Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, nedirbantis, nevedęs, teistas,

paskutinį kartą 2019 m. vasario 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant per šį laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus, o taip pat įpareigojant per 1 (vieną) mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, o įsidarbinus arba užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje visą laisvės apribojimo laikotarpį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. būdamas pasirašytinai įspėtas, kad neturi teisės pasišalinti iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus, esančios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, patalpų, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), kuri yra epidemiologiškai pavojinga, nes T. Š. skiria (duomenys neskelbtini) ir tuo jis yra pavojingas kitų žmonių sveikatai, nepaisydamas šio įspėjimo, jis, 2020-05-12 apie 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savavališkai pasišalino iš minėtos gydymo įstaigos patalpų ir nesilaikydamas jokių saugumo priemonių iki 2020-05-13 apie 06.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko, kuomet grįžo į minėtos gydymo įstaigos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), vaikščiojo Vilniaus miesto gatvėmis, bei tokiu būdu sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga.

Tokiais savo veiksmais T. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. Š. pirmos apklausos metu atsisakė duoti parodymus, tačiau papildomos apklausos metu, o taip pat įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino visiškai. Įtariamojo teigimu, šiuo metu jis yra gydomas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad serga (duomenys neskelbtini), tačiau tikslios formos nežino. Narkotinių medžiagų nevartoja, tačiau kartais išgeria alkoholinių gėrimų. Taip pat jis pripažįsta, kad buvo supažindintas su įstaigos vidaus taisyklėmis ir žinojo, kad dėl savo ligos negali išeiti bei bendrauti su aplinkiniais, nes už tai buvo pasirašęs. T. Š. teigimu, minėtame skyriuje jis gydomas apie mėnesį, o 2020-05-12 vakare, tikslaus laiko nepamena, jam atsibodo sėdėti ir jis norėjo išeiti pasivaikščioti į miestą, nes pavargo nuo duodamų vaistų kiekio. Kur tą dieną buvo, neatsimena, bet pamena, kad jam skambino pareigūnai, tačiau su jais bendrauti nenorėjo, nes žinojo, kad grįš į ligoninę. Tikslo ką nors užkrėsti neturėjo, tačiau supranta, kad pasielgė blogai ir dėl to gailisi. Kiek pamena, į ligoninę grįžo 2020-05-13 apie 6.00 val., tačiau kur tiksliai buvo, nenurodys.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę bei nusikaltimo padarymo aplinkybes įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytu apklaustas D. R. parodė, kad jis dirba VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriuje budinčiu gydytoju, o šis skyrius yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiame skyriuje visi ligoniai yra gydomi priverstinai, o nuo 2020-04-29 jame yra gydomas ir T. Š., kuriam yra diagnozuota (duomenys neskelbtini). Anksčiau šis pacientas buvo gydomas tos pačios ligoninės vaistams jautrios tuberkuliozės skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojo teigimu, T. Š. apie savo diagnozę žinojo ir jam buvo taikomas (duomenys neskelbtini) gydymas vaistais. Kadangi jis yra budintis gydytojas, todėl daugiau informacijos apie T. Š. pasakyti negali, o tai padaryti galėtų T. P., kuri yra VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus vedėja. D. R. taip pat nurodė, kad T. Š. buvo gydomas palatoje Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020-05-12 19.00 val., jam atvykus į darbo vietą, minėto skyriaus slaugytojos jį informavo, kad apie 17.00 val. buvo pastebėta, jog T. Š. nebėra minėtoje palatoje ir jis į ją negrįžo. Tikslaus laiko, kada T. Š. pasišalino iš ligoninės patalpų niekas nežinojo, tačiau pažymi, kad išėjimo durys yra nuolat užrakintos, o atrakinamos jos tik tam tikru laiku, kuomet pacientams yra leidžiama išeiti pasivaikščioti ligoninės teritorijoje. Pacientai žino laiką, kada durys būna atrakintos, ir tai yra daroma kas porą valandų 15 minučių laikotarpiui. Taip pat D. R. nurodė, kad palata Nr. 101 yra pirmame aukšte ir joje esantį langą pacientai gali atidaryti savo nuožiūra. Minėtoje palatoje taip pat gydomas F. B. jiems paaiškino, kad nepastebėjo, kada jo palatos kaimynas T. Š. pasišalino iš ligoninės ir nežino, kur jis gali būti. Pasak liudytojo, 2020-05-12 apie 21.30 val. viena iš slaugytojų prisiskambino telefonu T. Š., o pastarasis bendravo nenoriai, bet paaiškino, kad yra pirtyje, į ligoninę grįš 2020-05-13 apie 6.00 val. ir baigė pokalbį. D. R. papildomai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) forma yra labai užkrečiama. Asmuo, kuris serga šia liga, būdamas tarp žmonių kelia pavojų aplinkiniams asmenims užsikrėsti. T. Š., žinodamas apie savo diagnozę ir būdamas įspėtas dėl būtino gydymo, savavališkai pasišalino iš ligoninės patalpų, o būdamas tarp aplinkinių žmonių, jis galimai sukelia pavojų aplinkiniams asmenims užsikrėsti užkrečiama liga.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus atsakymu į paklausimą, kuriame nurodoma, kad T. Š. serga (duomenys neskelbtini).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, T. Š. pasirašytas pasižadėjimas ir jo medicininiai dokumentai.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

277 straipsnio 1 dalis nustato, kad: „Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė už BK 277 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką taikoma tuo atveju, jeigu jis savo elgesiu pažeistų teisės aktų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos taisykles.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 277 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo, liudytojo D. R. ir policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei medicininiai dokumentai), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo T. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 277 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas pasirašytinai įspėtas, kad neturi teisės pasišalinti iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaistams atsparios tuberkuliozės skyriaus, esančios (duomenys neskelbtini), patalpų, kadangi jis serga (duomenys neskelbtini), kuri yra epidemiologiškai pavojinga, nes T. Š. skiria (duomenys neskelbtini) mikrobakterijas ir tuo jis yra pavojingas kitų žmonių sveikatai, nepaisydamas šio įspėjimo, jis, 2020-05-12 apie 17.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savavališkai pasišalino iš minėtos gydymo įstaigos patalpų ir nesilaikydamas jokių saugumo priemonių iki 2020-05-13 apie 06.00 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatyto laiko, kuomet grįžo į minėtos gydymo įstaigos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaikščiojo Vilniaus miesto gatvėmis, bei tokiu būdu sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti pavojinga infekcine liga.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę T. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumą (žinodamas apie savo pavojingą ligą ir draudimą palikti ligoninės patalpas, siekdamas savo asmeninių poreikių patenkinimo, sukėlė pavojų kitų asmenų sveikatai), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, šiuo metu priverstinai gydomas medicinos įstaigoje, teistas, baustas administracine tvarka, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam BK 277 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis). Kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimai, kurie padės daryti teigiamą įtaką jo elgesiui.

Kadangi kaltinamasis T. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. (T.) Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 277 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį nepasišalinti iš gydymo įstaigos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant T. (T.) Š. per visą laisvės apribojimo laikotarpį nepasišalinti iš gydymo įstaigos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti T. (T.) Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti T. (T.) Š., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.