- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 2S-826-894/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13368-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G. , I. G. , antstolis S. U. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. (toliau ir – pareiškėjas) pareiškimu Kauno apylinkės teismo prašė nustatyti, kad skolininkui G. G. priklauso nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) – dalis, esanti bendra su sutuoktine I. G. ir nustatyti skolininkui priklausančia nekilnojamojo turto dalimi naudojimosi tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, jog priėmus pareiškimą paaiškėjo, kad jis neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą suformulavo du reikalavimus: 1) nustatyti skolininko G. G. , bendro su jo sutuoktine I. G. , turto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir ginčo turtas), dalį, nustatant, kad ne mažiau kaip 80 nuošimčių dalis turto priklauso G. G. ir ne daugiau, kaip 20 nuošimčių turto priklauso I. G. ; 2) nustatyti skolininkui G. G. priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pareiškėjas nenurodė, konkrečios nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, o abstrakčiai prašo nustatyti naudojimosi tvarką.
3. Pareiškėjas nesutikdamas su 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi pateikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi, skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą bei nustatė pareiškėjui septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, būtent asmuo, reikalaujantis nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, turi pareigą aiškiai suformuluoti prašymą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo – konkrečiai apibrėžti atitinkamas bendro daikto dalis, nurodyti siūlomą naudojimosi jomis tvarką bei pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateikti šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis (planus ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą dėl skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies nustatymo ir skolininko naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo, būtų pateikę tokius duomenis.
Šalies argumentai
4. Šalindamas nustatytus trūkumus pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 1 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo Nr. DOK-148521 ir 2023 m. vasario 15 d. prašymus dėl trūkumų šalinimo DOK-20105 ir DOK-20439.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo paliko nenagrinėtą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymai dėl trūkumų šalinimo savo turiniu iš esmės yra identiški, tačiau skiriasi jų pateikimo būdas ir pridėti priedai. Iš esmės šalindamas trūkumus pareiškėjas prašė nustatyti naudojimosi suinteresuoto asmens I. G. dalimi tvarką: (ne daugiau 20 nuošimčių) – jos dalimi nustatyti 1 aukšto patalpas G-1 (16,10 m2), 2 aukšto patalpas 1-7 (10,69 m2)) naudoti sekančiai: patekimui į jos dalis bendrai kartu su G. G. ne daugiau kaip 10 kartų per parą naudotis 1 a. prieangiu (3,23 m2), laiptais į 2 aukštą, laiptų anga, 2 aukšto patalpa 1-4 (5,08 m2), 2 aukšto koridorium 1-6 (1,51 m2), vonios kambariu 1-9 (5,41 m2). Pareiškėjas nurodė vykdomąsias bylas Nr. 0034/19/00049 (110 268,78 Eur), Nr. 0034/19/00031 (30 095,80 Eur), Nr. 0034/19/00029 (204 3250,42 Eur), Nr. 0034/19/00030 (39 314,20 Eur), Nr. 0034/18/01148 (pagrindinė prievolė: 10 000,00 Eur), Nr. 0034/18/01152 (pagrindinė prievolė: 10 200,00 Eur), Nr. 0034/18/01373 (pagrindinė prievolė: 13 000,00 Eur), Nr. 0034/18/01372, (pagrindinė prievolė: 30 600,00 Eur), Nr. 0034/18/01237 (pagrindinė prievolė: 5 500,00 Eur), kuriose turėtų būti nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje ir naudojimosi tvarka. Pareiškėjas pateikė tris nekilnojamojo turto objektų planus (2 pastato ir 1 žemės sklypo).
7. Teismas, peržiūrėjęs pareiškėjo pateiktus planus, nustatė, kad žemės sklypo planas yra iš dalies neįskaitomas, todėl nėra galimybės tinkamai susipažinti su dokumento turiniu, taip pat jame nubraižyta linija, pagal kurią pareiškėjas prašo padalinti žemės sklypą į skirtingas dalis, tačiau linija neturi koordinačių, ją nubrėžus gautos žemės sklypo dalys nėra aiškios (nėra duomenų apie konkrečias dalis, plotą ir kt.). Be to, pateikti planai yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas prašo nustatyti turto dalis ir naudojimosi tvarką nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas prašo nustatyti turto dalis ir naudojimosi jomis tvarką pagal visiškai kito nekilnojamojo turto planą.
8. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų pareiškimo trūkumų, todėl pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą CPK 115 straipsnio 3 dalyje, 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytais pagrindais.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėjas prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui klausimo sprendimui iš naujo. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1.1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes pareiškėjas pašalino teismų nurodytus pareiškimo trūkumus;
1.2. Žemės sklypo planas yra įskaitomas, sklypą dalijanti į dalis linija yra aiški. Pareiškėjas nėra matininkas ar geodezininkas, todėl linijos koordinačių negali nurodyti, jas teismui gali nurodyti matininkas ar geodezininkas pagal teismo nutartį. Liniją nubrėžus gautos žemės sklypo dalys yra aiškios, nes pareiškėjas prašo nustatyti skolininko G. G. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), - buto, kurio bendras plotas: 133,98 m2, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ir priskirto žemės sklypo, esančio bendra su jo sutuoktine I. G. nuosavybe, dalį taip: skolininko G. G. žemės sklypo dalis: 80 nuošimčių ploto pietinėje sklypo pusėje (riba su I. G. dalimi nustatant nuo rytinės iki vakarinės žemės sklypo ribos); I. G. žemės sklypo dalis: 20 nuošimčių ploto šiaurinėje pusėje (riba su G. G. dalimi nustatant nuo rytinės iki vakarinės žemės sklypo ribos) - įeinant pro vartelius šiaurinėje pusėje;
1.3. Buvo aišku kokiu pagrindu pareiškėjas (išieškotojas) prašo nustatyti turto dalis pagal kito -žemės sklypo planą: dėl teismo atsisakymo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismo įvykdyto CPK 198 straipsnio 1 dalies pažeidimo - atsisakymo iš Registrų centro, antstolio į bylą išreikalauti nekilnojamojo skolininko G. G. turto, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą, pastato jame planą, brėžinius. Teismas žinojo, kad išieškotojui niekas tokių duomenų dėl BDRA reikalavimų neteiks, jis jų turėti / gauti negali. Teismas žinojo, kad antstolis S. U. ir antstolis R. B. planų neturi, jų Registrų centras pareiškėjui pateikti atsisako - tą įrodo pridedamas pareiškėjo susirašinėjimas el. paštu su jais;
1.4. Atsisakydamas rinkti prašymo trūkumams reikalingus įrodymus teismas grubiai pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalį, nes suinteresuotiems asmenims, antstoliui, pareiškėjui nepasiūlė pateikti papildomus įrodymus. Atsisakydamas rinkti išieškotojo prašymo trūkumams reikalingus įrodymus teismas grubiai pažeidė CPK 179 straipsnio 2 dalį, nes to reikalauja viešas interesas ir nesiėmęs priemonių teismas pažeidė išieškotojo, visuomenės bei G. interesus, trukdė bylą išnagrinėti greitai, ekonomiškai ir teisingai. Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes atsisakė galėti naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, Registro centro duomenų sistemų ir Nekilnojamojo turto registro bei kadastro.
1.5. Teismo nurodytos aplinkybės nesudaro kliūčių proceso eigai. Teismas netinkamai taikė CPK 115 straipsnio 3 dalį. Teismas netinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą, nes ieškinio neteikė, jo prašymas atitinka turiniui keliamus reikalavimus. Teismas žinojo, kad jis priėmęs 2023 m. vasario nutartį, ją pareiškėjas ir skundė.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
12. Pareiškėjas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškėjo susirašinėjimo elektroniniais laiškais su antstoliais S. U. ir R. B. išrašą, kuris pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad antstoliai neturi ginčo turto planų.
13. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
14. Iš pareiškėjo pateiktų elektroninių laiškų datos (2023 m. kovo 15 d.) matyti, kad pareiškėjas šių duomenų neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl pareiškėjo papildomi įrodymai priimtini ir vertintini tiek, kiek yra būtina klausimui dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išspręsti.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas pareiškime suformulavo du reikalavimus: 1) nustatyti skolininko G. G. , bendro su jo sutuoktine I. G. , turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį (toliau ir ginčo nekilnojamasis turtas), nustatant, kad ne mažiau kaip 80 nuošimčių dalis turto priklauso G. G. ir ne daugiau, kaip 20 nuošimčių turto priklauso I. G. ; 2) nustatyti skolininkui G. G. priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
17. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nepašalino Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. ir Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartyse nurodytų pareiškimo trūkumų. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas, šalindamas pareiškimo trūkumus, privalėjo tinkamai suformuluoti prašymą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo – konkrečiai apibrėžti atitinkamas bendro daikto dalis, nurodyti siūlomą naudojimosi jomis tvarką bei pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateikti šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis (planus ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus). Atskirajame skunde nesutinkant su pirmosios instancijos teismo nutartimi teigiama, kad pareiškėjas pašalino nustatytus trūkumus.
18. Skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą vykdymo procese reglamentuoja CPK 667 straipsnis. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis. Dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas svarbus ir tada, kai norima disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis), kai į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, turi būti nukreipiamas išieškojimas, o skolininko dalis dėl tam tikrų priežasčių nėra nustatyta (CPK 667 straipsnis), taip pat turto konfiskavimo ar kitais atvejais. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.
19. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 667 straipsnio normas, nurodė, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23).
20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). CPK 667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, nustačius skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, teismas nustato tik esant išieškotojo, skolininko ar kito bendraturčio prašymui.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėjo pirmasis pareiškimo reikalavimas yra reikalavimas dėl ginčo nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pakeitimo į bendrąją dalinę nuosavybę, kartu nustatant idealiąsias kiekvieno sutuoktinio nekilnojamojo turto bendrosios nuosavybės dalis: skolininkui priskiriant ne mažiau 80 procentų (arba 80/100 dalių), o skolininko sutuoktinei (kitam bendraturčiui) priskiriant ne mažiau 20 procentų (arba 20/100 dalių). Antrasis pareiškėjo reikalavimas yra dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos ginčo nekilnojamuoju daiktu nustatymo ir yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, kadangi tik nustačius bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje gali būti nustatoma naudojimosi bendru turtu tvarka. Kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis turi atitikti jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.
22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal pareiškėjo pateiktus planus nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarką ginčo nekilnojamu turtu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta apelianto nurodytų procesinės teisės normų pažeidimo, reglamentuojančių teismo veiksmus įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis). Civilinė byla dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nėra priskirtina tai kategorijai bylų, kuriose įstatymas nustato pareigą teismui būti aktyviam ir savo iniciatyva rinkti įrodymus. Byloje nėra domenų patvirtinančių apie pareiškėjo kreipimąsi į pirmosios instancijos teismą dėl jo nurodytų įrodymų išreikalavimo CPK 199 straipsnio nustatyta tvarka.
23. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šios nutarties 18-20 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, daro išvadą, kad pareiškėjui nepašalinus nurodytų trūkumų, pareiškimas dalyje dėl bendraturčių naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo negali būti nagrinėjamas ir šioje dalyje pareiškimas pagrįstai paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė esminių kliūčių, dėl kurių negali būti nagrinėjamas pareiškėjo pirmasis reikalavimas dėl skolininko G. G. ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės (idealios) dalies nustatymo. Pareiškime yra nurodytos dalys, kuriomis turi būti padalintas ginčo turtas, nurodytos ir aplinkybės, pareiškėjo nuomone, sudarančios pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo dalinant ginčo turtą.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškimo reikalavimas dėl skolininko G. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo paliktas nenagrinėtas, panaikinama ir byla pagal pareiškimo reikalavimą dėl skolininko G. G. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžinama toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo V. J. pareiškimas dalyje dėl skolininko G. G. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo paliktas nenagrinėtas, ir bylą pagal pareiškimo reikalavimą dėl skolininko G. G. dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.