Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. N. patikslintą skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas L. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. 40-TE-297 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui L. N.“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 40-TE-297 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui L. N.“ (b. l. 5-6), kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, panaikinimo.

Skundžiamas Šiaulių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Šiaulių AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-11 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada).

Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda yra pagrįsta ir teisėta, būtina nustatyti, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, taip pat tai, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas).

Pagal bylos duomenis (b. l. 35-37), pareiškėjas yra Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas ir savo tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais jos veiklą. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 9 d.) nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 39 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 13 d., toliau – ir Aprašas).

Aprašo 6 punkte numatyta, kad Tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Aprašo 7 punktas numato, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą nėra aiškūs galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymiai (įvykio vieta, laikas, galimai tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą padariusio pareigūno duomenys ir kt.), vadovas gali pavesti tikrintojui patikslinti gautą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Informacijos tikslinimo terminas negali viršyti 10 dienų. Informacijos tikslinimo metu tikrintojas gali susipažinti su dokumentais, informacinių sistemų ir registrų duomenimis, taip pat paprašyti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą pateikusio asmens patikslinti informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą. Atlikus informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą patikslinimą ir įžvelgus galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo požymius, pradedamas tarnybinis patikrinimas, laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus viršininkas 2021 m. birželio 25 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl vykdytų vidaus kontrolės priemonių“ dėl dviejų tyrėjų galbūt netinkamai atliekamų funkcijų (b. l. 41-42). 2021 m. birželio 28 d. Šiaulių AVPK viršininko pavedimu pradėtas gautos informacijos tikslinimas, nurodytas terminas – 2021 m. liepos 8 d. (b. l. 72). 2021 m. liepos 7 d. Šiaulių AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 38, 73). Taigi, teismo vertinimu, atsakovas laikėsi Aprašo 6 ir 7 punktų reikalavimų.

Aprašo 21 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

Pagal Aprašo 22 punktą, tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos.

Byloje taip pat nustatyta, jog 2021 m. liepos 15 d. pareiškėjui L. N. surašytas Apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.110-113), su kuriuo pareiškėjas pasirašytinai susipažino tą pačią dieną (b. l. 113-115). Teismo vertinimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėjas galėtų aiškiai suvokti, kuo jis yra kaltinamas. Pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. pateikė paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių (b. l. 55). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog atsakovas laikėsi Aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Be to, Aprašo 23 punkte nustatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Pagal Aprašo 24 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai).

Kaip minėta, 2021 m. liepos 7 d. Šiaulių AVPK viršininko pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas (b. l. 38, 73), kuris pagal Aprašo 23 punktą turėjo būti baigtas 2021 m. rugpjūčio 6 d. K. T. patikrinimo išvada surašyta 2021 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 7-15), teismas sprendžia, jog buvo nesilaikyta Aprašo 23 punkte nustatyto termino, tačiau tai nelaikytina esminiu pažeidimu, kadangi pareiškėjas to neginčija, taip pat pažeidimas formalaus pobūdžio. Nors atsakovas į bylą pateikė policijos sistemos išrašą (b. l. 73), kuriame nurodyta, kad atlikti tarnybinį patikrinimą terminas yra iki 2021 m. rugpjūčio 30 d., tačiau į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, jog tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas ar tikrinamas pareigūnas (pareiškėjas) nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat nepateikti įrodymai, jog vadovas pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą.

Aprašo 27 punkte reglamentuojama, kad vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą. Aprašo 28 punkte numatyta, kad vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo Statuto 61 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų nuo šio kreipimosi dienos privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Jeigu per šį laikotarpį gaunamas profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinė nuobauda neskiriama, o profesinės sąjungos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 30 straipsnį, sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

Statuto 39 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-09), be kita ko, numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2021 m. rugpjūčio 30 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Šiaulių AVPK viršininko (b. l. 15). Šiaulių AVPK viršininkas 2021 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėjas nurodė, jog yra profesinės sąjungos narys (b. l. 116-117). Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija 2021 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 4-215 informavo atsakovą, jog nemano, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl pareiškėjo narystės profesinėje sąjungoje (b. l. 118). 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (b. l. 5-6). Tarnybinė nuobauda paskirta nepraleidus vienų metų termino nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, kadangi pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl užduočių (duomenys neskelbtini) parengtų pranešimų su tikrovės neatitinkančia informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog atsakovas laikėsi minėtuose Statuto 39 straipsnio 4 dalies bei Aprašo 27, 28 ir 30 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 straipsnio 1 dalis, redakcija nuo 2020-01-01). Tarnybinis nusižengimas – tai šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltė (Statuto 2 str. 6 d.). Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių (Aprašo 3 p.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų VTS, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2901/2012).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje.

