Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, išnagrinėjęs prokurorės J. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., apgaule savo naudai įgydama nedidelės vertės svetimą turtą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d., o būtent:

nuo 2013 m. balandžio 26 d., 8 val. 3 min., iki 2013 m. gegužės 19 d., 19 val. 14 min., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą UAB (duomenys neskelbtini) prekybos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dirbdama kasininke ir įvedinėdama į kasos aparatą neteisingus duomenis apie grąžintą depozitą už tuščius butelius bei pasiimdama iš kasos aparato pinigus, bendrai 315 Lt, apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą UAB (duomenys neskelbtini) turtą - 315 Lt.

Kaltinamosios kaltę, įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji kaltę pripažino visiškai (b. l. 3, 46), taip pat neabejotinai įrodo: UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai (b. l. 2, 10-19, 21-26, 29), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 4-5), daiktų apžiūros protokolas (b. l. 30) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji, apgaule savo naudai įgydama nedidelės vertės svetimą turtą padarė nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, todėl jos veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 str. 3 d.

BK 182 str. 3 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinio ieškinio byloje nepareikštas – kaltinamoji nusikalstama veika padarytą žalą atlygino (b. l. 28, 29).

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.).

Kaltinamoji su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka (b. l. 47).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 418 str. 1 d.).

Už nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 str. 3 d., kaltinamajai galėtų būti paskirta bausmė - bauda iki 50 MGL dydžio (BK 10, 12 str., 47 str. 3 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 130 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį – baudžiamasis nusižengimas, jo pobūdį, kaltinamosios asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Bausmės skyrimo motyvai.

Prokurorė kaltinamajai už nusikalstamą veiką - baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 182 str. 3 d., siūlo skirti bausmės rūšį – baudą, kurios dydis 10 MGL (1300 Lt).

Kaltinamoji neteista (b. l. 36), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 37; ATPK 36 str.), dirba (b. l. 42). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes sutinka su prokurorės siūloma skirti kaltinamajai bausmės rūšimi – bauda, nes skirtinos bausmės rūšis – bauda atitinka bausmių skyrimo principus, numatytus Baudžiamajame kodekse. Manytina, jog kaltinamajai paskyrus prokurorės siūlomą bausmę - baudą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokurorės kaltinamajai siūlomas baudos dydis mažintinas 1 MGL.

Kaltinamoji kaltę pripažįsta, todėl jos atžvilgiu taikytina BK 64¹ str. 1 d. numatyta taisyklė – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d. ir skirti bausmę – baudą 9 MGL dydžio (1170 Lt), kurią BK 64¹ str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – bauda yra 6 MGL dydžio (780 Lt – septyni šimtai aštuoniasdešimt litų).

Įpareigoti nuteistąją per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajai, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti, kad nuteistoji per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.