Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Zip travel“ ieškinį atsakovei BĮ Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis, konkurso nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreipėsi į atsakovę su pretenzija, prašydama panaikinti konkurso sąlygų 2 priedą, o konkurso procedūras nutraukti, tačiau 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 1S-2101 atsakovė ieškovės pretenziją atmetė. Ieškovė akcentavo, jog ginčo konkurso sąlygomis tiekėjai yra verčiami ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovei jam reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t.y. 0,01 Eur aptarnavimo mokesčių pasiūlymą. Tokia atsakovės konkurso sąlygomis užprogramuota galimybė nedera su poreikiu užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose, įgyvendinti pagrindinį viešojo pirkimo tikslą.

Papildomai akcentavo, jog ginčo konkurso sąlygomis nebuvo įgyvendintas viešųjų pirkimų tikslas - sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Kaip matyti iš atsakovės konkurso sąlygų techninės specifikacijos, atsakovė numatė daug įvairių reikalavimų kelionės organizavimo produktų parinkimui, kad siūlomos paslaugos atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius, tačiau atsakovė ginčo konkurso sąlygose nenumatė jokių viešojo pirkimo procedūrų, pagal kurias būtų patikrinta tiekėjo kompetencija teikti atsakovei joe poreikius atitinkančias paslaugas už mažiausią kainą. Nesant galimybės atrinkti geriausią kompetenciją teikti atsakovės poreikius atitinkančias paslaugas galinčio tiekėjo, atsakovės konkurso sąlygos kartu negarantuoja, jog paslaugas atsakovė pirks racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.

Nurodė, kad atsakovė nenumatė pasiūlymų vertinimo tvarkos atsižvelgiant į visų pirkimo objekto sudėtinių dalių kainas, nors pagal pirkimo dokumentus paslaugos bus apmokamos taikant būtent dalinį sutarties vykdymo išlaidų padengimą (Konkurso sąlygų 47.3 p.). Konkurso sąlygų 47.3.1 bei 47.3.2 punktuose nurodyta, kad suteiktų paslaugų kaina bus sudaryta iš dviejų dalių – aptarnavimo mokesčio ir paslaugų teikėjo faktinių išlaidų. Pažymėjo, jog pagal nusistovėjusią praktiką kelionių organizatorių veikla būtent ir grindžiama tokiu principu, jog esminę pajamų dalį iš viešųjų pirkimų metu platinamų kelionės organizavimo produktų būtent ir sudaro komisiniai mokesčiai, gaunami iš trečiųjų asmenų – aviakompanijų, viešbučių, aviabilietų bei viešbučių rezervavimo sistemų ir pan. Kitaip tariant, sudalyvavęs lenktynėse ir suspėjęs pirmas pateikti 0,01 Eur vertės pasiūlymą, atitinkamai laimėjęs konkursą dalyvis pagal cituojamas konkurso sąlygas gali pelnytis iš perkančiosios organizacijos, pajamas gaudamas ne aptarnavimo mokesčių, o nekontroliuojamų komisinių pavidalu. Tokia situacija viešajame pirkime šiurkščiai pažeidžia pagrindinius viešųjų pirkimų principus – skaidrumo, lygiateisiškumo, ir kartu, kaip minėta, visiškai nedera su pagrindiniu viešojo pirkimo tikslu – perkant paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovė BĮ Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdė supaprastintą atvirą konkursą dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimą (Pirkimo Nr. 290608).

2016 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė kreipėsi su pretenzija, prašydama panaikinti Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ,,Kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo” supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 2 priedą bei nutraukti nurodyto viešojo pirkimo procedūras.

2016 m. rugsėjo 1 d. atsakovė atmetė kaip nepagrįstą ieškovės pretenziją ir nurodė, kad pirkimo procedūros yra tęsiamos.