Sprendžiant, ar skundžiamu sprendimu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Kaip jau minėta, skundžiamas Šiaulių AVPK viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą.

Nagrinėjamu atveju Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė) pasireiškė tuo, kad pareigūnas L. N. (duomenys neskelbtini) kartu su pareigūne K. K. policijos tarnybiniais automobiliais (penkis kartus automobiliu (duomenys neskelbtini) ir vieną kartą automobiliu (duomenys neskelbtini) dirbdamas policijos pajėgų vienete paskirtame sektoriuje atliko užduotimis (duomenys neskelbtini) pavestas funkcijas, t. y. vykdė trumpalaikes prevencines priemones, aiškino KET pažeidimus, nesusijusius su vairuotojų blaivumo tikrinimu. Apie atliktų prevencinių priemonių rezultatus parengė šešis tarnybinius pranešimus, su kuriais supažindino pareigūnus A. B. ir R. P. Beveik identiškai surašytuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose pateikė tuos pačius duomenis – naudotą policijos tarnybinį automobilį bei kartu dirbusį pareigūną, patikrintų vairuotojų skaičių (išskyrus 2021-06-09 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinti ne 4, o 3 vairuotojai ir 2021-05-27 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad patikrinti 5 vairuotojai). Visuose tarnybiniuose pranešimuose, kaip vieną iš atliktų prevencinių priemonių, nurodė sustabdytų transporto priemonių vairuotojų blaivumo tikrinimą ir patikrintų vairuotojų skaičių. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad alkotesteris „Drager 7510 Nr. ARKA-0025“ paskutinį kartą naudotas 2021-01-29, o alkotesteris „Drager 7510 Nr. ARJK-0116“ paskutinį kartą naudotas 2021-04-20. Duomenų, kad pareigūnas L. N. atliktų prevencinių priemonių metu būtų naudojęsis kitomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis, negauta. Patikrinimų, kuomet metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas sustabdytų transporto priemonių vairuotojų blaivumas, nei vieną iš minimų dienų atliktų prevencinių priemonių metu, pareigūnas L. N. nevykdė, o tarnybiniuose pranešimuose sistemingai ir sąmoningai teikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarydamas sąlygas aukštesniam vadovui manyti, kad tokie tikrinimai buvo atlikti ir pareigūnas L. N. tinkamai vykdė jam pavestas funkcijas ir pasiekė atitinkamų rezultatų. Tą patvirtina turimi vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad pareigūnas L. N. dirbdamas paskirtame sektoriuje neturėjo daug kitų užduočių: asmenų apklausų ar užduočių, kurių metu jam būtų reikėję bendrauti su asmenimis, policijos tarnybiniu automobiliu važinėjo dažniausiai pagrindinėmis miesto gatvėmis, o ne kiemuose, bendravo tik su dviejų sustabdytų transporto priemonių vairuotojais. Kad transporto priemonių vairuotojų blaivumas nebuvo tikrinamas taip pat įrodo alkotesterių naudojimo ir matavimų kontrolės duomenys bei pareigūnės K. K. paaiškinimas. Be to, išanalizavus visų tarnybinių pranešimų turinį nustatyta, kad juose nėra informacijos apie tai kokioje vietoje (gatvė, kelias), kokiu konkrečiu laiku (valanda, priemonės trukmė) buvo atliekamos prevencinės priemonės, kokios techninės priemonės buvo naudotos (alkotesteris, alkodetektorius). Todėl iš surinktų duomenų akivaizdu, kad pareigūnas L. N., darbo metu, nevykdydamas transporto priemonių vairuotojų blaivumo tikrinimo, tačiau surašytuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose sistemingai nurodydamas, kad tokį tikrinimą atliko, taip pat parengdamas neišsamius, melagingus ir tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus, nevykdė arba netinkamai vykdė jam pavestas nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo bei viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijas, neatliko jam skirto pavedimo nustatyti neblaivius vairuotojus.

