- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1981-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12174-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Suinteresuotas asmuo
- R. K., J. K.
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., J. K., antstolis Saulius Užkuraitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno grūdai“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu nustatyti skolininkui R. K. ½ dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K. nuosavybėje, nustatant kad skolininkui priklauso: ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 1), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 2), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 3), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodė, kad vykdant išieškojimą, buvo areštuotas skolininkui su sutuoktine priklausantis turtas, tačiau skolininkas ir kiti bendraturčiai nepateikė antstoliui susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, todėl antstolis kreipėsi į ieškotoją su siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Atsiliepimas
3. Antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepime nurodė, kad būtina nustatyti skolininko turto dalį, tačiau, kadangi skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso du vienodo ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, antstolio manymu, būtų tikslinga nustatyti ne ½ dalį sklypuose, o paskirti po vieną žemės sklypą skolininkui ir jo sutuoktinei. Taigi, antstolis prašė nustatyti skolininkui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; ½ dalį lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K.; nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; nustatyti, kad skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.
4. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareiškėjos siūloma turto padalijimo tvarka. Nurodė, kad suinteresuotiems asmenims nepavyko pasidalinti turto, kadangi nesutapo nuomonės dėl priklausančio turto pasiskirstymo. Suinteresuotas asmuo prašo nenustatyti ½ skolininko dalies jos gaunamų pajamų, kadangi skolininkas pats gauna darbo užmokestį, iš kurio yra išieškoma. Taip pat nurodė, kad sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir 187D, Kaune, vertė panaši, jų plotas sudaro po 5 arus, todėl padalijus, jie būtų nepatrauklūs pirkėjams, užsivilkintų pardavimas. Tuo tarpu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Kaune, suinteresuotas asmuo rūpinasi daug metų, šis žemės sklypas turi moralinę vertę. Minėto sklypo vertė mažesnė už kitų abiejų sklypų vertę. Suinteresuotas asmuo prašo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jo gaunamas darbo užmokestis; tuo trapu skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bei jos gaunamas darbo užmokestis.
5. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos prašymu nesutiko, kadangi siūloma tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, neužtikrinsianti efektyviausio turto realizavimo proceso. Skolininkas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas gali būti dalinamas ir vienam bendraturčiui priskiriant vieną turtinį vienetą, kuris galės būti realizuojamas už didesnę kainą. Skolininkas, atsižvelgdamas į vieno iš sklypų didesnę vertę bei abiejų sutuoktinių turto dalių lygumo principą, prašo nustatyti skolininko turto dalį, paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, 6/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, bei gaunamą darbo užmokestį; sutuoktinei paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune; 7/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį.
6. Antstolis, pateikdamas nuomonę dėl suinteresuotų asmenų pateiktų turto dalių nustatymo tvarkų, sutiko žemės sklypus, esančius Veiverių g. paskirti po vieną vienetą. Žemės sklypą, esantį Mirtų g., Kaune, prašo padalinti po ½ dalį, kadangi statiniai jau padalinti po ½ dalį. Dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo sutuoktinės nuosavybei antstolis nesutiko, kadangi skolininko darbo užmokesčio dalies nustatymo nenumato įstatymas, be to, iš skolininko darbo užmokesčio nevykdomos jokios išskaitos. Antstolis prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio; skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
7. Pareiškėja, pateikdama nuomonę į suinteresuotų asmenų atsiliepimus, pritarė antstolio nuomonei, priskirti kokretų turto vienetą skolininkui ir jo sutuoktinei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patenkino pareiškėjos AB „Kauno grūdai“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Teismas nustatė, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso: ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 1), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 2), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 3) (Kauno apygardos teismo pastaba: turėtų būti Nr. (Sklypas Nr. 3)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K..
9. Teismas nustatė, kad skolininkui R. K. kartu su sutuoktine J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (2018 m. sausio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė skolininkui ½ dalį gyvenamojo namo, garažo, kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune). Kadangi santuoka tarp R. K. ir J. K. nenutraukta, byloje nėra duomenų apie sutuoktinių vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymą ar turto padalijimą, todėl, teismo vertinimu, turtui, įgytam po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.
