Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičius, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Juditos Sungailaitės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. N. gynėjo advokato Ž. R. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisijos) 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. N. Panevėžio miesto apylinės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. nuosprendžiu šį nuosprendį pakeitė, nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį ir D. N. paskyrė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 24.00 val. iki 6.00 val., būti namuose bei uždraudžiant bendrauti su nustatytu asmeniu.

2. Be to D. N. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu jis išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria D. N. išteisintas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. N. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2005 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. X-272 redakcija) nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, ši ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrintos bausmių apėmimo būdu ir D. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams.

4. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. spalio 7 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 28 d. (įskaityti 2 metai 1 mėnuo 9 dienos suėmimo ir atliktos bausmės). Neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 11 mėnesių ir 14 dienų.

5. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose 2022 m. rugsėjo 14 d. priėmė nutarimą Nr.357-160 (toliau ir – Nutarimą) netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę – dalyvauti nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose. Nutarimas motyvuotas tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltę neigia, laisvės atėmimo bausmę Lietuvoje atlieka pirmą kartą, vengė ją atlikti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi, nuteistojo ryšiai su artimaisiais geri, oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra. Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, žymiai nekinta, taip pat išlieka kriminogeniniai, dinaminiai veiksniai tokie kaip: neturi oficialios darbo patirties, darbinių įgūdžių, neturi profesinės kvalifikacijos, buvo arba yra įtakojamas grupės, negeba tinkamai atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos. Komisija sprendė, kad negalinti konstatuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ženklaus mažėjimo bei akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nuteistojo D. N. gynėjas advokatas Ž. R. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad Komisijos 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 357-160 netaikyti nuteistajam D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas. Teismo vertinimu, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima teigti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

8. Skunde teigiama, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamojoje nutartyje buvo šališkai ir subjektyviai įvertinti niekuo nepagrįsti duomenys apie nuteistąjį ir jo elgesį pataisos įstaigoje, sąmoningai tyčia ir aiškiai ignoruojami teigiamai charakterizuojantys, jo elgesio pažangą apibūdinantys, duomenys.

9. Skunde pažymima, kad Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje suabsoliutinama nuteistojo pozicija dėl nusikalstamos veikos.

10. Skunde ginčijami Komisijos nutarimo ir skundžiamos nutarties teiginiai, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kad jis daugiau susitelkia į tiesioginį atlygį, linkęs nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus, yra selektyviai atviras, kad jo problemų analizė paviršutiniška, sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką, kad nuteistasis pasižymi empatijos stoka, apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos. Atsikirsdamas į šiuos teiginius, gynėjas skunde nurodo, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti faktais ir nuo kurių nuteistasis negali apsiginti. Komisija savo nutarime nenurodo jokio neigiamai charakterizuojančio fakto, apie kurį nuteistasis galėtų nutylėti. Nuteistojo kalbėjimas „dalykiškai“ apie nusikalstamą veiką, dėl kurios jis nuteistas, neturėtų būti vertinamas neigiamu aspektu.

11. Skunde nesutinkama ir su Komisijos nutarime nurodomais teiginiais apie kritiškumo trūkumą dėl savo elgesio žalos aukai ir visuomenei. Nurodoma, kad tai negali būti dominuojantis veiksnys nuteistojo asmenybės vertinimui. Be to teigiama, kad Komisijos nutarime nurodomų teiginių dėl nuteistojo „sutrikusių nuostatų“, „kai kurių sprendimų ir veiksmų“ suderinamumo su bendražmogiškomis vertybėmis, pavyzdžių ar argumentų dėl kurių padarytos tokios išvados, nepateikiama, todėl nuteistasis neturi galimybės apsiginti nuo tokių abstrakcijų ir deklaratyvių teiginių.