2016 m. rugsėjo 19 d. ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų Pirkimo sąlygų 2 priedą – Pasiūlymo formą; nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo procedūras; priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2016 m. rugsėjo 23 d. atsakovė informavo tiekėjus apie priimtą sprendimą nutraukti pirkimą, vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalimi.

Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), t. y. pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

Teismas pažymi, jog tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės Pirkimo sąlygų atitikimo VPĮ įtvirtintiems principams bei viešojo pirkimo tikslui. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės paskelbtos Pirkimo sąlygos neužtikrina laisvos ir sąžiningos tiekėjų konkurencijos, prieštarauja skaidrumo ir lygiateisiškumo principams, todėl Pirkimas turi būti nutrauktas.

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių paslaugų pirkimo sąlygų 2 priedą – Pasiūlymo formą.

Pažymėtina, jog organizuojamu viešuoju pirkimu perkančioji organizacija numatė įsigyti perkančiosios organizacijos tarnybinių kelionių į užsienį ir į Lietuvos miestus (vietoves) organizavimo paslaugas, kurios apima: bilietų (keliauti lėktuvu, traukiniu, autobusu, vandens transportu) rezervavimą ir pardavimą, visais Perkančiajai organizacijai reikalingais maršrutais bei reikiamu metu; į keliones vykstančių darbuotojų medicininių išlaidų draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, ir bagažo draudimo paslaugas; apgyvendinimo viešbučiuose organizavimo paslaugas; vizų forminimo organizavimo paslaugas (esant poreikiui) (Pirkimo sąlygų 1 priedo (Techninė specifikacija) 1 punktas).

Pasiūlymo formoje numatyta, kad tiekėjai, pateikdami pasiūlymą, turi nurodyti aptarnavimo mokesčio įkainį už pasiūlymo formoje išvardytas paslaugas. Konkurso sąlygų 28 punkte perkančioji organizacija numatė, kad tiekėjai kainos lentelėje negali nurodyti nuolaidų bei minusinių kainų, taip pat negali siūlyti nulinių ar joms prilygintų kainų (0,01 Eur ir pan.) (Konkurso sąlygų 29 punktas). Perkančioji organizacija 2016-08-25 raštu Nr. 1S-1965 pakeitė nurodytą konkurso sąlygų nuostatą, nustatydamas, jog „Tiekėjai negali siūlyti nulinių kainų“. Konkurso 39-40 punktai numatė, jog neatmesti pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, o tais atvejais, kai pasiūlymai bus pateikti su vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas dalyvis, kurio pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis bus pateiktas anksčiausiai.

Ieškovės teigimu, atsakovės konkursas nesudaro galimybių ieškovei efektyviai ir sąžiningai dalyvauti atsakovės konkurse. Pasiūlyme net ir nurodžius siūlomus 0,01 Eur aptarnavimo mokesčiu kelionių organizavimo paslaugoms, tai savaime negarantuoja tiekėjo galimybės lygiomis teisėmis su kitais tiekėjais efektyviai varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, neabejotinai atsiras kitų tiekėjų, sužinojusių apie pirkimą ir analogiškos vertės pasiūlymus pateikusių anksčiau. Kelionių agentūrų pajamas už teikiamas paslaugas gali sudaryti ir sudaro ne tik aptarnavimo mokesčiai, taikomi klientui, bet ir kiti šaltiniai – komisiniai mokesčiai už parduodamus produktus, kuriuo kelionių agentūrai sumoka tiesioginiai paslaugų tiekėjai – oro skrydžių bendrovės, viešbučiai, draudimo bendrovės ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ginčo konkurso sąlygomis tiekėjai yra verčiami ne konkuruoti įrodinėjant savo gebėjimą siūlyti ir teikti atsakovei jai reikalingas paslaugas, bet varžytis, kuris greičiau pateiks mažiausios galimos kainos, t.y. 0,01 Eur aptarnavimo mokesčių pasiūlymą. Nurodė, kad toks reguliavimas yra nesuderinamas su veiksminga ir sąžininga konkurencija viešuosiuose pirkimuose.