10. Teismas, pabrėždamas, kad nustatant bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu, nustatė skolininko dalis visuose trijuose jo ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, kad iš jų būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Be to, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė gauna darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), esant duomenims, kad skolininko turto nepakanka išieškoti 99 517,08 Eur skolą ir 6 procentų metines palūkanas, teismas sprendė, kad išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, kuris Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, byloje nesant duomenų, paneigiančių šią prezumpciją, teismas nustatė, jog skolininkui R. K. priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį, nustatant, kad: apeliantui R. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 1), 6/13 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 3), ir jo gaunamas darbo užmokestis; suinteresuotam asmeniui J. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausanti turto dalis yra: žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 2), 7/13 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 3), ir suinteresuoto asmens J. K. gaunamas darbo užmokestis (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1.1. visi proceso dalyviai pritarė apelianto prašymui nustatyti, jog jam bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 1), o jo sutuoktinei – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 2). Be to, toks sutuoktinių turto dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas būtų ekonomiškai naudingiausias, užtikrintų greitesnį, efektyvesnį vykdymo procesą bei garantuotų didesnių pajamų iš turto pardavimo vykdymo procese gavimą;
1.2. kadangi žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 1), ir (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio unikalus numeris (Sklypas Nr. 2), nustatytos rinkos vertės yra nevienodos, šių žemės sklypų kainų skirtumas turi būti kompensuojamas J. K. nustatant didesnę dalį kito bendrąja jungtine nuosavybe valdomo turto, t. y. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune;
1.3. kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos tiek apelianto, tiek J. K. gaunamos pajamos (darbo užmokestis), galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių nuosavybės teisės lygios, atsižvelgiant į tai, kad antstolis jau yra nukreipęs išieškojimą į visą apelianto gaunamą darbo užmokestį, įvertinus tai, kad apelianto gaunamas darbo užmokestis į rankas sudaro 550,00 Eur, o J. K. gauna 503,00 Eur darbo užmokestį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu, išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko sutuoktinei bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausančios turto dalies vykdymą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime pareiškėja AB „Kauno grūdai“, atstovaujama generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, prašo netenkinti R. K. atskirojo skundo, paliekant nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-20094-713/2019. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais.
13. Atsiliepime antstolis Saulius Užkuraitis prašo apelianto R. K. atskirąjį skundą atmesti, paliekant galioti skundžiamą 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-20094-713/2019. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko R. K. ir jo sutuoktinės J. K. turto dalis bendrojoje junginėje nuosavybėje. Anot antstolio, apelianto reikalavimas nustatyti, kad jo ir sutuoktinės atlyginimai kiekvienam sutuoktiniui priklauso asmenine nuosavybe yra nepagrįstas ir prieštarauja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.
15. Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 671 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-215-684/2018, yra išaiškinęs, kad vykdymo procese nustatant skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, turi būti vadovaujamasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
17. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas.
18. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdydamas Kauno miesto 28-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 24 d. vykdomąjį įrašą dėl 99 517 Eur skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. K., antstolis Saulius Užkuraitis 2017 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. S-17000615 areštavo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 2), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, ir pastatą, kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 1), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais bei CPK 613 ir 145 straipsniais, antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 0034/17/00193 pakeitė areštuoto turto dalį ir vertę: areštavo ½ dalį pastato, kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 1), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Nurodė, kad papildomai areštuoja: ½ dalį garažo, kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 2), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; ½ dalį kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (Pastatas Nr. 3), esančių (duomenys neskelbtini), Kaune; žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 3), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo tarpu 2019 m. sausio 14 d. turto arešto akte (patikslinančiame) Nr. S-18004275 antstolis Saulius Užkuraitis nurodė, kad areštuoti daiktai yra šie: ½ dalis pastato, kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 2), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 1), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune; ½ dalis pastato, kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 1), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune; ½ statinio (inžinerio įrenginio), kurio unikalus Nr. (Pastatas Nr. 3), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso: ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 1), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 2), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis žemės sklypo su statiniais, kurio unikalus Nr. (Sklypas Nr. 3), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K.. Taigi, teismas nustatė skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalį ir J. K. darbo užmokesčiui, byloje nesant duomenų apie šio turto (pajamų) aprašymą ir areštą. Sprendžiant šį klausimą, būtina byloje surinkti papildomus duomenis apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliktus aprašymus bei taikytus areštus. Todėl apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą nutartį ir grąžina pareiškėjos AB „Kauno grūdai“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo klausimą pirmosios instncijos teismui nagrinėti iš naujo.
20. Juolab, kad teismas nutartyje nurodydamas, kad skolininko pajamų dalies nustatymas sutuoktiniui CPK 667 straipsnio prasme įstatyme nereglamentuotas, padarė nepagrįstą išvadą. Kaip jau minėta šios nutarties 16 punkte, skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas reglamentuojamas CPK 667 straipsnyje. Taip pat minėta, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK trečiosios knygos nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje esant duomenų, kad abu sutuoktiniai gauna pajamas iš jų darbinės veiklos, šios pajamos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti vertinamos tiek skolininko, tiek jo sutuoktinės pajamos, gaunamos iš darbo santykių. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr. pvz., 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-215-684/2018, 33, 34 punktai).
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Kauno grūdai“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.