Sulyginus Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinus bylos medžiagos visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje buvo jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Teismas pažymi, jog, kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, joje yra detaliai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodytas pareiškėjo neveikimas, kuriuo jis pažeidė atitinkamas teisės normas).

Pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymą (b. l. 35-37) vykdo nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevenciją ir kitus Skyriaus viršininko nenuolatinio pobūdžio pavedimus, susijusius su šiuo pareigybės aprašymu (6.6 p. ir 6.18 p.).

Nagrinėjamu atveju DVS 2021-05-24 registruota Tikslinė prevencinė priemonė (planas) ,,Dėl asmenų daromų neteisėtų veikų prevencijos ir kitų priemonių“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad priemonės metu išaiškinami KET pažeidimai, vykdomos vairuotojų momentinės trumpalaikės patikros dėl galimai neblaivių vairuotojų nustatymo. Įvykdžius priemonę privaloma pateikti ataskaitą tarnybinio pranešimo forma apie atliktą priemonę ir jos rezultatus. Tikslinėje prevencinėje priemonėje ,,Dėl asmenų daromų neteisėtų veikų prevencijos ir kitų priemonių“ Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad ,,prevencinės priemonės vykdymo laikas ir paskirti pareigūnai: B. 2021-06-08 nuo 17 val. iki 20 val. tyrėjas L. N., E. 2021-06-19 nuo 15 val. iki 18 val. tyrėjas L. N., G. 2021-06-29 nuo 17 val. iki 20 val. tyrėjas L. N.“ (b. l. 77-78).

Taip pat DVS 2021-06-16 registruota Šiaulių miesto ir rajono PK sausio-gegužės mėn. išaiškintų prioritetinių kelių eismo taisyklių nusižengimų analizės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siūloma suaktyvinti priemones važiavimo per sankryžas, nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, pavojingo ir chuliganiško vairavimo, pėsčiųjų ir dviratininkų bei neblaivių vairuotojų nusižengimų išaiškinimui (b. l. 74-75).

2021-05-24 pareiškėjui L. N. DVS suformuota užduotis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios aprašymas – „Plane numatytos priemonės gali būti papildomai vykdomos kitu laiku, darbo Sektoriuje (teritorijoje) metu. Įvykdžius priemonę privaloma ne vėliau kaip kitą darbo dieną iki 12.00 val. pateikti ataskaitą tarnybinio pranešimo (toliau – TP) forma apie atliktą priemonę ir jos rezultatus. TP registruojamas DVS. Pasirašius TP, per funkcionalumą susipažinimui perduoti: vyriausiajam tyrėjui R. P., specialistei I. Š. ir 2 VS viršininkui A. B.“. Užduoties įvykdymo terminas – nuo 2021-05-24 iki 2021-06-30 (b. l. 79-80).

