- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-08-03
- Bylos Nr.
- 1N-33/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Laima Garnelienė (pran.), Vigintas Višinskis
- Nuteistasis
- T. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutarties dalies, kuria nuteistajam T. L. nustatyta bausmės, paskirtos Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, vykdymo pradžia Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo diena, t.y. 2003 m. gruodžio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 2 d. 6 p. ir nubaustas laisvės atėmimu 14 metų. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendis ir nuteistajam T. L. , nuteistam pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirta bausmė sumažinta iki 12 metų 6 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktorius kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nurodyti bausmės vykdymo pradžią 2003 m. gruodžio 17 d. nuteistam T. L. .
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi bausmės pradžią nuteistajam T. L. nurodė Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dieną, t.y. 2003 m. gruodžio 17 d. Nutartyje nurodoma, kad nusikaltimas, už kurį nuteistasis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apygardos teismo 2003-12-07 nuosprendžiu buvo padarytas jam atliekant bausmę už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2002-02-18 nuosprendžiu. Nusikaltimas buvo padarytas atliekant bausmę ir jo padarymas nesustabdė bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį. Todėl bausmės pradžia pagal naują nuosprendį turi būti skaičiuojama nuo jo priėmimo momento, t.y. nuo 2003-12-07.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. L. skundu prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir nustatyti jam naują, teisingą, bausmės atlikimo pradžios laiką. Nuteistojo manymu yra neteisinga bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nurodo, jog Kauno apygardos teismas, pridėdamas dalį neatliktos bausmės prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, į bausmės laiką neįskaitė atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Mano, kad BK 64 str. nedraudžia į paskirtą bausmę įskaityti atliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį, todėl jam į naujai paskirtą bausmės laiką turi būti įskaitytas ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės laikas. Be to, teismas nurodė, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo taikoma tam, kad jis netrukdytų procesui, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad Jonavos raj. apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, o paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, pasikeitė kalinimo režimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. L. skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bausmės pradžios ir atliktos bausmės įskaitymo į bausmės laiką
Kauno apygardos teismas teisingai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos T. L. bausmės pradžia yra nuosprendžio paskelbimo data. Bausmė skiriama nuosprendžiu, todėl ji negali prasidėti iki nuosprendžio paskelbimo. Tiek tais atvejais, kai nuteistajam paskelbus nuosprendį iki jo įsiteisėjimo paskiriama ar paliekama kardomoji priemonė – suėmimas, tiek tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nuteistojo skundo argumentas, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu nepagrįstai neįskaitė į bausmės laiką atliktos bausmės pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. nuosprendį, prieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nuteistojo nurodytą situaciją, kai į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį yra numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau šioje byloje yra kita situacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos T. L. Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas 2001 m. birželio 16 d.; 2001 m. birželio 2 d.; 2001 m. birželio 17 d. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu jis nuteistas už nusikalstamą, padarytą 2002 m. gegužės 26 d., t.y. šis nusikaltimas buvo padarytas vėliau nei priimtas nuosprendis pirmojoje byloje. Todėl akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje priimant 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, nebuvo susidariusi juridinė situacija, numatyta BK 63 straipsnio 9 dalyje, kuomet į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Šioje byloje nuteistasis T. L. naują nusikaltimą padarė, neatlikęs paskirtos bausmės ankstesniu - Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, todėl jam paskirtos bausmės teisingai subendrintos pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytas taisykles.
Dėl kardomsios priemonės – suėmimo įskaitymo į nuteistajam paskirtą bausmę
Nuteistojo T. L. argumentai dėl kardomosios priemonės - suėmimo įskaitymo į jam paskirtą bausmę yra pagrįsti.
Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Lietuvos Respublikos BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.1.7. punkte išaiškinta, kad teismas nurodo sprendimą dėl suėmimo (laikino sulaikymo) įskaitymo į bausmės laiką ir privalo išdėstyti tokį sprendimą aiškiai, kad nebūtų sunkumų jį vykdyti. Šioje baudžiamojoje byloje priimtame Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendyje nėra pasisakyta dėl nuteistajam T. L. taikyto suėmimo įskaitymo į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje T. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Tuo pačiu laikotarpiu T. L. atlikinėjo Jonavos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo nutarties, priimtos 2006 m. birželio 29 d., motyvuose rašoma, kad kardomoji priemonė suėmimas buvo tik kaip būdas izoliuoti kaltinamuosius nuo kitų nuteistųjų, kad netrukdytų procesui. Ji paskirta kaltinamiesiems, kuriems laisvė buvo suvaržyta, tai yra, kurie ir taip atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Lietuvos Respublikos BK 65 ir 66 str. prasme kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo bausmei išskirtinių sąlygų nenumato šis kardomojo kalinimo laikotarpis įskaitytas į atliktą bausmę pagal ankstesnį 2002-02-18 nuosprendį, todėl dvigubas BK 66 str. 1 d. nuostatų taikymas negalimas.
Šie apygardos teismo argumentai rodo, jog tokiu atveju, kai suėmimas skiriamas asmeniui, jau atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, suėmimo įskaitymas suprantamas kaip savaiminis, teismo sprendimo nereikalaujantis pripažinimas, kad ši kardomoji priemonė, paskirta vienoje byloje, įeina į laisvės atėmimo bausmę, atliekamą vykdant kitoje byloje pirmiau priimtą nuosprendį. Toks suėmimo įskaitymo į laisvės atėmimo bausmę traktavimas nesiderina su įstatymų reikalavimu priimti šiuo klausimu aiškų ir proceso požiūriu tinkamai įformintą sprendimą. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į bausmę automatiškai neįsiskaito. Taigi Kauno apygardos teismas, priimdamas 2003 m. gruodžio 17 d. apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistajam šioje byloje taikytą kardomąją priemonę - suėmimą privalėjo įskaityti į jam paskirtą bausmę, tačiau to nepadarė. To nepadarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pakeitęs minėtą apygardos teismo nuosprendį. Kauno apygardos teismas 2006 m. birželio 29 d. nutartimi šios baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų taikymo klaidos neištaisė. Todėl teismo sprendimas keistinas, įskaitant į Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, T. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikotarpį, kai jam šioje byloje buvo taikyta kardomoji priemonė - suėmimas. Ši kardomoji priemonė T. L. buvo paskirta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 19 d. nutartimi (t. 3, b.l 106) ir tęsiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 22 d. (t. 3, b. l. 112) bei Kauno apygardos teismo 2003 m. kovo 4 d., birželio 19 d., rugsėjo 5 d. nutartimis (t. 4, b. l. 11, 71, 107).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Kauno apygardos teismo 2006 m. birželio 29 d. nutartį: į nuteistajam T. L. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, jo būtą suėmime nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2003 m. gruodžio 17 d.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.