Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-04-25 · Administracinė byla Nr. I-2800-561/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-04-25
Bylos Nr.
I-2800-561/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Lietuvos
Kategorijos
  • 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2800-561/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.1.;15.2.;61 (S)
SPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008-04-25Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui D. V., atsakovo atstovui L. Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. V. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Komisariatas), 10 000 litų neturtinės žalos.

Skunde D. V. nurodė, kad atlieka bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose. Nuo 2007-08-01, įtarus, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 181 str. 1 d., jis buvo etapuotas vieno mėnesio terminui į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, po to dviems savaitėms į Komisariato areštinę. Areštinėje iš D. V. buvo paimti jo asmeniniai daiktai (laikrodis ir elektrinis virdulys), jam nebuvo leidžiama nusipirkti maisto, kanceliarinių prekių, todėl D. V. patyrė nepatogumų, t.y. negalėjo normaliai maitintis, išsivirti arbatos, susirašinėti su advokatu. D. V. paaiškino, kad gyvenimo sąlygos areštinėje neatitinka būtinų asmens higienos reikalavimų, todėl žemina žmogaus orumą ir netgi kankina žmogų fiziškai. Areštinės patalpose visiškai nėra natūralaus apšvietimo, o tokio, kuris yra, nepakanka. Dėl šviesos trūkumo D. V. po kelių dienų buvimo areštinėje prarado laiko orientaciją, negalėjo tinkamai atsakinėti į klausimus, vėliau teko gydytis. Be to, areštinėje nėra normalaus tualeto, karšto vandens, elektros instaliacijos, neleistinai ribojami pasivaikščiojimai gryname ore.

D. V. pabrėžė, jog netinkamos gyvenimo sąlygos Komisariato areštinėje pažeidė jo pilietines teises, taip pat, LR bausmių vykdymo kodekso 6 str., 7 str. 1 p., pažemino jo orumą, vertė kentėti fizines ir moralines kančias, todėl jis patyrė didelį psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, psichinius sutrikimus ir už visus šiuos veiksmus atsakingas Komisariatas, kuris privalo atlyginti jam neturtinę žalą.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas D. V. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, patvirtindamas, kad Komisariato areštinėje jis buvo vieną savaitę.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į D. V. skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad laikrodis ir elektrinis virdulys iš pareiškėjo areštinėje buvo paimti, vadovaujantis LR kardomojo kalinimo įstatymo 10 str. nustatyta asmenų paėmimo į kardomojo kalinimo vietas tvarka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88 patvirtintų policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 32.7, 162, 231 punktais bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – LR BVK). Komisariatui nesuprantami ir visiškai nepagrįsti atrodo D. V. teiginiai dėl LR BVK 6 ir 7 str. 1 d. pažeidimų, nes areštinėse asmenys laikomi lygiomis, vienodomis teisėmis ir pareigomis, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytas normas. Nepagrįsti bei neatitinka tikrovės ir D. V. teiginiai dėl pasivaikščiojimų trukmės. Faktų, kad kardomojo kalinimo įstaigos sanitarinė būsena neatitinka būtinųjų higienos reikalavimų, taip pat, nenustatyta. Komisariatas paaiškino, kad D. V. pateiktas subjektyvus vertinimas nėra grindžiamas jokiais įrodymais ar kompetentingų institucijų dokumentais. Areštinė veikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus, kad šiuo atveju jokie norminiai aktai pažeisti nebuvo, D. V. nepateikė jokių įrodymų apie padarytus norminių aktų pažeidimus. D. V. nedetalizavo, kokias konkrečiais veiksmais jam buvo padaryta žala, taip pat, nenurodė priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir areštinės veiklos. D. V. teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis. Iš D. V. skundo visiškai neaišku, kokios neigiamos fizinės ar emocinės pasekmės sąlygojo pareiškėjo reikalavimus ir kuo remiantis neturtinė žala įvertinta 10 000 litų. Be to, D. V. nepateikė jokių įrodymų apie tariamai patirtą moralinę žalą, emocinį sukrėtimą ir jo padarinius. Komisariatas pabrėžė, kad D. V. buvimo izoliatoriuje-kalėjime metu jokių skundų ir prašymų administracijai nepateikė ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad netinkamos laikymo areštinėje sąlygos sukėlė D. V. konkrečias neigiamas pasekmes, ir kad pareigūnai jam sąmoningai tokias sąlygas sudarė. D. V. reikalavimai negali būti tenkintini, kadangi nėra pagrindo pripažinti, jog Komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir būtinos LR civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti D. V. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo Komisariato atstovas patvirtino atsiliepime į pareiškėjo D. V. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjo D. V. reikalavimas atlyginti jam neturtinę žalą už netinkamas jo laikymo areštinėje sąlygas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. V. Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose atlieka jam Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2003-08-07 nuosprendžiu paskirtą 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b.l.25). 2007-08-14 D. V. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 181 str. 1 d. Kad neapsunkinti tyrimo ir netrukdyti procesui, D. V. tyrimo veiksmų atlikimui nuo 2007-08-01 iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų vieno mėnesio laikotarpiui buvo etapuotas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Neišnykus etapavimo pagrindams, 2007-08-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas sankcionavo D. V. etapavimo termino pratęsimą vieno mėnesio terminui, skaičiuojant nuo 2007-09-01.

