Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-07-22 · Administracinė byla Nr. A-143-41-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-07-22
Bylos Nr.
A-143-41-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
V. D., I. I.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto
Administracinė byla Nr. A – 1092/2007Procesinio sprendimo kategorija 54 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2007 m. liepos 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. D. ir I. I. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. B., G. R., A. G., D. V., T. R., M. G., E. R., R. R., A. R., A. R., Č. S., L. Š., M. Š., B. R., E. M., O. M., J. R., S. L., G. L., G. L., S. M., R. D., B. M., Z. M., J. T., I. N., M. T., V. T., K. K., J. K., T. M., A. M., E. Ch., K. K., R. Ch., I. Ch., J. I. M., R. Ž., G. G., A. T., J. G., D. B. M., N. J. G., K. G., G. J., S. I., S. R., K. R., M. M., J. S., G. J., K. M., S. M., V. M., N. E., I. J., E. J., M. R., M. M., I. V., A. G., S. G., G. B., T. P., R. S., M. M., A. T., F. T., P. T., L. M., A. T., J. M., J. Z., J. Z., P. R., Z. G., V. P., B. Z., J. Z., L. C., G. Č., S. S., E. V., H. K., O. G., J. K., S. S., A. V., F. Š., I. Š., J. Š., J. Š., L. Š., V. Š., A. T., Z. T., J. T., M. K., J. S., S. Ch., G. R., Č. S., M. K., J. N., T. N., D. P., J. J. Z., I. Š., J. Š., V. Š., V. M., H. R., Č. S., S. S., J. S., M. P., S. R., A. V., J. D., M. R., S. R., V. Š., J. Š., I. G., P. G., R. M., F. M. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos V. D. ir I. I. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą prašydamos įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises natūra į 1,5 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (individualus (duomenys neskelbtini), kadastrinė vietovė (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į 1,3372 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (individualus (duomenys neskelbtini), kadastrinė vietovė (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” 106 punkto redakciją, galiojusią iki 2002 m. rugsėjo 19 d.

Pareiškėjos paaiškino, kad pagal 2001 m. balandžio 27 d. sutartis I. R. perleido joms nuosavybės teises kiekvienai į 8 700 kv.m ploto žemės sklypus, nuosavybės teisėmis turėtus (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pažeistas teises pradėjo ginti ir į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu dėl sklypo pripažinimo turėtoje vietoje kreipėsi 2002 m. balandžio 30 d., todėl pažeistoms teisėms ginti turi būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” pakeitimo 106 punkto redakcija, galiojusi iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 1475 įsigaliojimo, kuriuo 106 punktas buvo pakeistas. 2003 m. balandžio 1 d. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus specialistams atlikus Šeškinės kaimo ir turėto sklypo kartografiją buvo nustatyta, kad žemė, į kurią siekia atkurti nuosavybės teises, patenka į Vilniaus bažnyčiai „Tikėjimo žodis” ir uždarajai akcinei bendrovei „Promenadas” nuomojamų žemės sklypų ribas. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. gegužės 26 d. sprendimu pripažino negaliojančia 1999 m. rugpjūčio 3 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 501, pagal kurią Vilniaus bažnyčiai „Tikėjimo žodis” buvo išnuomotas 15 000 kv.m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu pašalintos visos kliūtys grąžinti pareiškėjoms natūra žemę turėto žemės sklypo vietoje. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo klausimas iki šiol nėra išspręstas ir atsakovas vilkina šio klausimo sprendimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III.

Pareiškėjos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja V. D. 2007 m. liepos 16 d. pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėja prašo uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai perleisti 1,3372 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (individualus (duomenys neskelbtini), kad. vietovė (duomenys neskelbtini), reg. Nr (duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vykstant teisminiam ginčui, atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija savo veiksmais bando apsunkinti procesą. Iš 2007 m. liepos mėnesio Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. S22-766 matyti, kad bus dalinamas 1,3372 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dėl kurio ir vyksta ginčas.

