- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-438-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02554-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- S. D.
- Ieškovas
- E. U. D.
- Išvadą teikia
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. D. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3178-660/2012 pagal ieškovės E. U. D. ieškinį atsakovui S. D., institucijai teikiančiai išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nepilnamečių dukrų G. D. ir U. D. išlaikymui iš atsakovo priteisti kiekvienai jų po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai jų po 1 200 Lt. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo S. D. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms U. D. ir G. D. po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Nurodo, kad atsakovas neteikia lėšų dukrų išlaikymui nuo 2012 m. liepos 13 d., kai pradėjo gyventi skyrium.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno rajono apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2012 m. spalio 25 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovo Sauliaus D. U. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė jų motiną E. U. D. Ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigos remti savo nepilnametes dukras ir jas išlaikyti, todėl ieškovei vienai, be laikino išlaikymo, išlaikyti dukras ir tenkinti jų būtiniausius poreikius yra sudėtinga, o pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tenka abiems tėvams. Todėl teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, ieškovės prašymą tenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį – sumažinti laikino išlaikymo dydį nuo 400 Lt, priteisiant kiekvienai dukrai mokėti po 195 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki sprendimo įsiteisėjimo. Mano, kad priteistas laikinas išlaikymas yra neprotingai didelis ir neproporcingas atsakovo gaunamoms pajamoms. Nurodo, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis ieškinyje nurodytais argumentais, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas išvadą dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia ne objektyviais, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nustatytais duomenimis, o jokiais įrodymais nepagrįsta prielaida, kad atsakovas neteikia vaikams išlaikymo. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovas neteikia dukroms išlaikymo nuo 2012 liepos mėnesio, šio argumento nepagrindė jokiais įrodymais. Apeliantas nurodo, jog jis savo dukroms pagal išgales nepertraukiamai teikia išlaikymą, jų išlaikyti niekada nevengė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pagal savo išgales neteiks išlaikymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tačiau šiuo metu atsakovo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius privalomus mokesčius, šiuo metu vidutiniškai nesiekia 400 Lt per mėnesį. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jam nepranešė apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, todėl jam nebuvo galimybės susipažinti su pateikto prašymo motyvais, pateikti turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, apginti savo poziciją, ir tuo buvo pažeistas rungimosi principas. Be to, skundžiama nutartimi buvo pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi priteista suma dvigubai viršija apelianto gaunamas darbines pajamas, atsakovas neturi jokio asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo turto, santaupų, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra nerealios ir neįgyvendinamos bei neproporcingos jo turtinei padėčiai. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog apeliantas turi dar vieną dukrą I. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurios išlaikymui teismo sprendimu iš jo priteista ¼ dydžio visų rūšių uždarbio. Apeliantas taip pat nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones reikštų, kad teismas jau įvertino paties ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nors tai galima daryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad Vaikų išlaikymo fondo mokamų išmokų dydis nustatytas ne didesnis negu 1,5 MGL, todėl įvertinus tai, kad atsakovas gauna pakankamai mažas mėnesines pajamas (310 Lt), iš jo gali būti priteistas tik nurodyto dydžio laikinas išlaikymas, t. y. po 195 Lt kiekvienai dukrai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nesutikdama su skunde išdėstytais argumentais, nurodo, jog skundo argumentai dėl įrodymų nepateikimo yra nepagrįsti, kadangi rašytinių įrodymų, pagrindžiančių neteikimo faktą, pateikti nėra galimybės dėl paties įrodinėjamojo fakto prigimties. Tuo tarpu apeliantas teigdamas, kad išlaikymą dukroms teikia, nepateikia nė vieno įrodymo apie tokio išlaikymo teikimą. Apelianto nurodytos aplinkybės apie jo turtinę padėtį yra neteisingos, neatitinkančios tikrovės. Pagrindinės atsakovo pajamos gaunamos iš futbolo teisėjavimo veiklos, kurios neatsispindi jokiose Lietuvos institucijų duomenų bazėse, jis taip pat gauna pajamas iš Lietuvos futbolo teisėjų asociacijos. Atsakovo sveikatos būklė gera, jis yra darbingas, todėl turi galimybes gauti pakankamas pajamas, galinčias užtikrinti vaikų išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kol bus išnagrinėta byla (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Teismas, CPK 144 – 148 straipsnių pagrindu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktus įrodymus ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. šioje proceso stadijoje nesprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovė yra pareiškusi ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių dukrų U. ir G. išlaikymui kiekvienai po 600 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įpareigoti atsakovą teikti kiekvienai dukrai laikiną po 400 Lt per mėnesį išlaikymą. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad jis pagal išgales nepertraukiamai teikia išlaikymą savo dukroms ir jų išlaikyti niekada nevengė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad išlaikymo pagal savo išgales neteiks iki teismo sprendimo priėmimo, yra neesminiai ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ginčo sprendimo laikotarpiu, ir prioritetas šiuo atveju teikiamas vaikų interesų apsaugai. Be to, pažymėtina, kad turi ir gali būti įrodinėjama tik išlaikymo teikimo, o ne jo neteikimo aplinkybė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas nuo 2012 m. liepos mėnesio nuolat teikia dukroms išlaikymą piniginėmis lėšomis. Šios aplinkybės bus nustatinėjamos ir bus nustatytos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, o nepilnamečių dukrų interesų apsauga reikalauja, kad jau šiuo metu būtų bent minimaliai užtikrinti jų būtini poreikiai.
