- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-06
- Bylos Nr.
- eAN2-213-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00540-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. liepos 22 d. nutarimu nepradėta (nutraukta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal V. K. pranešimą, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti V. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veikos skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimo panaikinimo ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nutartyje nurodoma, kad V. K. nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 621 straipsnyje nurodytų asmenų, turinčių teisę apskųsti nutarimą, ratą.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu V. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, priimti skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. liepos 22 d. nutarimo nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teisenos ir nagrinėti skundą iš esmės.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai konstatavo, kad V. K. neturi teisės apskųsti policijos nutarimo, nes nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Pagal ANK 621 straipsnį ir 591 straipsnio 1 punktą, asmuo, kuris praneša apie administracinį nusižengimą ir nurodo, kad dėl jo patyrė žalą, turi teisę skųsti nutarimą. Šiuo atveju žala yra akivaizdi. Patirta turtinė žala dėl nelegaliai užstatyto kelio, nes prarado realią galimybę naudotis savo sklypu pagal paskirtį, o tai mažina jo vertę t. y. sklypas neturintis susiekimo rinkoje yra vertas mažiau už tokį patį kuris susisiekimo galimybę turi. Todėl 200 Eur sklypo vertės praradimas visiškai nėra deklaratyvus. Patirta neturtinė žala, t. y. diskomfortas nešiojant daiktus pėsčiomis pro kaimyno teritoriją esant nuolatinei įtampai dėl konflikto su kaimynu. Patirta fizinė žala, t. y. realus krūvis sveikatai dėl būtinybės rankomis gabenti sunkius daiktus į sklypą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nukentėjusiojo statusui suteikti pakanka konstatuoti galimą žalą, net jeigu ji nėra pagrįsta finansiniais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2011).
3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas iš esmės nagrinėjo oponentų, t. y. E. S., SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės argumentus, tačiau V. K. pateikti argumentai nebuvo priimti nagrinėti. Tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio, ANK 565 straipsnio 1 dalies, Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnio nuostatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad administracinio proceso teisingumas reikalauja, jog teismas realiai įvertintų šalių argumentus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. A-822-602/2015). Nutartis nepagrįstai grįsta tuo, kad tarp V. K. ir kaimyno yra itin konfliktiški santykiai. Tačiau būtent teismo paskirtis yra spręsti konfliktus civilizuotai, o ne konstatuoti jų buvimą kaip pagrindą atsisakyti nagrinėti bylą. Toks motyvas reiškia, kad teismas palaiko jėgos argumentą, t. y. kaimyno bandymą konfliktus spręsti fizinėmis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas negali atsisakyti nagrinėti ginčo vien dėl to, kad tarp šalių yra konfliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014). Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui. Pažymima, kad teismas pasirinko vadovautis tik bendrijos pirmininkės ir kaimyno rašytiniais paaiškinimais, ignoruodamas V. K. pateiktą oficialią ir visiems viešai prieinamą Registrų centro informaciją apie sklypų ribas. Registrų centro duomenys yra oficialūs ir privalomi, o sodų bendrijos pirmininkas neturi teisės nustatinėti sklypų ribų. LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas negali atmesti oficialių rašytinių įrodymų remdamasis vien subjektyviais trečiųjų asmenų paaiškinimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio byloje Nr. A-756-552/2013). Tokiu būdu buvo pažeistas objektyvumo principas (ANK 565 straipsnis).
3.3. Skunde teigiama, kad atmetant skundą, remtasi paaiškinimais, jog esą V. K. konteineris taip pat stovi kelio ribose. Tokiu būdu teismas sprendė sklypų ribų klausimą, nors tai nėra šios administracinės bylos dalykas. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta dėl Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 150.7 punkto pažeidimo (užstatyto pravažiavimo) ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnio pažeidimo (draudimas naudoti bendrijos žemę komercinei veiklai). Sklypų ribų nustatymas nėra nei policijos, nei sodų bendrijos pirmininko, nei apylinkės teismo kompetencija, tai Registrų centro kompetencija. Todėl apylinkės teismas, remdamasis vien tik oponento ir pirmininkės paaiškinimais, viršijo bylos ribas. Nurodoma, kad būtent oponento savavališkai valstybei priklausiančio kelio teritorijoje pastatyta tvora ir užgrobta kelio dalis kartu su statomu automobiliu lėmė, kad pravažiavimas tapo neįmanomas. Tai reiškia, kad žemės užgrobimo faktas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu KET pažeidimu, t. y. jei nebūtų užgrobta kelio dalis, greičiausiai nebūtų ir kliūties transportui.