12. Skunde nurodoma, kad D. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju turėtų gyvenamąją vietą, skolų ar finansinių įsipareigojimų neturi, jo ryšiai su artimaisiais geri, oficialių duomenų apie psichiką veikiančių medžiagų vartojimą nėra ir tai iš esmės ypatingai reikšmingi duomenys vertinant nuteistojo socialinę ir finansinę aplinką po jo paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Nuteistajam iki šiol yra garantuojama nuolatinio pobūdžio darbo vieta – UAB „M“ vadybininko pareigose. Nuteistojo menkas išsilavinimas ir oficialiosios darbinės patirties nebuvimas nėra pagrindas jo nepaleisti lygtinai taikant intensyvią priežiūrą. Atkreipiamas dėmesys, kad Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nutylėta svarbi nuteistojo asmenybės vertinimui aplinkybė, jog jis įkalinimo įstaigoje pabaigė 10 klasę bei toliau tęsia mokslą 11-oje klasėje. Oficialiai nuteistasis nedirbo, tačiau jis su tėvais daug metų yra gyvenęs Ispanijos Karalystėje, kur dirbo šiltnamiuose ir statybose pagalbiniu darbininku, todėl yra turintis reikšmingos nekvalifikuoto darbininko darbinės patirties. Nurodomas aplinkybes patvirtina ir tai, kad nuteistasis Alytaus Pataisos namuose dirba – lieja žvakes, daro muilus, kas laikytina darbine veikla pataisos namuose. Nutarime nurodomas pagrįstas teiginys, kad nuteistasis raštu prašė įstaigos administracijos suteikti jam darbo, tačiau jo prašymas dėl darbo suteikimo nebuvo tenkintas ne dėl jo kaltės – 2022 m. balandžio 14 d. informuotas, kad nėra laisvų etatų. Akivaizdu, jog nuteistasis yra išreiškęs savo poziciją dėl darbo jam suteikimo 2022 m. vasario 24 d. prašymu, jis nėra atšaukęs šio savo pareiškimo, todėl laikytina, kad jis yra aiškiai apsisprendęs dirbti.

13. Skunde akcentuojama, kad tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje, nėra pateikiama duomenų apie nuteistojo teigiamą elgesį įkalinimo vietoje. „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės“ duomenimis yra reikšmingi šie duomenys, 2022 m. vasario – 2022 m. spalio mėnesiais apibūdinantys teigiamą D. N. elgesį įkaltinimo įstaigoje: jis kreipėsi dėl darbo; jam buvo paskirta padėka už domino turnyro organizavimą; užėmė 1-tą nardų turnyre; jam buvo skirta padėka už pokerio turnyro organizavimą; lankė programą „Aplankyk kaltinį“; lankė muilo liejimo-mezgimo užsiėmimus; lanko biblioteką; išklausė paskaitą „Socialiniai įsitikinimai ir nuostatos, kodėl pasaulį matome skirtingai“; jam buvo skirta padėka už pagalbą organizuojant ir aktyviai prisidėjus įgyvendinant krepšinio turnyrą „Pamėtom“, taip pat nuteistasis aktyviai dalyvavo kitose užimtumo priemonėse.

14. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra pateikęs prašymus dalyvauti individualiame resocializacijos plane nurodytose programose „Raktas“ bei „pokalbis-elgesys-pasikeitimas“, tačiau jis net 9 mėnesius nebuvo pakviestas į šias programas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Ž. R. skundas atmetamas.

15. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam D. N. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog D. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad D. N. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, todėl šiuo atveju norint nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

18. Teisėjų kolegija atmeta skunde nurodomus teiginius, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio pakartotinė rizika yra žema, nes tai paneigia socialinio tyrimo išvada, kurioje nuteistojo D. N. nusikalstamo elgesio rizika 2022 m. rugpjūčio 10 d. atlikto vertinimo taikant OASys metodiką metu išlieka vidutinė. Pirminio vertinimo 2021 m. lapkričio 27 d., atlikto Alytaus pataisos namuose, metu taip pat buvo nustatyta vidutinė rizika (pagal OASys). Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą esminių rizikos pokyčių nenustatyta, išliko trys statiniai veiksniai: kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis ir nusikaltimų sunkėjimas ir net aštuoni dinaminiai veiksniai: neturi oficialios darbo patirties; neturi darbinių įgūdžių; neturi profesinės kvalifikacijos; buvo arba yra įtakojamas grupės; negeba tinkamai atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos. Taigi, pritartina pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo duomenys neduoda pagrindo spręsti, kad D. N. nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, nes nustatyti kriminogeniniai veiksniai nerodo akivaizdžios nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangos.

Skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl nuteistojo darbinės motyvacijos stokos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieštarauti gynėjo nurodytai pozicijai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nebuvo įdarbintas dėl priežasčių, kurios nuo jo valios nepriklausė. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad D. N. buvo pateikęs prašymą dėl darbo, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos, jis įdarbintas nebuvo. Ir vis tik, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis socialinio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, išvadą dėl nuteistojo darbinės motyvacijos stokos, padarė vertindamas jo darbinę patirtį būnant laisvėje. Nustatyta, kad D. N. oficialios darbinės patirties neturi, uždarbiaudavo Ispanijoje šiltnamiuose, statybose, tačiau darbo laikotarpiai buvo nereikšmingi ir nestabilūs, darbai buvo sezoniniai ir tai jį tenkino. Taigi, nuteistasis neturi legalios darbinės patirties, darbinių įgūdžių bei profesinės kvalifikacijos, todėl teisėjų kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo pirmos instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo darbinės motyvacijos stokos laikyti neteisingomis.

Teigiamai vertintina tai, kad pataisos namuose D. N. dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, drausmine tvarka nebaustas, bausmės atlikimo metu pataisos namuose mokėsi, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, palaikė artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis laisvėje buvo įgijęs tik pradinį (9 klasių) išsilavinimą, bausmės atlikimo metu kreipėsi dėl vidurinio mokymosi, mokėsi 10 -toje, o šiuo metu ir 11-toje klasėje. Ir priešingai nei nurodoma skunde, šios aplinkybės buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje. Skundą nagrinėjantis teismas, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nurodytos aplinkybės, teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo jo norą pasitaisyti, tačiau jos pačios savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, į ką tinkamai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo pastangas resocializuotis. D. N., dalyvaudamas pataisos įstaigoje organizuojamuose reginiuose, vykdydamas individualiame resocializacijos plane nurodytas priemones, nedarydamas drausmės pažeidimų elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertintos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 8 straipsnio nuostatų kontekste.

19. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Nurodytų normų analizė duoda pagrindą pritarti apylinkės teismo išvadoms dėl nuteistojo D. N. padarytų nusikalstamų veikų vertinimo ir požiūrio į jas, tuo atmetant skunde nurodomus teiginius, kad pirmos instancijos teismo nutartyje suabsoliutinta nuteistojo pozicija dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka bausmę. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Nagrinėjamu atveju, vienas iš nuteistojo padarytų nusikaltimų (BK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas vaiko pirkimas ar pardavimas) yra labai sunkus. Nuteistasis nekritiškas savo nusikalstamų veiksmų atžvilgiu, o socialinio tyrimo metu padarytos išvados, kad nuteistajam būdinga empatijos stoka, kritiškumo trūkumas ir kad jo nuostatos į visuomenę kiek sutrikę, kai kurie sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškosiomis vertybėmis. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo mąstymas ir nuostatos vis dar turi būti keičiamos struktūruotoje aplinkoje, siekiant išvengti nusikaltimų recidyvo, nes kritikos stoka savo nusikalstamų veiksmų atžvilgiu užkerta kelią efektyviai nuteistojo korekcijai, kuri yra ilgas ir kryptingas procesas, neapsiribojantis vien tik aktyviu dalyvavimu įvairiuose pataisos įstaigoje vykstančiuose laisvalaikio praleidimo renginiuose.

20. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, D. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija. Taigi, skundo argumentas, kad skundžiamojoje nutartyje šališkai buvo nutylėti teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirmos instancijos teismas vertino tiek nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius, tiek ir neigiamai charakterizuojančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, dėl kurių objektyvumo kolegija neturi pagrindo abejoti.

21. Skundu iš esmės yra kvestionuojami socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teiginiai, apibūdinantys nuteistojo D. N. mąstymą ir elgesį bei nuostatas, kuriais yra pagrįstas tiek Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek skundžiama teismo nutartis. Skunde nesutinkama su socialinio tyrimo išvadoje nurodomomis, nuteistąjį apibūdinančiomis aplinkybėmis, tokiomis kaip polinkis rizikuoti, nepasimokymas iš ankstesnio patyrimo, susitelkimas į tiesioginį atlygį, polinkis nutylėti neigiamai charakterizuojančius faktus. Taip pat nesutinkama, kad nuteistojo problemų analizė paviršutiniška, sprendimai priimami neatsižvelgiant į didelę riziką, kad nuteistasis pasižymi empatijos stoka, apie nusikaltimą kalba dalykiškai, nerodo atgailos. Ginčijamos ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistojo nuostatos, išreiškiančios kritiškumo trūkumą dėl savo elgesiu padarytos žalos aukai ir visuomenei bei padarytos išvados, kad nuteistojo nuostatos į visuomenė kiek sutrikę, kai kurie sprendimai ir veiksmai sunkiai suderinami su bendražmogiškomis vertybėmis. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad šie teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti faktais ir nuo jų nuteistasis negali apsiginti, kad yra suabsoliutinama nuteistojo pozicija dėl nusikalstamos veikos.

22. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau nurodytus skundo argumentus, atkreipia dėmesį, kad tiek Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek skundžiama teismo nutartis yra grindžiami 2022 m. rugpjūčio 11 d. parengtos socialinio tyrimo išvados duomenimis. Vertinant socialinio tyrimo išvadą, kaip vieną iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių, teismas atkreipia dėmesį, kad tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 36¹ straipsnis). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – ir Įsakymas), be kita ko, buvo aprobuota ir teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys. Taip pat šiuo Įsakymu buvo patvirtintas „Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 12 punkto 12.1.–12.3. papunkčius, nusikalstamo elgesio rizikos vertintojai turi atitikti bendrus ir specialius kvalifikacinius reikalavimus: turėti aukštąjį, pageidautina socialinių, humanitarinių ar medicinos studijų krypties išsilavinimą; atitikti konkrečių nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų taikytojams keliamus reikalavimus; būti baigę tikslinius konkrečios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos taikytojų rengimo mokymus ir turėti šių mokymų baigimo pažymėjimą. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadą parengė Resocializacijos skyriaus vyresnysis specialistas, turtintis socialinių mokslų magistro laipsnį bei baigęs OASys metodikos taikymo tikslinius mokymus.

23. Teisėjų kolegija socialinio tyrimo išvadą vertindama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. V-263/V-201 “Dėl Socialinio tyrimo išvados formų ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo”(toliau - Metodinės rekomendacijos) nuostatų kontekste, jos parengimo ir formos trūkumų nenustatė.

24. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą šiuo atveju atliko Apraše nurodytus reikalavimus atitinkantis vertintojas, vertinimui buvo taikyta aprobuota metodika, įvertinti su nuteistajam taikytomis pataisos priemonėmis, resocializacija susiję bei kiti duomenys bei parengta socialinio tyrimo išvada, atitinkanti nustatytų Metodinių rekomendacijų reikalavimus. Taigi, nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti socialinio tyrimo metu padarytomis išvadomis, kuriomis grindžiamas Komisijos nutarimas ir skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis, todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad Komisijos nutarimas ir skundžiama nutartis grindžiami šališkais ir deklaratyviais teiginiais, laikytini nepagrįstais.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. N. atliekant laisvės atėmimo bausmę, stebimos nuteistojo teigiamos iniciatyvos bei įsitraukimas į resocializacijos procesą, tačiau, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti dinaminiai (kintamieji) kriminogeniniai veiksniai (neturėjimas oficialios darbo patirties, darbinių įgūdžių; neturėjimas profesinės kvalifikacijos; grupės įtaka; negebėjimas tinkamai atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; empatijos stoka), vis dar reikalauja tikslingų ir tęstinių nuteistojo veiksmų koreguojant mąstymo procesą, elgesį bei nuostatas struktūrizuotoje aplinkoje bei nesuponuoja išvados, jog D. N. taikoma probacija šiuo metu būtų sėkminga.

26. Skunde teigiama, kad nuteistasis D. N. socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones vykdė, tačiau nebuvo pakviestas į plane nurodytas programas „Raktas“ ir „Pokalbis-elgesys-pasikeitimas“, nors prašymus į nurodytas programas yra pateikęs prieš 9 mėnesius. Teisėjų kolegija pozityviai vertina nuteistojo iniciatyvą vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir sutinka, kad visų plane numatytų priemonių nuteistas neįvykdė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad nuteistasis nevykdė ar netinkamai vykdė šias priemones. Nepaisant nurodytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su Komisijos nutarime padaryta išvada, kad nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos mažėjimas nėra akivaizdus ir siekiant efektyvesnės pažangos nuteistojo elgesyje ir mąstyme mažinant kriminogeninius veiksnius, tikslinga nuteistajam tęsti dalyvavimą nusikalstamo elgesio riziką mažinančiose programose pataisos namuose.

27. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu neabejotina, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, D. N. turi būti taikomos tęsiant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos įstaigoje. Nei pastovios gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, nei gerų socialinių santykių su šeimos nariais palaikymas šios išvados nepaneigia. Tokiu būdu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo D. N. gynėjo advokato Ž. R. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.