Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 03-2-00310-20 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., lauko pavėsinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) , būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su artimu šeimos nariu – kartu su ja gyvenančiu sugyventiniu T. J. metu, tyčia delnu sudavė tris smūgius T. J. į veido dešinę pusę, bei rankų nagais apdraskė T. J. abiejų rankų dilbius, ir delnu sudavė vieną smūgį į dešinę ausį, tuo sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam T. J.

Be to, A. B. 2020 m. birželio 25 d. apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą atvykusiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2020 m birželio 25 d. apie 23.00 val., lauko pavėsinėje adresu (duomenys neskelbtini) neva T. J. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko pagal jos pranešimą Kauno apskrities policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25078-20 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo. Toliau tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 08.43 val. iki 09.14 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato patalpose, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama nukentėjusiąja tyčia melagingai parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., ją sumušė T. J..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. B. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios kaltės visiško pripažinimo, jos kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje esančiais duomenimis.

Fizinio skausmo sukėlimas T. J.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. B. parodė, kad ji apie šešis metus bendrai gyvena su T. J., santuokos nesudarę, veda bendrą ūkį. Gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jos nepilnamečiais vaikais – D. B. bei J. B. 2020 m. birželio 25 d. vakare namo kuriame gyvena lauko pavėsinėje ji su T. J. vartojo alkoholį, paskui apie 23.00 val. būnant lauko pavėsinėje tarp jos ir T. J. įvyko žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių, kurio metu ji pirmoji T. J. sudavė tris smūgius delnu į veidą į dešinę pusę. Tada T. J. jai sugriebė už rankų, kad ji jo nemuštų ir laikė suėmęs ties alkūnėmis, todėl ji savo rankomis nagais pradėjo draskyti jo rankas ties dilbiais, kad jai paleistų rankas. T. J. rankas paleido ir ji jam sudavė dar vieną smūgį delnu į dešinę galvos pusę, galėjo pataikyti į ausį. Tada T. J. ją pastūmė, dėl ko ji krito ir griūdama susimušė savo kairę akį, atsitrenkdama į sofos lovos kraštą. Nuoširdžiai gailisi, kalta prisipažįsta pilnai (b. l. 92-95).

Nukentėjusiojo T. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jis su sugyventine A. B. bendrai gyvena ir ūkį veda apie šešerius metus. Kartu gyvena A. B. nuosavybes teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ir A. nepilnamečiai vaikai – D. B. ir J. B., kurie įvykio nematė, nes buvo ne lauko pavėsinėje, o kambaryje. 2020 m. birželio 25 d. vakare su A. B. vartojo alkoholį namo kieme esančioje pavėsinėje, tarp jo ir A. B. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Konflikto metu A. B. ranka sudavė tris smūgius jam į veidą, į dešinę veido pusę, dėl ko jis juto fizinį skausmą. Tada jis besigindamas nuo jos suduodamų smūgių sugriebė A. B. už abiejų jos rankų ties alkūnėmis ir taip ją laikė, kad A. B. norėdama išsilaisvinti, rankų nagais pradėjo jam drėksti į abejas rankas, dėl ko rankose (dilbiuose) liko sužalojimai bei jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada A. B. delnu sudavė dar vieną smūgį į galvą, pataikė į dešinę ausį dėl ko juto fizinį skausmą. Tada jis suėmė A. B. už pečių abiem rankomis ir ją pastūmė dėl ko ji krito ant stovinčios sofos lovos ir susitrenkė griūdama į sofos kraštą veidą. Dėl šių jos veiksmų prieš A. B. jam buvo iškelta baudžiamoji byla, buvo pripažintas įtariamuoju, bet tyrimas buvo nutrauktas. Po viso konflikto jis paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir pranešė apie įvykį, kad namuose įvyko muštynės. Jis dėl 2020 m. birželio 25 d. įvykio metu A. B. suduotų smūgių juto fizinį skausmą, į jokias gydymo įstaigas nesikreipė. Dėl padarytų sužalojimų ir sukelto fizinio skausmo jokių pretenzijų A. B. neturi, jai atleidžia (b. l. 43-46).

Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas T. J., kuriam buvo užfiksuoti sužalojimai abiejų rankų dilbiuose. Veiksmo atlikimo metu fotografuota (b. l. 47-49, 50-53).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – lauko pavėsinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (b. l. 33, 34-37).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad nukentėjusiajam T. J. 2020 m. birželio 25 d. 23.46 val. nustatytas 2,74 promilės girtumas (b. l. 56).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad įtariamajai A. B. 2020 m. birželio 25 d. 23.40 val. nustatytas 2,93 promilės girtumas (b. l. 56).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji A. B. parodė, kad ji davė melagingus parodymus, todėl T. J. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. 2020 m. birželio 25 d. įvyko konfliktas tarp jos ir sugyventinio T. J., dėl ko T. J. buvo sulaikytas, dėl neva suduoto smūgio kumščiu jai į veidą. Po įvykusio konflikto ji nuėjo pas kaimyną S. M., kurio paprašė, kad jis duotų savo telefoną ir ji paskambino savo močiutei V. L. Netrukus atvyko jos mama su močiute ir ji joms melagingai pasakė, kad ją sumušė T. J., suduodamas jai smūgį ranka į veidą. Dėl kokios priežasties ji taip pasakė paaiškinti negali, mano dėl to kaltas yra išgertas alkoholio kiekis. Tuomet jos mama iškvietė policiją, kuriai atvykus ji taip pat pasakė, kad T. J. smurtavo, suduodamas jai smūgį į veidą. Ji policijos pareigūnams melavo. Kitą dieną, tai yra 2020 m. birželio 26 d. ji buvo iškviesta apklausai pas tyrėją ir apklausos metu, būdama pasirašytinai įspėta už tai, kad gresia atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ji melagingai parodė, kad T. J. 2020 m. birželio 25 d. ją sumušė, suduodamas smūgį kumščiu į veidą. Ji tyrėjai toliau melavo, nes pyko ant T. J., kad jis 2020 m. birželio 25 d. ją pastūmė ir ji griūdama susimušė savo akį į lovos kraštą. Paskui tyrimo metu ji buvo suvesta į akistatą ir akistatos metu nurodė teisingas įvykio aplinkybes, kad jai T. J. nesudavė smūgio kumščiu į veidą, o tik pastūmė, dėl ko ji krito ir pati susimušė veidą (akį) į lovos kraštą. Nurodė ir tai, kad ji pirmoji pradėjo smurtauti ir sudavė smūgius T. J. bei jį apdraskė. Dėl šio savo poelgio nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė, kadangi buvo neblaivi, bei pyko ant T. J., kad ją pastūmė, todėl ir davė melagingus parodymus (b. l. 92-95).

Teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu nustatyta, kad 2020 m. birželio 26 d. 08.42 val., A. B. buvo pasirašytinai supažindinta ir įspėta už melagingų parodymų davimą, jog gresia baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnį (b. l. 61-62).

2020 m. birželio 26 d. liudytojos (nukentėjusiosios) A. B. apklausos protokolu nustatyta, kad A. B. apklausos metu parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. lauko pavėsinėje suduodamas smūgį kumščiu ją sumušė T. J. (b. l. 63-66).

2020 m. birželio 30 d. akistatos protokolu nustatyta, kad į akistatą buvo suvesti T. J. ir A. B., kuri parodymus pakeitė nurodydama, kad jai T. J. smūgio kumščiu nesudavė, o ją tik pastūmė, dėl ko ji krito ir atsitrenkė į sofos kraštą ir pasidarė sužalojimą kairėje akyje. Nurodė ir tai, kad ji pirmoji pradėjo konfliktą suduodama smūgius T. J. (b. l. 67-70).