Apeliantas neginčija ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad savo dukroms iki ieškinio pateikimo teikdavo apie 1 200 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau šiuo metu tokio dydžio išlaikymo negali teikti, kadangi, remiantis VSDFV pažyma, jo gaunamas mėnesinis darbo užmokestis per mėnesį nesiekia 400 Lt. Tačiau įvertinus atsakovo pateiktų AB ,,Ūkio bankas“ ir AB ,,DNB banko“ sąskaitų išrašus matyti, kad juose atsispindi ir atsakovo gaunamos pajamos iš užsienio futbolo organizacijos Union des Associationseuropeennes de Football (UEFA) CH ir iš Lietuvos futbolo teisėjų federacijos. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo pajamos UAB „VIA Transport“ (b. l. 16-20) yra jo vienintelės gaunamos pajamos. Be to, atsakovas, gaudamas panašaus dydžio pajamas, iki 2012-07-13 turėjo galimybę teikti ir faktiškai teikė išlaikymą dukroms po 1 200 Lt kas mėnesį, kuo beje atsakovas taip pat remiasi, nurodydamas, kad vykdo savo pareigą teikti išlaikymą, todėl laikinas išlaikymas nepriteistinas. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinybės užtikrinti nepilnamečių dukrų poreikius, o kartu ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti laikinai priteistą išlaikymą ir jį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, kuris nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutarti, priimta civilinėje byloje V. S. v M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Skundžiamos nutarties priėmimo metu minimali mėnesio alga sudarė 850 Lt, šiuo metu – 1 000 Lt. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos išlaikymo dydžiui, taip pat nesant pakankamai duomenų apie tai kaip atsakovas vykdo dukrų išlaikymo prievolę, buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - laikiną išlaikymą tam, kad būtų užtikrintas nepilnamečių dukrų būtinųjų poreikių tenkinimas bylos nagrinėjimo metu. Tačiau, kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik laikinai situaciją sureguliuojanti priemonė. Tiek ieškovės nurodytų dukrų poreikių pagrįstumas, tiek kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie jų išlaikymo, atsižvelgiant į kiekvieno jų turtinę padėtį ir turimus išlaikytinius, bus nustatyti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis – kiekvienai dukrai po 400 Lt per mėnesį – atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą iš abiejų tėvų ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnametėms šalių dukroms, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą. Nustačius, jog šalių nepilnametėms dukroms teiktinas mažesnis išlaikymas, negu taikytas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, sumokėtos išlaikymo sumos vykdymo procese galės būti įskaitytos.
Atsakovas skunde teigia, jog teismas, nepranešęs jam apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, nesudarė atsakovui galimybės susipažinti su pateikto prašymo motyvais, pateikti turtinę padėtį apsprendžiančius įrodymus, apginti savo poziciją, ir tuo buvo pažeistas rungimosi principas. Teismas atmeta šiuos argumentus, kadangi pagal CK 147 straipsnio 1 dalį teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar yra būtina pranešti atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dalykas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesų apsauga ir reikalauja operatyvaus klausimo sprendimo, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo būtina pranešti atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.