Taip pat minėtoje policijos sistemoje pareiškėjui L. N. 2021-06-16 suformuota užduotis Nr. (duomenys neskelbtini) su aprašymu – „susipažinti ir ne rečiau nei kartą į savaitę organizuoti trumpalaikes prevencines priemones 1-2 val. trukmės KET pažeidimų nustatymui ir užkardymui. Po priemonės ekipažo vyresnysis pareigūnas parengia išsamų tarnybinį pranešimą apie priemonės rezultatus (priemones galima organizuoti bendradarbiaujant su kitomis grupėmis“. Užduoties vykdymo terminas – nuo 2021-06-16 iki 2021-07-30 (b. l. 76).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. N., vykdydamas pastarąsias užduotis, parengė šešis tarnybinius pranešimus: (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-53, 76, 79-80). Susipažinus su visais tarnybiniais pranešimais matyti, kad jie savo turiniu yra iš esmės tapatūs, t. y. juose pareiškėjas nurodo panašius duomenis: naudotas tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini), išskyrus 2021-05-27 – (duomenys neskelbtini), kartu dirbęs pareigūnas (K. K.), patikrintų vairuotojų skaičius, tikrinimo rezultatas. Pranešimuose skiriasi tik atliktos priemonės data ir paskutinis tarnybinio pranešimo sakinys, kuriame nurodyti kiti priemonės rezultatai. Visuose tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad trumpalaikė tikslinė priemonė taikyta tą dieną, kai surašytas tarnybinis pranešimas. Be to, iš tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad juose nėra informacijos apie tai, kokioje vietoje (gatvė, kelias), kokiu konkrečiu laiku (valanda, priemonės trukmė) buvo vykdomos priemonės, kokios specialios techninės priemonės buvo naudotos (alkotesteris, alkodetektorius), kokios transporto priemonės buvo sustabdytos (valstybinis numeris, markė, modelis) ir kokie vairuotojai buvo tikrinti (vardas, pavardė, kt. duomenys) dėl blaivumo. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjo parengti tarnybiniai pranešimai nebuvo išsamūs (platūs ir pilni pateiktos informacijos prasme), todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai nurodyta, jog pareigūnas L. N. darbo metu surašytuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose parengė neišsamius tarnybinius pranešimus.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareigūnas L. N. tarnybiniame patikrinime minimomis datomis ir aptartomis dienomis dirbo policijos specialiuoju automobiliu, kurio šaukinys (duomenys neskelbtini), o 2021-05-27 – tarnybiniu automobiliu, kurio šaukinys (duomenys neskelbtini). Pats pareiškėjas tai nurodė ir aptartuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose. Iš į bylą pateiktų žurnalo bei kelionių ataskaitų ir pajėgų išdėstymo planų (b. l. 81-109) duomenų matyti, kad pareiškėjas tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi 2021-06-01 nuo 09.19 val. iki 10.38 val., 2021-06-09 nuo 10.57 val. iki 12.09 val., 2021-06-10 nuo 06.35 val. iki 07.07 val., 2021-06-15 nuo 09.21 val. iki 11.53 val. ir 2021-06-23 nuo 08.30 val. iki 08.47 val., o tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) – 2021-05-27 nuo 12.53 val. iki 14.26 val. Automobilio vairuotojas pareiškėjas L. N. Duomenų, kad nagrinėjamomis dienomis kitu laiku pareigūnas L. N. būtų dirbęs nustatytame sektoriuje, byloje nėra. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo naudoti tik policijos tarnybiniai automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-109). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodyti argumentai, jog savo pateiktame paaiškinime buvo nurodęs, kad su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) tikrinant vairuotojų neblaivumą nesinaudojo, o naudojo kitus tarnybinius automobilius, vertintini kritiškai kaip gynybinė pozicija, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad jis pats aptartuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodė tarnybinius automobilius (duomenys neskelbtini), o 2021-05-27 –automobilį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad jis vykdydamas savo pareigas bylai aktualiomis dienomis naudojosi tarnybiniais automobiliais (duomenys neskelbtini) paneigia į bylą pateikti žurnalo bei kelionių ataskaitų ir pajėgų išdėstymo planų duomenys (b. l. 81-109), iš kurių matyti, pvz., kad automobiliu, (duomenys neskelbtini) 2021-06-01 naudojosi G. L., A. B. (b. l. 102), automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-06-15 naudojosi T. S., L. M. (b. l. 103), automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bylai aktualiomis dienomis taip pat naudojosi kiti pareigūnai (b. l. 105-106, 107-108) ir t. t. Pareiškėjas 2021-06-19 naudojosi automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ne bylai aktualiomis dienomis (b. l. 102-104). Pareiškėjas 2021-06-17 ir 2021-06-18 naudojosi automobiliu, kurio valst Nr. (duomenys neskelbtini), o ne bylai aktualiomis dienomis (b. l. 109).

Teismas , peržiūrėjęs ir išklausęs atsakovo į bylą pateiktus tris CD diskus su vaizdo įrašais (b. l. 71), sprendžia, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai nurodyta, jog policijos tarnybiniame automobilyje (duomenys neskelbtini) (šaukinys (duomenys neskelbtini) vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuota, kad:

1. 2021-06-01 (priekinė kamera) 09.19 val. policijos tarnybinis automobilis (duomenys neskelbtini) išvyksta iš Šiaulių apskr. VPK ir važiuoja į Šiaulių m. Apie 09.28 val. sustoja (duomenys neskelbtini), pareigūnai L. N. ir K. K. būna automobilyje. 09.35 val. pradeda važiuoti, netrukus vėl sustoja. Nustato 2 asmenis, neleistinoje vietoje kirtusius gatvę, įformina KET. Sustabdo KET reikalavimus pažeidusį dviratininką. Nuo 9.39 val. važinėja mieste. Nuo 09.42 val. iki 09.56 val. stovi kelkraštyje (duomenys neskelbvtini), iš automobilio pareigūnai neišlipa. 10.01 val. pradeda važiuoti ir važinėja mieste. 10.16 val. sustoja prie namo, abu išlipa (tikėtina įteikia šaukimą, nes apie tai kalba). 10.17 val. sėda atgal į automobilį, pradeda važiuoti. 10.37 val. grįžta į Šiaulių apskr. VPK. (Teismas papildomai pažymi, kad iš 2021-06-01 vaizdo įrašo taip pat buvo girdėti šaukinys (duomenys neskelbtini) 10.32 min., o nuo 12.00 val. matyti, jog dirbo kita pareigūnų komanda).

