Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimo Nr. 58-327 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės vykdymo pradžia – 2022 m. kovo 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. vasario 13 d. – 1 metai 5 mėnesiai 15 dienų.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-327 nutarė netaikyti M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymą. Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojamas tuo, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nedirba, tik sulaukęs pilnametystės ėmė vykdyti nusikalstamas veikas, šiuo metu yra teistas tris kartus, visus kartus yra smurtinio elgesio elementai. Alkoholio vartojimas didino smurtinio elgesio riziką ir siejosi su M. K. nusikalstama veikla, šiuo metu motyvacija spręsti su alkoholio vartojimu susijusias problemas minimali.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, jog Komisijos nutarimas pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip 4 mėnesius. BVK 158 straipsnyje yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis M. K. 2022 m. gruodžio 11 d. atliko privalomą 1/3 įstatymo nustatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. K. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

Atlikus nuteistojo M. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, būtina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi būti įtikinantys, kad bausmės tikslai šiuo metu jau iš esmės yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pirminio M. K. nusikalstamo elgesio vertinimo metu, taikant OASys metodiką, 2022 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus pataisos namuose buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2022 m. gruodžio 9 d. nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad M. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys.

Svarstant lygtinio paleidimo galimybę, bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad nutarimas visiškai nemotyvuotas. Komisija įvertino tai, kad M. K. socialinius ryšius palaiko su tėvais, seserimi, skambindamas telefonu, turi sugyventinę, nuteistasis nėra socialinėje atskirtyje, laisvėje turi draugų. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, nuteistojo adaptacijos procesas vertintinas kaip sėkmingas, dalyvauja mokymosi procese, siekia įgyti siuvinių gamintojo profesinę kvalifikaciją, 2022 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, 2022 m. lapkričio mėnesį M. K. individualių pokalbių metu išsikėlė probleminę sritį – smurtinis elgesys, nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis savo elgesį koregavo tinkama linkme, tačiau vien šių teigiamai apibūdinančių nuteistąjį duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankamos. Šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina, kad M. K. teistas tris kartus, visus kartus buvo smurtinio elgesio elementai, terminuotą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka antrą kartą. Anksčiau buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą ir buvo grąžintas atlikti likusios laisvės atėmimo bausmės. Be to, bausmė buvo subendrinta su kita nusikalstama veika, įvykdyta lygtinio paleidimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo save linkęs pateikti labiau iš teigiamos pusės, geba argumentuoti ir pateisinti savo elgesį, neigiamų būdo bruožų neįvardina, tačiau neneigia, kad juos turi. M. K. nenurodė nei vienos probleminės srities, susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Tai rodo, kad nuteistasis negeba atpažinti problemų. Nusikalstamų veikų pobūdis patvirtina, kad nuteistajam būdinga apsunkinta problemų identifikacija bei netinkami sprendimo būdai (konfliktų sprendimų įgūdžiai silpni), pasekmių nenumatymas, silpna impulsų kontrolė, apsunkinta socialinių situacijų interpretacija.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje prie dinaminių kriminogeninių veiksnių nurodyta gyvenimo būdo neigiami aspektai, negebėjimas atsiriboti nuo kitų asmenų neigiamos įtakos, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, problemų identifikavimo, sprendimo, savo elgesio pasekmių nenumatymas, neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus, neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Todėl nuteistajam rekomenduojama tęsti socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. M. K. stengiasi kontroliuoti savo elgesį ir bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nėra baustas, tačiau ir neskatintas. Atsižvelgiant į tai jo elgesio negalima įvertinti nei kaip netinkamo, nei kaip kuo nors išskirtinio, t. y. jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bet kuris nuteistasis.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, įtvirtintais BK 41 straipsnyje, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Teismas mano, kad šiuo atveju negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio, be kita ko, į pačios bausmės paskirtį, kas prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. K. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 58-327 panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. K. skundą dėl 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 58-327 panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.