Teismas nustatė, kad D. V. skunde prašomą atlyginti jam neturtinę 10 000 litų žalą kildina iš, D. V. manymu, neteisėtų Komisariato veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad Komisariato areštinėje iš D. V. buvo atimtas laikrodis, elektrinis virdulys, jam nebuvo suteikta galimybė nusipirkti maisto produktų, kanceliarinių prekių, be to, areštinės sąlygos neatitinka higienos reikalavimų, Lietuvos Respublikos ir tarptautinės teisės nuostatų (visiškai nėra natūralaus apšvietimo, o dirbtinio apšvietimo neužtenka, nėra normalaus tualeto, karšto vandens, elektros), o dėl skunde nurodytų, anot pareiškėjo, neteisėtų Komisariato areštinės pareigūnų veiksmų bei dėl netinkamų nuteistųjų laikymo areštinėje sąlygų, D. V. patyrė fizines ir moralines kančias, didelį psichologinį stresą, dvasinius išgyvenimus, psichinius sutrikimus, buvo pažemintas jo orumas, todėl mano, kad jam turi būti atlyginta neturtinė žala.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. V. 2007-08-16 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su prašymais (b.l.21,22,23), kuriuose nurodė, kad: neteisėtai iš Vilniaus 1-ųjų pataisos namų jis buvo etapuotas į Komisariato areštinę; Komisariato areštinė neatitinka higienos reikalavimų, nes kamerose nepakankamas dirbtinis apšvietimas, o natūralaus apšvietimo visiškai nėra; būdamas Komisariato areštinėje jis negali realizuoti nuteistojo teisių pirktis būtiniausius reikmenis parduotuvėje, skambinti, pasimatyti su artimaisiais ir kt. LR Seimo kontrolierius 2007-10-30 pažymoje Nr. 4D-2007/1-1090 (b.l.8-10) nurodė, kad, remiantis Komisariato areštinės higienos charakteristikos duomenimis (b.l.26), D. V. skundo dalis dėl Komisariato areštinės sąlygų pripažintina pagrįsta.

Teismas daro išvadą, jog vien tik fakto dėl Komisariato areštinės netinkamų higienos sąlygų nustatymas nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo D. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, išieškant šią žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato.

Remiantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis LR civilinio kodekso (toliau - LR CK) normomis. Deliktinė (t.y. dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. LR CK 6.246-6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti, t.y. neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. LR CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (t.y. dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų, t.y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ (LR CK 6.271 str. 2 d.) LR CK 6.271 straipsnio prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (LR CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pagal LR CK 6.246-6.250 str., LR CK 6.271 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui yra padaryta ir turtinė žala, todėl D. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos - Komisariato - neteisėtus aktus (veiksmus), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas daro išvadą, jog sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos (veiksmų) neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios tos institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t.y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti veikos neteisėtumą.