2. 2021-06-09 (priekinė kamera) 10.57 val. policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pareigūnai L. N. ir K. K. išvyksta iš Šiaulių apskr. VPK ir važiuoja į miestą. 11.11 val. sustoja degalinės teritorijoje, iš automobilio nelipa (tikėtina, kad vykdo specialią užduotį, pagal kurią reikės sustabdyti konkretų automobilį, nes pareigūnė K. K. telefonu derina priemonės veiksmus). 11.51 val. sužinoję, kad užduoties vykdyti nebereikia, išvyksta iš degalinės. 12.09 val. grįžta į Šiaulių apskr. VPK. (Teismas papildomai pažymi, kad iš 2021-06-09 vaizdo įrašo matyti, jog nuo 09.58 val. iki 10.57 val. dirbo kita pareigūnų komanda).

3. 2021-06-10 (priekinė kamera) 06.34 val. policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš Šiaulių apskr. VPK ir vyksta į Serbentų g. esančią degalinę (tikėtina vykdo paskirtą užduotį sustabdyti konkretų automobilį, nes pareigūnė K. K. apie tai kalba telefonu). 06.25 val. sustoja degalinėje, iš automobilio nelipa. 06.45 val. abu pareigūnai išlipa iš automobilio ir stovi prie gatvės. Netrukus pareigūnas L. N. sustabdo automobilį, jį tikrina. Blaivumo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis nevykdo. 06.57 val. pareigūnas L. N. sėda į sustabdytą automobilį ir kartu su vairuotoju vyksta į Šiaulių apskr. VPK. Pareigūnė K. K. policijos tarnybiniu automobiliu važiuoja iš paskos. 07.08 val. grįžta į Šiaulių apskr. VPK. (Teismas papildomai pažymi, kad iš 2021-06-10 vaizdo įrašo matyti, jog nuo ne 06.45 val. abu pareigūnai išlipo, bet 06.51 val., sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), tačiau kaip galima suprasti dėl kitos konkrečios užduoties ir tikrino automobilį).

4. 2021-06-15 (priekinė kamera) 09.21 val. policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pareigūnai L. N. ir K. K. išvažiuoja iš Šiaulių apskr. VPK ir iki 09.41 val. važinėja mieste, tikėtina telefonu fiksuoja KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonių stovėjimu vietose, kur stovėti draudžiama. 09.51 val. sustoja aikštelėje (duomenys neskelbtini), abu nueina, tikėtina aiškintis gauto pranešimo. 10.07 val. grįžta prie tarnybinio automobilio su asmeniu, tikėtina pažeidėju, aiškinasi įvykio aplinkybes iki 10.43 val. Tuomet išvyksta iš aikštelės ir vyksta, tikėtina vykdyti viešosios tvarkos palaikymo priemonių renginyje (tai aišku iš pareigūnų pokalbio). 11.07 val. sustoja nedidelės gatvelės kelkraštyje ir stovi iki 11.48 val. Per šį laikotarpį pro šalį pravažiuoja 6 transporto priemonės. Su 2 transporto priemonių vairuotojais pareigūnas L. N. kalbasi. Blaivumo tikrinimo specialiosiomis techninėmis priemonėmis nevykdo. 11.52 val. grįžta į Šiaulių apskr. VPK. (Teismas papildomai pažymi, kad iš 2021-06-15 vaido įrašo girdėti 09.45 val. šaukinys (duomenys neskelbtini), 11.22 val. pareiškėjas kolegės klausė: ,,gal nepraleisti?“, pareigūnė atsakė: ,,gal nori išvažiuoti“, pareiškėjas kalbėjosi su transporto priemonės vairuotoja ir įlipęs pasakė: ,,socialinė darbuotoja“. 11.35 val. pareiškėjas pasakė: ,,Laba diena. Kur važiuojam? Atsargiai. Renginys vyksta. Nevažiuokit ant ko nors.“).