2020 m. birželio 30 d. liudytojos A. B. papildomos apklausos protokolu nustatyta, kad 2020 m. birželio 26 d. apklausiama liudytoja davė melagingus parodymus, kad neva ją sumušė T. J. Jai smūgio T. J. nesudavė, o nuo T. J. pastūmimo ji krito ir susižalojo kairę akį į sofos kraštą. Taip pat 2020 m. birželio 25 d. į įvykio vietą atvykusiai mamai D. N., kuri iškvietė policijos pareigūnus, bei atvykusiems policijos pareigūnams ji melavo, kad ją sumušė T. J., suduodamas smūgį į veidą (b. l. 71-74).

2020 m. birželio 29 d. liudytojos D. N. apklausos protokolu nustatyta, kad A. B. yra jos dukra. 2020 m. birželio 25 d. apie 23 val., būnant namuose jai paskambino mama V. L. ir pasakė, kad jai skambino A. B. Nuvykus pas A. B. ji buvo ne namuose, o pas kaimyną. Atvykus pamatė, kad A. B. yra sužalota, jos veidas buvo kruvinas, patinęs, paraudęs. Paklausus kas nutiko A. pasakė, kad grįžęs į namus neblaivus T. J. jai sudavė vieną smūgį ranka, dėl ko ji nukrito ant žemės. Kur vyko konfliktas neklausė namuose ar lauke. Dėl to, kad A. B. buvo sumušta ji iškvietė policiją Bendruoju pagalbos telefonu 112 (b. l. 59-60).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu nustatyta, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 23.07 val. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 25). Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro apie tai, kad buvo sumušta A. B. (b. l. 26-28).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2020 m. birželio 25 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kuriame įtariamuoju pripažintas T. J. dėl A. B. sumušimo (b. l. 13).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir bausmės skyrimo motyvai

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kadangi nusikalstama veika padaroma artimo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji tyčia smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventiniui T. J., o būtent – tyčia delnu sudavė tris smūgius T. J. į veido dešinę pusę, bei rankų nagais apdraskė T. J. abiejų rankų dilbius ir delnu sudavė vieną smūgį į dešinę ausį. Kaltinamosios kaltę be jos pačios visiško prisipažinimo patvirtina nukentėjusiojo parodymai, asmens apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga.

Tuo tarpu BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą įskundimą įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingo įskundimo apie nebūtą nusikaltimą objektyvioji pusė pasireiškia kaip bet kokia forma, būdais, priemonėmis pateikiama melaginga informacija apie konkretaus asmens tariamai nusikalstamą veiką. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. B. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, kadangi ji Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, tyčia melagingai pranešė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 23.00 val., lauko pavėsinėje adresu (duomenys neskelbtini) , T. J. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, dėl ko pagal jos pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, ji būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklausiama nukentėjusiąja tyčia melagingai parodė, kad ją sumušė T. J.. Kaltinamosios kaltę be jos pačios visiško prisipažinimo patvirtina liudytojos parodymai, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolas, akistatos protokolas bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamoji A. B. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (b. l. 100-103). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkina tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. A. B. neteista (b. l. 83), administracine tvarka bausta ir turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 82), nedirbanti (b. l. 77), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 78). Kaltinamoji VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą pirmą kartą konsultuota 1999 m. balandžio 29 d., laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 7 d. gydyta VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje, diagnozė – adaptacijos sutrikimai, šiuo metu nesilanko, nesigydo (b. l. 81).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, A. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į atsakomybę vieną lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje), sprendžia, kad kaltinamajai už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), o už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina viešųjų darbų bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajai šiuo teismo baudžiamuoju įsakymui paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį – 3 mėnesius. Kartu su bausme taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kuri padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktinas saugoti kartu su bylos medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti ją:

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

- už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje padarymą – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. B. 12 (dvylikos) mėnesių viešųjų darbų bausmę, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai išdirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.