Teismas daro išvadą, kad Komisariato veikos neteisėtumą D. V. iš esmės grindžia LR BVK 6 str. ir 7 str. 1 d. nuostatomis. LR BVK 6 str. įtvirtintas nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas, pagal kurį taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių. To paties kodekso 7 str. apibrėžtas humanizmo principas, kurio 1 d. tvirtina, jog vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimo bausme, laikymo kardomojo kalinimo vietose tvarką ir sąlygas nustato LR kardomojo kalinimo įstatymas. Šio įstatymo nustatyta kardomojo kalinimo (suėmimo) tvarka yra vienoda ir privaloma visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir asmenims (1 str. 2 d.). Asmenys, kuriems paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas), gali būti uždaryti į policijos areštines, tačiau ne ilgiau kaip penkiolikai parų (to paties įstatymo 5 str. 3 d.). Šio įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtinta, jog kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teises, laisves ir pareigas, įstatymų nustatytas Lietuvos Respublikos piliečiams, su apribojimais, kuriuos numato LR baudžiamojo proceso kodeksas, šis įstatymas ir kalinimo režimas. LR kardomojo kalinimo įstatymo 10 str. įtvirtinta asmenų priėmimo į kardomojo kalinimo vietas tvarka. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad kardomojo kalinimo tvarka suimti asmenys iškratomi, daktiloskopuojami ir nufotografuojami, jų turimi daiktai patikrinami. Jiems draudžiama turėti su savimi pinigų bei vertingų daiktų, taip pat tokių daiktų, kurių neleidžiama laikyti kardomojo kalinimo vietose. Daiktų bei reikmenų, kuriuos draudžiama turėti kalinamiesiems, sąrašas pateiktas šio įstatymo 1 priedėlyje (10 str. 4 d.). Remiantis LR kardomojo kalinimo įstatymo 1 priedėlio 7 punktu, kalinamiesiems draudžiama turėti rankinius ir kišeninius laikrodžius iš brangiųjų metalų. Toks pat draudimas numatytas ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000-02-17 įsakymu Nr. 88 patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų (toliau - Nuostatai) 32.7. punkte bei LR BVK 1 priedo 7 punkte. Nuostatų 231.6. punkte nustatyta, kad policijos pareigūnams bei kitiems asmenims į areštinės postų teritoriją draudžiama įnešti įvairios paskirties elektros ir mechaninius prietaisus.

Sistemiškai vertindamas minėtus teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Komisariato areštinės pareigūnai, paimdami iš D. V. jo laikrodį bei elektrinį virdulį, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl šiuose Komisariato areštinės pareigūnų veiksmuose nebuvo neteisėtos veikos požymių.

Teismas daro išvadą, kad byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių D. V. nurodytas netinkamas (neatitinkančias higienos reikalavimų) nuteistųjų gyvenimo sąlygas Komisariato areštinėje, t.y. D. V. skundo teiginiai, kad areštinėje nėra “normalaus” tualeto, karšto vandens ir elektros, yra pagrįsti tik samprotavimais bei prielaidomis, kuriais nėra teisinio pagrindo remtis. Todėl atmestinas D. V. teiginys, kad neatitinkančios higienos reikalavimų gyvenimo sąlygos areštinėje (konkrečiai nebuvimas “normalaus” tualeto, karšto vandens ir elektros) pažemino jo orumą, sukėlė jam fizines ir moralines kančias.

Teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus (b.l.8-10,26), yra pagrindas sutikti su D. V. skunde nurodytu teiginiu, jog areštinės patalpose (kamerose) nėra pakankamo natūralaus apšvietimo. Tačiau šis pažeidimas iš esmės sąlygojamas ne Komisariato areštinės administracijos ar pareigūnų D. V. atžvilgiu pasirinkto elgesio, t.y. tokios gyvenimo sąlygos iš esmės nepriklauso nuo Komisariato valios, todėl negali būti pripažinta neteisėta Komisariato veika.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nenustačius Komisariato veiksmuose neteisėtos veikos požymių, nebėra vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, kad nėra įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymą D. V., todėl D. V. skundas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas