Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-09 · Administracinė byla Nr. eI-3888-764/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
eI-3888-764/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01813-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
E. M.
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3888-764/2017Proceso Nr. 3-61-3-01813-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos 8.3.1, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. (E. M.) krepėsi į teismą su skundu prašydamas: 1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-512(00250), 2. įpareigoti Migracijos departamentą per 1 mėnesį išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 3. priteisti iš atsakovo bylinėjimo išlaidas.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą nurodė, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyevnti papildomai sumokėjo 172 Eur, tam, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas skubos tvarka per 2 mėn., tačiau atsakovas, nenurodydamas priežasties prašymo nagrinėjimo terminą pratęsė dar 4 mėn., taip pažeisdamas prašymo išnagrinėjimo terminus ir teisės aktuose nustatytas taisykles dėl tokių terminų pratęsimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamo sprendimo motyvais, nurodo, kad jokių mokėjimų už akcijas neatliko, bet padidino įstatinį kapitalą, todėl akcijos yra neperkamosios, o apmokamos pagal akcijų pasirašymo sutartį, kurią jis apmokėjo per keturis kartus. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovui buvo pateiktos sąskaitos faktūros, patvirtinančios atsiskaitymus už paslaugas ir sąskaitų faktūrų registras, pagal kurį pareiškėjo įmonė per pastaruosius 6 mėn., išrašė 50 sąskaitų faktūtų, todėl pareiškėjo manymu, atsakovo teiginiai dėl įmonės veiklos fiktyvumo laikytini nepagrįstais.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad UAB „Legal line“ vykdo veiklą nuo 2010 m., įsiskolinimų neturi ir visus mokesčius moka laiku. Pareiškėjas kartu su skundu pateikia 2010 m. – 2016 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus, finansines ataskaitas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas pelno mokesčio deklaracijas ir teigia, kad šie dokumentai pagrindžia, jog įmonė yra ne fiktyvi, bet pelninga.

Pareiškėjas remdamasis skunde išdėtytų aplinkybių visuma, teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, jog pareiškėjo įmonė yra fiktyvi bei yra rimtas pagrindas nelegaliai migracijai kilti ir prašo Migracijos departamento 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-512(00250) panaikinti bei išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Migracijos departamentas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas klaidina Teismą ir nepagrįstai skunde nurodo, kad skundžiamame sprendime yra konstatuota, jog UAB „Legal line“ yra fiktyvi. Atsakovas pažymi, kad skundžiamame sprendime nėra konstatuotas įmonės fiktyvumas, todėl pareiškėjo argumentai šiuo klausimu neturi teisinės reikšmės. Atsakovas atsiliepimo argumentais taip pat atkreipia Teismo dėmesį, kad skunde pareiškėjas įvardijamas, kaip įmonės direktorius, tačiau šiuo metu įmonės direktorės pareigas eina N. S..

Migracijos departamentas teigia, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo neišduotas todėl, kad buvo pateikti dokumentai, kurie neatitinko tikrovės, o ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, kaip teigia pareiškėjas.

Atsiliepime atsakovas taip pat teigia, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė prieštaringą informaciją, t. y. pareiškėjo žodžiu teikiama informacija skyrėsi nuo duomenų, kurie buvo pateikti kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi (pvz. skyrėsi pateikti duomenys dėl akcijų apmokėjimo, įmonės pelno, pareiškėjo tikslas gyventi Lietuvos Respublikoje ir kt.) Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo apklausos rezultatai vertintini kaip stokojantys konkretumo ir žinių apie pačią pareiškėjo įmonę, taip pat apklausos metu buvo vengiama atsakyti konkrečiai į tai, ko buvo klausiama, atsakymai buvo abstraktūs ir nepaaiškinantys pareiškėjo vykdomos veiklos. Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį, kad pats pareiškėjas apklausos metu prisipažino, kad už akcjas nėra sumokėjęs ir pirminę sumą pervedė bendrovei tam, kad galėtų naudotis bendrovės antspaudu, dokumentų vertimais teikiant prašymą Migracijos departamentui.

Migracijos departamentas atsiliepime taip pat teigia, kad pareiškėjas apklausos metu, pasisakydamas dėl prašymo laikinai gyventi Lietuvoje tikslo, nurodė, kad neturi planų gyventi Lietuvos Respublikoje ir jam nėra reikalingas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bei bendrovėje dirbti neketina, nes turi turizmo įmonę Irake.

Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir jo tikrieji ketinimai yra kiti nei oficialiai deklaruoti pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, t. y. ne vykdyti teisėtą veiklą UAB „Legal line“, bet legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-512(00250), kuriuo buvo atsisakyta išduoti Irano Islamo Respublikos piliečiui E. M. (E. M.) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2017 m. sausio 26 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad leidimo išdavimo pagrindas yra ketinimas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respblikoje. Pareiškėjas, teikdamas prašymą taip pat pridėjo: pilietybę patvirtinantį pasą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, UAB „Legal line“ įstatus, bendrovės 2017 m. sausio 10 d. vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, 2017 m. sausio 10 d. akcijų pasirašymo sutartį, 2017 m. sausio 20 d. duomenis apie bendrovės akcininkų sąrašą, bendrovės sudarytas darbo sutartis bei jos priedus, UAB „Legal line“ verslo planą, 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansus ir 2017 m. sausio 20 d. tarpinį balansą, bendrovės metines pelno mokesčių deklaracijas, UAB „Legal line“ panaudotų sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą, 2016 m. liepos 1 d. – 2017 m. sausio 23 d. Dnb banko sąskaitų išrašus, 2014 m. lapkričio 3 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį.

Migracijos departamentas taip pat pateikė 2017 m. sausio 26 d. pareiškėjo apklausos garso įrašą ir apklausos protokolą. Įvertinus minėtus duomenis matyti, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad už akcijas UAB „Legal line“ dar nėra sumokėjęs ir apmokėjimą atliktų tik jei institucija pareiškėjui suteiktų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir tokia praktika pareiškėjo teigimu yra dažna ir normali. Iš apklausos protokolo matyti, kad pareiškėjas šiuo metu yra sumokėjęs tik už antspaudą, išverstas kopijas, bet ne už bendrovės akcijų pirkimą. Įvertinus pareiškėjo pateiktus atsakymus apie UAB „Legal line“ veiklą, darytina išvada, kad pareiškėjas negali konkrečiai atsakyti, - kokia veikla užsiima įmonė ir kokios konkrečios yra bendrovės teikiamos paslaugos, o ir apie šią bendrovę buvo išgirdęs tik iš aplinkinių. Pareiškėjas apklausos metu taip pat nurodė, kad neketina bent pirmus metus dirbti UAB „Legal line“, kad jam nereikia vizos ir nereikia leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau gautas leidimas būtų pareiškėjui lengvas būdas atvykti į šalį, patikrinti įmonę ir toliau lengvai keliauti. Pareiškėjas patvirtino, kad nelabai turi numatęs ką veikti Lietuvos Respublikoje ir nemano, kad ilgai užsibūtų šioje šalyje. Apibendrinus apklausos garso įraše ir protokole pateiktus pareiškėjo parodymus matyti, kad pareiškėjas nėra tinkamai susipažinęs su pačios UAB „Legal line“, kurios akcijas nori įsigyti, veikla, nėra įsigijęs bendrovės akcijų, neplanuoja likti Lietuvos Respublikoje ir dirbti šioje šalyje, o leidimas laikinai gyventi yra labiau aktualesnis dėl lengvo keliavimo nei dėl tikslo užsiimti ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas, teikdamas skundą Teismui taip pat pateikė kasos pajamų orderius, dėl įstatinio kapitalo formavimo, akcijų pasirašymo sutartis ir UAB „Legal line“ finansines ataskaitas.

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad leidimas išduodamas užsieniečiui, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjas neatitinka vienos iš pagrindinių ir Įstatymo imperatyvių sąlygų, t. y. pareiškėjas nėra reliai įsigijęs bendrovės UAB „Legal line“ akcijų ir nėra investavęs į bendrovės nuosavą kapitalą ne mažiau kaip 14 000 Eur. Šias aplinkybes patvirtina paties pareiškėjo apklausoje nurodyta informacija, kad jis nėra įsigijęs bendrovės akcijų ir neketina jų įsigyti tol, kol institucija neišduos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat tai, kad byloje nėra pateikta realūs bankiniai pavedimai už akcijų pirkimą – pardavimą iš pareiškėjo sąskaitos. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad Migracijos departamentas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neatitinka vienos iš pagrindinių sąlygų, kurios pagrindo prašo išduoti leidimą laikinai gyventi.

Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti pareiškėjo apklausos metu pateikti parodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas pripažįsta, jog neketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, neketina dirbti bendrovėje ir pareiškėjui leidimas laikinai gyenti yra labiau reikalingas dėl patogaus keliavimo nei dėl realios vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje vystymo ar plėtojimo.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Sutiktina su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjui leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir punktus. Pagal Įsatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyevnti užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau pareiškėjas nėra realiai įsigijęs UAB „Legal line“ akcijų, nėra investavęs Įstatymo nustatytos minimalios sumos į bendrovės įstatinį kapitalą, apklausos metu pareiškėjas pateikia informaciją, kad neketina realiai užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir leidimas laikinai gyventi yra reikalingas dėl patogaus keliavimo, o ne dėl tikslo vykdyti teisėtą veiklą, todėl pareiškėjas neatitinka minėtų Įstatymo nuostatų.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmestinas, pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo nėra.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, todėl Migracijos departamentas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas deklaravo duomenis neatitinkančius tikrojo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo bei neturi siekio plėtoti ar kurti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų riekalavimų ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 str. 4 d.,

nusprendė:

Pareiškėjo E. M. (E. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėMargarita Stambrauskaitė