Atsakovė neginčija, kad paskelbto Pirkimo taisyklės neužkerta tiekėjams kelio siūlyti 0,01 Eur vertės aptarnavimo mokestį. Atsakovės vertinimu, Pirkimo sąlygos neprieštarauja VPĮ nuostatoms ir 2015 m. gruodžio 31 d. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. IS-220 „Dėl kelionių organizavimo paslaugų viešojo pirkimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintoms kelionių viešuosiuose pirkimuose rekomendacijomis.

Akcentuotina ir tai, jog VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pažymėtina, kad reikalavimas racionaliai panaudoti lėšas nesuvaržytos konkurencijos sąlygomis yra atskiras perkančiosios organizacijos veiksmų nustatymo ir vertinimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011). Taigi VPĮ 3 straipsnyje yra įtvirtintos pamatinės viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo nuostatos, o perkančioji organizacija, veikdama VPĮ reguliavimo srityje, privalo laikytis ir nepažeisti viešųjų pirkimų principų, tinkamai ir teisėtai siekti viešųjų pirkimų tikslo.

Teismas iš esmės sutinka su aukščiau nurodytais ieškovės argumentais. Manytina, kad nors perkančioji organizacija Pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sąlygos neužkirto keliems tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kadangi pagal ginčo Pirkimo sąlygas tiekėjams, rengiant pasiūlymą bei nurodant siūlomų paslaugų kainą, pakanka nurodyti siūlomoms paslaugoms taikomą aptarnavimo mokestį, t.y. nesant galimybės pateikti „nulinių“ kainų, iš esmės pagal Pirkimo sąlygas pirkimą laimėtų pirmasis tiekėjas, pateikęs „0,01 Eur“ pasiūlymą. Sutiktina, jog tokia situacija pažeidžia skaidrumo ir racionalaus Pirkimui skirtų lėšų panaudojimo principus.

Neginčytina, kad kelionių organizavimo paslaugų teisiniai santykiai ir viešojo pirkimo konkursai dėl šių paslaugų pasižymi tam tikru specifiškumu, tačiau, kaip jau ir buvo minėta, perkančioji organizacija, siekdama įsigyti paslaugas, visada tai turi daryti neperžengdama jai įstatymų suteiktos diskrecijos ribų, tinkamai naudodama VPĮ įtvirtintų pirkimų procedūrų tvarką ir pasirinkdama racionaliausią iš jų. Tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principas lemia tai, kad tiekėjų pasiūlymų vertinimas turi būti atliekamas pagal iš anksto visiems žinomas sąlygas. Šiuo tikslu perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad palyginti panašių kainų pasiūlymai nebūtų tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų nepagrįstai nebūtų pasunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygomis pasirinktas pasiūlymų vertinimo kriterijus – aptarnavimo mokestis, kuomet vertinama ne Pirkimo objekto sudėtinių dalių kaina (įkainiai), o tik tiekėjo taikomas aptarnavimo mokestis, kuris susijęs tik su nedidele pirkimo objekto dalimi, yra neobjektyvus ir neproporcingas pirkimo objektui. Toks vertinimo kriterijus negarantuoja, kad perkančioji organizacija pirkimo objektą sudarančias paslaugas įsigis už mažiausią kainą, racionaliai naudodama tam skirtas lėšas, nes, kaip jau minėta, tiekėjai konkuruodami tarpusavyje ir siekdami būti pripažinti laimėtojais, gali savo pasiūlyme nurodyti mažiausius galimus – 0,01 Eur aptarnavimo mokesčius, kas praktikoje įprastai ir yra daroma, ir tokiu atveju laimėtoju yra pripažįstamas tiekėjas, anksčiausiai pateikęs pasiūlymą, o ne pasiūlęs reikalingas paslaugas už mažiausią kainą. Esant tokioms pirkimo sąlygoms, perkančioji organizacija neturi galimybės įsitikinti, kad pirmasis 0,01 Eur vertės pasiūlymą pateikęs tiekėjas, t. y. laimėjęs konkursą tiekėjas, yra kompetentingas teikti perkančiajai organizacijai paslaugas, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius, už geriausią, iš rinkoje esančių, kainą.

Sutiktina su ieškove ir dėl to, kad kelionių agentūrų pajamas už teikiamas paslaugas sudaro ne tik aptarnavimo mokesčiai, taikomi klientui, bet ir kiti šaltiniai – komisiniai mokesčiai už parduodamus produktus, kuriuo kelionių agentūrai sumoka tiesioginiai paslaugų tiekėjai – oro skrydžių bendrovės, viešbučiai, draudimo bendrovės ir pan.

Pirkimo sąlygų 47.3 ir 47.4 punktuose yra įtvirtintas toks atsiskaitymo už suteiktas paslaugas mechanizmas, pagal kurį be fiksuoto aptarnavimo mokesčio tiekėjui, laimėjusiam pirkimą, gali būti apmokamos jo patirtos ir pagrįstos faktinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu, kurias tiekėjas patiria iš trečiųjų asmenų. Faktinėmis paslaugų tiekėjo išlaidomis laikomos galutiniams paslaugas teikiantiems asmenims mokamos kainos, nepaisant to, kad paslaugų tiekėjas už šių paslaugų pardavimą iš aviakompanijų, viešbučių draudimo bendrovių ir kitų asmenų gali gauti komisinius mokesčius. Šios Pirkimo sąlygos suponuoja išvadą, kad, suspėjęs pirmas pateikti „0,01 Eur“ pasiūlymą ir laimėjęs pirkimą, tiekėjas galės nevaržomai pelnytis iš perkančiosios organizacijos pelną gaudamas ne aptarnavimo mokesčių, o nekontroliuojamų komisinių pavidalu. Taigi, nors tiekėjas ir siūlo perkančiajai organizacijai 0,01 Eur vertės aptarnavimo mokestį, tačiau tai realiai neturi absoliučiai jokios įtakos perkamų paslaugų galutinei kainai. Tokia situacija viešajame pirkime akivaizdžiai prasilenkia su pagrindiniu viešųjų pirkimų tikslu perkant prekes ar paslaugas racionaliai naudoti tam skirtas lėšas, pažeidžia nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą.

Teismas pažymi, jog Pirkimo sąlygos ir jose numatytas reikalavimas iš esmės pagrįsti tik išlaidas, kurias tiekėjas patiria iš trečiųjų asmenų, nepanaikino galimybės pirkimo dalyviams ir toliau teikti vienodus („0,01 Eur“) aptarnavimo mokesčius. Pastebėtina, kad tiekėjas yra laisvas spręsti, kokio dydžio aptarnavimo mokestį siūlyti, kaip ir laisvas susiderėti su galutinių kelionių organizavimo produktų tiekėjais ar rezervacinių sistemų administratoriais dėl komisinių mokesčių už jo produktų platinimą dydžio, kuris kompensuotų nulinį aptarnavimo mokestį. Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik tiesioginės piniginės naudos, bet gali iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginės naudos, pavyzdžiui, didinti konkurencingumą ir savo žinomumą rinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, paruošti „0,01 Eur“ pasiūlymų pagrindimą nėra sudėtinga, o šie pagrindimai, kaip rodo praktika, paprastai visada yra vertinami kaip tinkami, todėl, nors perkančiosios organizacijos ir įtvirtina pirkimo sąlygose reikalavimą pagrįsti siūlomo aptarnavimo mokesčio dydį, tačiau tiekėjai ir toliau pirkimuose realiai konkuruoja tik pagal pasiūlymų pateikimo laiką.

