- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-09
- Bylos Nr.
- I-3700-1063/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02252-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Tomas Blinstrubis
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu (b. l. 1) į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 2 000 Eur žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad neturtinę žalą jis patyrė dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nes buvo kalinamas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, trūko oro dėl to laikėsi drėgmė. Pabrėžė, kad nebuvo užtikrinta teisė kvėpuoti grynu oru.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepimo (b. l. 12–16) argumentais prašė skundą atmesti. Pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo patalpintas bei nurodė, kad plotas, tenkantis asmeniui kameroje, nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio patalpose, taip pat lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, renginius, užsiimti kita veikla. Nuteistieji nebūtinai visą parą turi būti savo gyvenamojoje patalpoje. Taip pat pažymėjo, kad grotų languose įrengimas ir patalpų vėdinimas per langus atitinka teisės aktų reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad šiuo atveju nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
1. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo 1 d. nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos Vilniaus pataisos namuose.
2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimą reguliuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis). Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
3. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl pareiškėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).
4. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo kalinamas nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės) 11¹ punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (11¹.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2. punktas). Taisyklėse nėra įtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kamerų tipo patalpos ploto norma atsižvelgti į patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, iš bendro kameros ploto turi būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).
5. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie pataisos įstaigos kamerų tipo patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo patalpintas pareiškėjas. Atsakovės atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 27 d. 15 parų buvo apgyvendintas kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 3K, kurios plotas 13,64 kv. m., įrengtos 3 miegamos vietos. Atskaičius sanitarinio mazgo plotą (1,63 kv. m.), vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas 2018 m. kovo 1 d. įsakymu buvo perkeltas iš bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 307 į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 212.
Bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 307, kurios plotas 15,48 kv. m., įrengtos 5 miegamos vietos, taigi vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas nebuvo pažeistas.
Bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 212, kurios plotas 36,70 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto reikalavimas taip pat nebuvo pažeistas. Patalpos bendrabučio tipo, todėl sanitarinio mazgo plotas nėra aktualus.
6. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjo kalėjimo laikotarpiu nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau nei 3,1 – 3,6 kv. m. patalpos ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
7. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje nebuvo ventiliacijos, trūko oro, laikėsi drėgmė, nebuvo užtikrinta teisė kvėpuoti grynu oru. Atsakovės atstovas nurodė, kad kameros vėdinamos per langus, taip pat patalpose yra įrengtos inžinierinės ventiliavimo sistemos.
Pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos „Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės“. Šių taisyklių 16.10 punkte nustatyta, kad kameros vėdinamos per langus. Byloje nėra duomenų, kad kamerose įrengta mechaninė vėdinimo sistema neveikia/neveikė, ar, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl mechaninės vėdinimo sistemos neveikimo, todėl vien tik abstraktaus pobūdžio argumentai, kad kamerose trūko oro, nepatvirtina Vilniaus PN veiksmų neteisėtumo. Patalpų vėdinimas per langus, kaip jau minėta, taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas nuteistieji turi teisę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, t. y. nebūti savo gyvenamojoje patalpoje ir taip išvengti nurodytų nepatogumų. Grotų įrengimas taip pat reglamentuotas Taisyklių 11.6 punkte. Darytina išvada, kad šiuo aspektu atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjas neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjui neįrodžius Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.