2. Konstitucinis Teismas konstitucinėje jurisprudencijoje aiškindamas Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą taip pat pažymėjo, jog vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos, kad nepagrįstai nebūtų pabloginta asmens teisinė padėtis, jog nebūtų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. sprendime, priimtame išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-1625/2005, yra pabrėžęs, jog teisinėje valstybėje turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, šio įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 str.). Šių nuostatų pagrindu pareiškėja V. D. prašo uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai perleisti 1, 3372 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (individualus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. vietovė (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) tretiesiems asmenims.

Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių ir yra uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonė tikrai bus veiksminga ir padės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, ar ta reikalavimo užtikrinimo priemonė tikrai nukreipta į tuos visuomeninius santykius, kurių koregavimo pareiškėjas siekia, naudodamasis teise kreiptis į teismą, ar prašymas yra motyvuotas ir patvirtintas atitinkamais įrodymais.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2007 m. liepos 16 d. gautame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo V. D. tiksliai apibrėžia nekilnojamąjį turtą, kurio atžvilgiu turėtų būti taikomos konservacinio pobūdžio priemonės, nurodydama individualų žemės sklypo numerį, kadastrinę vietovę ir kitus reikalingus duomenis. Prašydama uždrausti atsakovui perleisti šį žemės sklypą tretiesiems asmenims, prašymą grindžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu “Dėl žemės grąžinimo”, pagal kurį, jos nuomone, atsakovas siekia padalinti 1, 3372 ha žemės plotą ir taip apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Tačiau tokia pozicija nėra pagrįsta. Kaip matyti iš pateikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos rašto “Dėl žemės grąžinimo” čia minima Miškinių rėžinio kaimo teritorija. Nėra pakankamai aišku, ar Miškinių kaimo teritorijos plotas (jo dalis) atitinka pareiškėjos nurodomą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, t. y. tą žemės sklypo plotą, kurio atžvilgiu prašoma priimti sprendimą, draudžiantį atitinkamo pobūdžio veiksmus. Patenkinus pareiškėjos prašymą 1, 3372 ha žemės ploto atžvilgiu, o Miškinių kaimo teritorijai (jos daliai) ne visiškai patenkant į ginčo 1, 3372 ha žemės plotą galimai būtų pažeisti kitų, socialiniame konflikte nedalyvaujančių, asmenų interesai. Tokie faktiniai neaiškumai viena iš priežasčių, paneigiančių galimybę reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Antra, administracinėje byloje esantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštas “Dėl žemės grąžinimo” dar neįrodo, kad dėl 1, 3372 ha žemės ploto padalinimo apsispręsta galutinai. Šis dokumentas kvietimas suinteresuotiems asmenims dalyvauti susirinkime dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, turėtą buvusiame Miškinių rėžiniame kaime. Tai reiškia, jog susirinkimo metu bus svarstomi įvairaus pobūdžio klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu. Susirinkimo metu suinteresuoti asmenys turės teisę atkreipti dėmesį dėl vykstančio ginčo 1, 3372 ha žemės ploto atžvilgiu, o viešojo administravimo subjektas prieš priimdamas sprendimą dėl 1, 3372 ha žemės sklypo turės atsižvelgti į šią aplinkybę. Taigi prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, grindžiant vien Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu, pripažintinas nepagrįstu. Pagal turimus faktinius duomenis nėra pagrindo teigti, jog atsakovas ėmėsi tokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie pastangas kuo greičiau, nepaisant būsimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal pareiškėjų apeliacinį skundą, išspręsti 1, 3372 ha žemės sklypo klausimą. Tai paneigia ir V. D. argumentus dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar pasidarymo negalimu.

Kiti prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išdėstyti aspektai reikšmingi ir pripažintini priimtinais, jei nustatoma, ar iš tam tikrų įrodymų galima manyti, jog valstybinės valdžios institucijos stengiasi paneigti teisinių santykių subjektų teises, teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Tokiu atveju turi būti ginami visų asmenų teisėti lūkesčiai, garantuotas asmens pasitikėjimas savo valstybe ir teise.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 133, 71 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. D. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėArūnas Sutkevičius