5. 2021-06-23 (priekinė kamera) 08.33 val. policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pareigūnas L. N. išvažiuoja iš Šiaulių apskr. VPK. 08.37 val. atvažiuoja į degalinę, nueina į pastatą. 08.42 val. grįžta ir išvažiuoja. 08.46 val. grįžta į Šiaulių apskr. VPK.

Teismas , įvertinęs vaizdo įrašus ir byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog atsakovo Tarnybinio patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, jog pareigūnas L. N. darbo metu, nevykdydamas transporto priemonių vairuotojų blaivumo tikrinimo, tačiau surašytuose šešiuose tarnybiniuose pranešimuose (duomenys neskelbtini) sistemingai nurodydamas, kad tokį tikrinimą atliko, taip pat parengdamas neišsamius, melagingus ir tikrovės neatitinkančius tarnybinius pranešimus, nevykdė arba netinkamai vykdė jam pavestas nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo bei viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo funkcijas, neatliko jam skirto pavedimo nustatyti neblaivius vairuotojus. Į bylą pateikti trys CD diskai su vaizdo įrašais (b. l. 71) visiškai patvirtina, jog pareiškėjas nevykdė jam skirto pavedimo nustatyti neblaivius vairuotojus nei vizualiniu būdu įvertinant asmenų būklę kaip pats nurodo, nei specialiomis priemonėmis, pareiškėjas vykdė kitas pareigas (funkcijas, užduotis).

Nors 2021-05-27 pareigūnui L. N. dirbant policijos tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai nebuvo daromi dėl minėtame automobilyje neįrengtos vaizdo fiksavimo įrangos, tačiau aukščiau aptartas aplinkybes patvirtina ir pareigūnės K. K. 2021-07-28 pateiktas paaiškinimas (b. l. 54), kuriame nurodyta, jog ji ir pareigūnas L. N. dažniausiai ekipaže patruliuoja ir vykdo kitas funkcijas kartu. Pareigūnei K. K. taip pat nagrinėjamu laikotarpiu buvo skirta užduotis vykdyti neblaivių vairuotojų kontrolę pagal parengtus planus ir suformuotas užduotis DVS. Dirbant su pareigūnu L. N. ji tokios užduoties niekada nevykdė. Apie tai, kad patruliuojant nustatytame sektoriuje, pareigūnas L. N. vykdo neblaivių vairuotojų kontrolę, ji nežinojo. Pastarasis jos taip pat neinformavo, kad dėl to kelis kartus surašė tarnybinius pranešimus. Ji pati tų tarnybinių pranešimų nematė ir neskaitė. Kad kokiu nors neįprastu būdu tikrina vairuotojų blaivumą, ji nematė, o pareigūnas L. N. nesakė apie tokius tikrinimus. Kiek dirbo su pareigūnu L. N., neprisimena, kad būtų stabdę automobilius, turėdami tikslą patikrinti vairuotojus dėl blaivumo. Neprisimena, kad patruliuojant pareigūnas L. N. būtų naudojęs alkotesterį vairuotojų blaivumui tikrinti. Dirbant dažniausiai naudoja tarnybinį automobilį, kurio šaukinys (duomenys neskelbtini). Labai retai, dažniausiai kai dirba savaitgalį, naudoja ir kitą automobilį, būna, kad dirba ir nežymėtais automobiliais. Šiuo atveju, kiek prisimena, dirbo žymėtu policijos automobiliu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareigūnė K. K. paaiškino, kad kartu su pareigūnu L. N. dirbdami nustatytame sektoriuje yra nustatę ne vieną KET pažeidimą, bet kad būtų tikrinę vairuotojų blaivumą ir taip nustatę padarytą teisės pažeidimą, tokio atvejo nebuvo. Iki pradėto tarnybinio patikrinimo, kai iš pareigūno L. N. sužinojo, jog jis galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, ji net nenutuokė, kad pareigūnas L. N. yra surašęs tarnybinius pranešimus ir juose informavęs, jog ji kartu su pareigūnu L. N. dirbdama vykdė funkcijas tikrinant vairuotojų blaivumą.

Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas nesivadovavo 2020-12-17 įsakymu ,,Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 5-V-1027, pagal kurį patvirtintas algoritmas ir numatyti pirminiai veiksmai: 1. Nustato neblaivumo ar apsvaigimo požymius. 2. Įvertina bendrą asmens būklę. 3. Nėra įtarimo, kad asmuo neblaivus ar apsvaigęs (b. l. 16-17), tačiau teismas pažymi, kad tai nėra esminis tarnybinio patikrinimo pažeidimas, nes, kaip jau nustatyta pagal bylos aplinkybes, pareiškėjas išvis nevykdė jam skirto pavedimo nustatyti neblaivius vairuotojus nei vizualiniu būdu įvertinant asmenų būklę kaip pats nurodo, nei specialiomis priemonėmis, pareiškėjas vykdė kitas pareigas (funkcijas, užduotis). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas nei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-12-17 įsakymas ,,Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 5-V-242 „Dėl policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 5-V-1027. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad užduotys dėl nusižengimų nustatymo buvo formuluojamos ne konkrečios, o bendrinės formos, nėra teisiškai reikšminga.

Dėl tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės, teismas pastebi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl pareigūno kaltės padarius tarnybinį nusižengimą yra pažymima, kad pagal tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – pareigūno kaltė, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-1514/2006).

Teismas pažymi, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remtasi priimant skundžiamą įsakymą, buvo atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo neteisėtų veikų bei neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, Tarybinio patikrinimo išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusios pareigūnės kaltė (tyčia), t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė. Taip pat Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl pareiškėjo tarnybinių pareigų nevykdymo kilo neigiamos teisinės pasekmės: ,,nukrypo nuo tinkamo teisės aktų įgyvendinimo, o tai neabejotinai įtakoja veiklos statistinius rodiklius, sudaro sąlygas pareigūnui nevykdyti savo pareigų ir funkcijų, rodo netinkamą pavyzdį kitiems pareigūnams“. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog neigiamos teisinės pasekmės buvo nulemtos pareiškėjo neveikimo, priežastinis ryšys nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo neveikimo ir kilusių neigiamų pasekmių, teismo vertinimu, yra pagrįstas bylos medžiagos visuma: jei pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs jam pavestas užduotis, t. y. būtų nustatinėjęs asmenų neblaivumą, tokių pasekmių, t. y. įtakos veiklos statistiniams rodikliams, sąlygų pareigūnui nevykdyti savo pareigų ir funkcijų sudarymo, netinkamo pavyzdžio rodymo kitiems pareigūnams, būtų išvengta.

Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti, pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, tarnybinis patikrinimas atliktas objektyviai, visapusiškai, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (tarp jų – kada ir kokiu laiku pareiškėjas naudojosi tarnybiniais automobiliais, kokiu automobiliu naudojosi, su kuo dirbo, peržiūrėti ir įvertinti automobilių vaizdo įrašai, tarnybinių automobilių naudojimo ataskaitos, planai, žurnalai ir t. t.). Atsižvelgiant į nurodytų ir faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentas, jog ginčijamas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, atmestinas kai nepagrįstas, nes, kaip jau nustatyta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta visa tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Teismas , įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, kurios turi būti įvertintos parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį (Statuto 39 straipsnio 1 dalis). Tarnybinės nuobaudos (pastabos) paskyrimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes (tiesioginio vadovo pareigūnas L. N. charakterizuojamas gerai – kaip savo darbo specifiką išmanantis, turimas žinias sugebantis pritaikyti pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms vykdyti, tačiau kartais prioritetų nenustatantis, dažniausiai rutiniškai („pagal instrukcijas“) dirbantis, pareigūnas. Vidaus tarnybos sistemoje tarnauja nuo 1995-08-01, 13 kartų skatintas, nebaustas“). Pareiškėjo argumentas, kad kilusios pasekmės yra labai nedidelės, nesukėlusios didelės žalos, todėl turėjo būti pripažinta, kad jis padarė mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, atmestinas kaip nepagrįstas, nes Statuto 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui, o nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatyta, pareiškėjo neveikimas sukėlė neigiamus padarinius, atsakovas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas jau aptartas reikšmingas aplinkybes. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad jam skirta pati švelniausia tarnybinės nuobaudos rūšis (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismo vertinimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, atitinka pareigūno padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, todėl skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. 40-TE-297 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo inspektoriui L. N.“ yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. N. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.