Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atstovei Sigitai Narbutytei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. J., R. K., sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ atstovui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys G. J., R. K., sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo teisiniai santykiai su sodininkų bendrija „Tyrinėtojas“ pasibaigė prieš septynerius metus, nes savo sklypą pareiškėjas pardavė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie trinkelėmis naudojasi, kad patektų į žemės sklypą. Pareiškėjas, išardęs trinkeles, sukeltų neigiamas pasekmes bendrijos nariams ir užsitrauktų baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sugadinimą. J. B., klodamas trinkeles, tebuvo darbų vykdytojas, nes vykdė sodų bendrijos valią. Pastaruoju metu pareiškėjui grasinama skirti nemažą baudą už tai, kad jis neišardo svetimo turto.

Pažymėjo, kad savivaldybė raštu patvirtino, kad trinkelės teisėtos, todėl reikalavimas įteisinti infrastruktūrą yra neįmanomas, nes statinys jau yra teisėtas. Sužinojęs, kad yra paduotas į teismą pareiškėjas labai pergyveno, netikėtas smūgis sukėlė didelį stresą.

Inspekcija 2015 m. gegužės 18 d. Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) ir 2015 m. gegužės 18 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150518-00059 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) išsiuntė pareiškėjui 2015 m. gegužės 29 d. siunta, kuri buvo pristatyta ir įteikta gavėjui – taigi pareiškėjas žinojo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 pareiškėjas galėjo ginti savo teises, turėjo profesionalią atstovę. Pareiškėjo teiginiai dėl Inspekcijos veiksmų neteisėtumo ir dėl jo patirtos skriaudos atmestini, nes Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra galiojantys ir teisėti, Privalomasis nurodymas nėra nuginčytas teismine tvarka. Civilinėje byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad trinkeles išklojo J. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismas nenustatė jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Minėtu sprendimu pareiškėjui kaip pralaimėjusiai šaliai nebuvo priteista jokių bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai nėra pagrindo jų priteisti ir nagrinėjamoje byloje.

Dėl pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos prašė remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad vien paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1639/2008).

Prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, nes nuo Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo įteikimo pareiškėjui (2015 m. gegužės 29 d.) ir jo patirtos žalos kilimo praėję daugiau nei treji metai.

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad trinkeles išgrindė teisėtai – gavo pirmininko leidimą. Daiktą tik pagerino, o ne pablogino. Po civilinės bylos nagrinėjimo teisme turėjo rimtų sveikatos problemų, gydėsi, todėl negalėjo ginti savo teisių (skųsti, įteisinti). Teisme turėjo nekompetentingą advokatę. Į teismo klausimą dėl patirtos žalos atsakė, kad dėl turtinės žalos paaiškinti negali, o dėl neturtinės žalos paaiškino, kad nemiega, tęsiasi teismų maratonas.

Trečiojo suinteresuoto asmens sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą patenkinti. Paaiškino, kad trinkelių išklojimas yra naudingas darbas, nesupranta, kodėl dabar reikia išardyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2015 m. gegužės 18 d. Inspekcija surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-150518-00058 (1 t., b. l. 145–149), kuriame nurodyta, kad susisiekimo komunikacijos – pagalbinė gatvė išgrįsta betoninėmis trinkelėmis be statybos leidimo. Taip pažeista Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, 3 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalis.

2015 m. gegužės 18 d. Inspekcija surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-150518-00059 (1 t., b. l. 150–151), kuriame nurodė statytojui J. B. ne vėliau kaip iki 2015 m. lapkričio 18 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas Savavališkos statybos aktas, padarinius.

2016 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 Inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo atsakovui J. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tenkino. Leido atsakovui J. B., per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Statybos įstatyme numatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei sumokėjus teisės aktuose nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybos leidžiantį dokumentą. Neatlikus nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, atsakovas J. B. buvo įpareigotas nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas“ greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą pagal su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 49SJN-570-(14.49.105) pateiktą schemą bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui J. B. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti valstybinės žemės sklype, esančiame sodų bendrijoje „Tyrinėtojas” greta sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytą statinį – trinkelėmis išgrįstą plotą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo J. B..

Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo trinkelės neišardytos, o 2018 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016.

Byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu bei į pareiškėjo patikslinto skundo turinį (1 t., b. l. 85–94) nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpiu laiko nuo 2015 m. gegužės 18 d. (kai buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas) iki 2019 m. sausio 8 d. (pareiškėjo kreipimosi į teismą su skundu diena).

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė neteisėtų Inspekcijos veiksmų. Pirma, Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas yra galiojantys, nenuginčyti. Pareiškėjas šių sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijo, todėl jie teisėti, vykdytini, privalomi visiems asmenims ir jų sukeliamos teisinės pasekmės taip pat yra teisėtos. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 konstatavo, kad J. B., statydamas ginčo trinkeles, neturėjo statybai reikiamo leidžiančio dokumento, pažeidė teisės aktų reikalavimus, o toks trinkelių pastatymas laikytinas savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016). Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Taigi teismas vadovaujasi civilinėje byloje ištirtais ir nustatytais faktais. Trečia, nors pareiškėjas teismui nurodė įvairių Inspekcijos veiksmų (neįteikė Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipėsi į teismą, Inspekcija kreipėsi į antstolį ir t.t.), tačiau iš esmės savo patirtą neturtinę žalą kildina iš, jo nuomone, neteisėto Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo surašymo). Pažymėtina, kad teismas nenustatė teisės aktų nuostatas neatitinkančių Inspekcijos veiksmų tiek tiesiogiai surašant Savavališkos statybos aktą ir Privalomąjį nurodymą, tiek netiesiogiai atliktų kaip minėtų sprendimų pasekmė (neįteikė Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipėsi į teismą, Inspekcija kreipėsi į antstolį ir t.t.). Atsakovė tiek paaiškinimais, tiek įrodymais paneigė pareiškėjo teiginius, kad Savavališkos statybos aktas ir Privalomasis nurodymas jam nebuvo tinkamai įteikti ir jis apie juos nežinojo. Byloje pateikti dokumentų įteikimo pareiškėjui įrodymai (1 t., b. l. 162–163). Taigi pareiškėjo teiginiai apie jo atžvilgiu atliktus neteisėtus Inspekcijos veiksmus atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigia, kad patyrė turtinę žalą – sumokėjo advokatei 996,23 Eur (1 t., b. l. 114–118). Teismas prašymą priteisti neturtinę žalą atmeta, nes pirma, nenustatyti Inspekcijos neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje, antra, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas civilinėje byloje Nr. e2-14711-809/2016 – Inspekcijos ieškinys tenkintas, todėl pareiškėjui jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas nebuvo patenkintas. Atvirkščiai – iš pareiškėjo valstybės naudai priteista 41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas nurodo, kad jis patyrė neturtinę žalą – labai pergyveno, netikėtas smūgis sukėlė didelį stresą, kurią vertina 1 000 Eur. Teismas prašymą atlyginti šią žalą atmeta, nes prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos būtinų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nes nenustatyta viena iš būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Inspekcijos veiksmai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.