3.4. Nurodoma, kad apylinkės teismas apribojo galimybę ginti pažeistas teises. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, Golder prieš Jungtinę Karalystę, Kudla prieš Lenkiją) pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra esminė, o bet koks jos ribojimas turi būti proporcingas. Šiuo atveju ribojimas nepagrįstas, t. y. žala konstatuota, konfliktas realus, o teismas paneigė teisę į teismą formaliais argumentais.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, prašo V. K. atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
4.1. Nurodoma, kad 2025 m. birželio 28 d. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas su transporto priemone, negali patekti į sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) nes automobilis Renault Master, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas bendro naudojimo gatvėje taip, kad pro jį neįmanoma pravažiuoti. Tiriant įvykio aplinkybes išmatuotas bendras kelio plotis 6 m. 70 cm., nustatyta, jog pranešėjas turėjo galimybę pravažiuoti. Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą dėl galimai padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, administracinio nusižengimo požymių nenustatyta. Iš skundo turinio matyti, kad nėra duomenų apie tai, kad V. K. būtų patyręs kokios nors fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Apie patirtą turtinę žalą, siekiančią 200 Eur ir užblokuotą sklypą nurodoma tik pareiškėjo pranešime apie įvykį, tačiau ši žala nėra niekaip pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas V. K. turi itin konfliktiškus santykius su kaimynystėje gyvenančiu E. S.. Byloje esantys E. S. bei SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkės rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad ir pats pranešėjas yra užstatęs metalinį konteinerį kelio ribose, kas ir trukdo pravažiavimui. Nurodoma, kad V. K. nukentėjusiojo statusas administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu taip pat nebuvo suteiktas, todėl darytina išvada, kad jis nepatenka į ANK 621 straipsnyje nurodytų asmenų, turinčių teisę apskųsti nutarimą, ratą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimo nepradėti (nutraukti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl skundo teiginiai, susiję su administracinio nusižengimo padarymu, nėra vertinami ir dėl jų, apygardos teismas nepasisakys.
7. ANK 626 straipsnio 3 dalis numato, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai: 1) skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti; 2) skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą nebuvo patenkintas.
8. ANK 621 straipsnis numato, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
9. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). V. K. nebuvo suteiktas joks, taip pat ir nukentėjusiojo, procesinis statusas. Pažymėtina, kad pagal ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala.
10. Nors skunde teigiama, kad V. K. buvo padaryta žala, tačiau tariamai patirtos žalos pareiškėjas skunde nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, nepateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys tariamai patirtą žalą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys turi suponuoti pagrindą išvadai apie pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, tačiau aptariamu atveju tokių duomenų byloje nėra. Dėl to, sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nenustatyta, jog V. K. būtų patyręs kokios nors fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Minėti skundo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio bei nesuteikiantys teisės V. K. būti pripažintam nukentėjusiuoju ir (ar) skųsti Institucijos 2025 m. liepos 22 d. nutarimą. Priešingu atveju, būtų sudaromos prielaidos situacijoms, kuomet ne teismo tvarka priimto nutarimo, kuriuo atsisakoma pradėti administracinę teiseną ar ji nutraukiama, apskundimui pakaktų tik formalaus pranešėjo nurodymo apie patirtą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą, net ir nenustačius tai patvirtinančių bylos aplinkybių. ANK 621 straipsnio nuostata – imperatyvi. Ja, be kita ko, siekiama, kad būtų įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principai. Administracinio nusižengimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme negali būti tęsiami nepagrįstai, tokiu būdu sprendžiant tarp asmenų kilusius asmeninio pobūdžio konfliktus, nesusijusius su administracinių nusižengimų padarymu. Akcentuotina, kad teisė skųsti Institucijų ir (ar) teismų ad hoc (konkrečiu atveju) priimtus sprendimus, nėra suteikta absoliučiai bet kuriam asmeniui.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visus nutarčiai atsisakyti priimti skundą priimti reikšmingus duomenis ir tinkamai pritaikius įstatymą. Todėl naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti V. K. atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.