatai registruoti tik pareiškėjos sutuoktinio vardu. Po vyro mirties nei sutuoktinė, nei vaikai nesikreipė įstatymų numatytu terminu pas notarą dėl palikimo priėmimo, kad paveldėti paliktą turtą. Pareiškėja su savo sutuoktiniu gyveno įsigytame name, adresu (duomenys neskelbtini). Čia pareiškėja gyvena iki šiol, yra ten deklaravusi savo gyvenamą vietą dar nuo (duomenys neskelbtini) (kai sutuoktinis buvo gyvas). Kadangi pusė žemės sklypo, namo ir kitų ūkinių pastatų priklausė ir priklauso pareiškėjai, ji žinoma ir po vyro mirties ten gyvendama rūpinasi visu turtu ir elgiasi su juo kaip su savo: prižiūri, tvarko, remontuoja, moka mokesčius ir kt. Vadinasi, pareiškėja tokiais savo veiksmais, priėmė sutuoktinio turto 1/2 dalį, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti kaip savo. Kadangi pareiškėja po savo vyro mirties laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, kadangi ji praleido 3 mėnesių terminą pareiškimo padavimui palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja gyvena name, kuriam priklauso ūkiniai pastatai ir būtent šį turtą pareiškėja valdo ir po sutuoktinio mirties valdė kaip savo. Pareiškėja tiesiog iš nežinojimo nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau savo aktyviais veiksmais paveldėjo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti. Pusė turto priklauso pačiai pareiškėjai, todėl akivaizdu, kad ji naudojasi visu turtu ir laiko jį savo bei jį prižiūri, rūpinasi. Tą įrodo Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniūnijos pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja keitė nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo namo stogo dangą. Pareiškėja nepertraukiamai valdė sutuoktinio turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir atliko kitus veiksmus siekiant jo turtą išsaugoti. Pareiškėjos vaikai neprieštarauja pareiškimui. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes. Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, kadangi nėra daugiau suinteresuotų asmenų, išskyrus šiame pareiškime nurodytus asmenis, kurie su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiktų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjo A. R. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. R. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. R. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog apie pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi, nėra žinomos aplinkybės patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą. Prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus.
Suinteresuotas asmuo A. R. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. R., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė trijų vaikų: V. M., L. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir A. R.. Pareiškėja santuokos metu su sutuoktiniu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat santuokos metu sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre minėti pastatai registruoti tik pareiškėjos sutuoktinio vardu. Po vyro mirties nei sutuoktinė, nei vaikai nesikreipė įstatymų numatytu terminu pas notarą dėl palikimo priėmimo, kad paveldėti paliktą turtą. Pareiškėja su savo sutuoktiniu gyveno įsigytame name, čia pareiškėja gyvena iki šiol, yra ten deklaravusi savo gyvenamą vietą dar nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir po vyro mirties rūpinasi visu turtu ir elgiasi su juo kaip su savo: prižiūri, tvarko, remontuoja, moka mokesčius ir kt. Pareiškėja tokiais savo veiksmais, priėmė sutuoktinio turto 1/2 dalį, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti kaip savo. Pareiškėja tiesiog iš nežinojimo nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau savo aktyviais veiksmais paveldėjo turtą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuotų asmenų pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po A. R. mirties jo sutuoktinė pareiškėja A. R. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė A. R. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. R. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. R. priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. R. mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.