Nurodytina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015). Todėl tokia konkurso eiga, kuomet faktiškai nėra jokio tiekėjų rungimosi nei dėl pasiūlymo kainos, nei dėl siūlomų paslaugų turinio, negali užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningos konkurencijos, prieštarauja visuomenės interesui ir viešojo pirkimo tikslui, o pats konkursas tampa formaliu, bei neužtikrina suteikiamų paslaugų kokybės.

Konstatuotina, kad nors perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju Pirkimo sąlygose tiesiogiai neįtvirtino fiksuotų (vienodų) kainų, tačiau Pirkimo sąlygos neužkirto kelio tiekėjams pateikti vienodos kainos pasiūlymus ir varžytis tik dėl pasiūlymo pateikimo momento, kas pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sudaro pakankamą pagrindą tokias pirkimo sąlygas pripažinti pažeidžiančias nesuvaržytą tiekėjų konkurenciją, racionalų pirkimui skirtų lėšų naudojimą bei tiekėjų pasiūlymų lygiateisį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-198/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013 ir kt.). Dėl išdėstyto, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir pripažįsta neteisėtu atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių paslaugų pirkimo sąlygų 2 priedą – Pasiūlymo formą.

Dėl ieškinio reikalavimo nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo procedūras.

Pateiktu ieškiniu ieškovė UAB „Zip travel“ taip pat prašė teismo nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo procedūras. Pažymėjo, kad atsakovės konkurso sąlygomis tiekėjų nėra reikalaujama varžytis realiomis siūlomomis paslaugomis, jų kainomis, kadangi keliamas reikalavimas varžytis tik siūlomais aptarnavimo mokesčiais.

Teismas pažymi, jog pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva ar šalies reikalavimu pirkimo sąlygas pripažįsta neteisėtomis VPĮ ar kitų teisės aktų pagrindu, perkančiajai organizacijai dėl tame pačiame pirkime neatkurtino ūkio subjektų sąžiningo (laisvo) varžymosi tenka griežčiausi neteisėtų veiksmų padariniai – procedūrų nutraukimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

Nagrinėjamu atveju atsiliepime į ieškinį atsakovė Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad teikdama 2016 m. rugpjūčio 29 d. pretenziją atsakovei, ieškovė nebuvo nurodžiusi ieškinyje minimų teismų sprendimų, kurie nėra viešai prieinami atsakovei. Atsiliepime pažymėjo, jog atsižvelgė į teismų praktiką, kurioje konstatuota, kad tokios pirkimo sąlygos, kurios sudaro prielaidas perkančiajai organizacijai pateikti vienodas kainas, o tiekėjų varžymasis iš esmės vyksta dėl kruopščiai parengtų pasiūlymų pateikimo momento, pripažįstamos neteisėtomis, todėl priėmė sprendimą nutraukti konkurso procedūras. Konkurso procedūrų nutraukimas buvo įformintas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-548 „Dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu procedūrų nutraukimo“.

Dublike ieškovė nurodė, kad nebepalaiko ieškinio reikalavimo dėl ginčo pirkimo nutraukimo, nes šį reikalavimą atsakovė įvykdė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas nutraukti atsakovės supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų pirkimo procedūras atmetamas.

Byloje laikinosios apsaugos priemonės taikytos nebuvo, dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 217 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2 094 Eur atstovavimo išlaidų. Nors reikalavimas dėl Pirkimo nutraukimo atmetamas, atsakovė pripažino vieną iš dviejų ieškovės pareikštų reikalavimų (nutraukė ginčijamą Pirkimą) po civilinės bylos iškėlimo, t.y. ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93,98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies: panaikinti atsakovės BĮ Valstybinei augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos supaprastinto atviro konkurso dėl kelionių agentūrų, kelionių operatorių ir pagalbinių turizmo paslaugų (pirkimo Nr. 290608) Pirkimo sąlygų 2 priedą – Pasiūlymo formą; kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Zip travel“ (juridinio asmens kodas 135474614) iš atsakovo BĮ Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 217 Eur žyminio mokesčio ir 2 094 Eur atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.