- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- 1-244-873/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Kęstutis Ragaišis, Nerijus Andriusevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublkos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G., 2013 m. lapkričio 5 d., apie 06.45 val., Vilniuje, vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš Olandų – S. Batoro gatvių žiedinės sankryžos į S. Batoro gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (red., galiojusi veikos padarymo metu), 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ar sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, tai yra, iš žiedinės sankryžos įvažiuodamas į S. Batoro gatvės pirmąją eismo juostą nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ praleisti nereguliuojama pėsčiųjų perėja, jo važiavimo krypties atžvilgiu iš kairės į dešinę per S. Batoro gatvės važiuojamąją dalį ėjusios pėsčiosios A. G., ir ją partrenkė, dėl ko A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino visiškai, duodamas parodymus paaiškino, kad įvykio dieną buvo tamsu, asfaltas – blizgantis. M. G. suko iš žiedinės sankryžos, perėja buvo nereguliuojama, važiavo 50 km/h greičiu. Matomumas buvo blogas. M. G. važiavo dešiniąja juosta, šalia važiavęs automobilis pavažiavo į priekį, matyt, praleido pėsčiąją. A. G. M. G. pamatė tik tada, kai ją kliudė. Jis priėjo padėti, iškvietė pagalbą.
Liudytojas T. A. R. paaiškino, kad jis pažįstamas su M. G. nuo 1983 m. M. G. yra dirbęs jo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pažįsta M. G., jis turi vairavimo patirtį. T. A. R. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, nebuvo teistas, prašo perduoti M. G. pagal laidavimą, mano, kad jam daro ir darys tik teigiamą įtaką.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2013-11-05 protokolu užfiksuotos įvykio vietos apžiūros metu, 07.10-7.20 val., nustatytos oro sąlygos: apsiniaukę, dienos šviesa (švinta); kelių eismo įvykio rūšis: užvažiavimas ant pėsčiojo; kelio dangos tipas: asfaltas; kelio dangos būklė – šlapias; važiuojamoji dalis paženklinta – „pėsčiųjų perėja“, transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi S. Batoro g., priekinė dalis nukreipta link N. Vilnios pusės, atstumas nuo dešinės pusės priekinio rato iki žymėjimo, skiriančio pirmą eismo juostą ir sustojimą – 3,1 m, atstumas nuo dešinės pusės galinio rato – 2,9 m, atstumas nuo galinės dalies iki pėsčiųjų perėjos žymėjimo – 7,3 m (t. 1, b. l. 7-11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros 2013-11-05 protokolo duomenimis, automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudaužytas priekinis stiklas, sulankstytas variklio dangtis, sulaužytos radiatoriaus grotelės, sulaužytas valst. Nr. laikiklis (t.1, b. l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados dokumentų apžiūros 2013 m. gruodžio 12 d. protokole duomenimis, A. G. nustatyta dešiniojo blauzdikaulio fragmentinis lūžis, dešinės išorinės kulkšnies lūžis, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis, fragmentinis kairio šeivikaulio lūžis, kairio kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio plyšimas, kairio žastikaulio išnirimas su didžiojo gumburo atskilimu, dešiniojo žastikaulio gumburo lūžis, dešinio raktikaulio petinio galo lūžis, dešinio gaktikaulio abiejų šakų ir kryžkaulio kairės pusės linijinis lūžis S1 srityje, einantis į kryžkaulio-klubakaulio sąnarį su kryžkaulio-klubakaulio sąnario pažeidimu, juosmeninio 5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai dėl dubens kaulų lūžių kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b. l. 30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. T-A 10556/13(01) duomenimis, M. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 25). Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1648 duomenimis, apžiūros 2013-11-05, 08.25 val., metu M. G. buvo blaivus (t.1, b. l. 26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10536/13(01) duomenimis, A. G. kraujyje rasta 0,30 promilės etilo alkoholio (t.1, b. l. 27).
Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AEC 1230833 duomenimis, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-05-19 iki 2014-05-18 draustas AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonės valdytojas _ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b. l. 20).
Vienintelio akcininko 2011-05-30 sprendimo duomenimis, bendrovės pavadinimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( t.1, b. l. 149-150).
Kaltinamasis M. G. kaltę pripažino. Kaltinamojo parodymais, Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2013-11-05 protokolo, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad M. G., vairuodamas automobilį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo ir nepraleido jo važiavimo krypties eismo juosta perėja einančios pėsčiosios, ją partrenkė ir sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas bylos duomenų visumą vertina pakankama nustatyti, kad kaltinamasis veikė nusikalstamai nerūpestingai: nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. M. G. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d.
Nukentėjusioji A. G. byloje pareiškė 43000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.1, b. l. 37-38), taip pat pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl likusios neatlygintos 10546,34 Eur neturtinės žalos ( t. 2 , b. l. 90-96).
Šalies argumentai
Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos ( t. 1, b. l. 37-38) A. G. nurodė, kad iki eismo įvykio ji buvo sveika, darbinga, ryte ėjo į darbą per pėsčiųjų perėją, perėjoje buvo pratrenkta automobilio. Iki 2014 m. kovo 21 d. jai buvo atliktos 6 operacijos, laukia septinta, operacijų metu ji gauna narkozę. Šiuo metu ji prikaustyta prie lovos, negali gyventi savo namuose, nes invalido vežimėliu sunku pravažiuoti per slenksčius, negali apsitarnauti savęs. Patyrė didelį nepatogumą ir skausmą, kai bandė naudotis ramentas, jie atsiremia į rankų žastikaulius, kurie buvo sulaužyti, sutvirtinti geležimi. Jaučia didelį nepatogumą, negali gerai pailsėti dėl jai įdėtų įtvarų, negali miegoti ant šono, vartytis, todėl turi vartoti raminamuosius vaistus, kurie padeda užmigti. Nuolat jaučia skausmus kelių srityje, ypač neramina, kad gali likti luoša, nes buvo visiškai sutrupintas kairės kojos kaulas, sulaužytas dubens kaulas, iki šiol negali šia koja atsiremti. Yra riboti ir rankų judesiai, negali jų laisvai kilnoti, jaučia skausmą. Jaučia nuolatinę įtampą dėl to, kad gali susidaryti kraujo krešuliai, vartojo vaistus, kurie skystina kraują, nes nejuda, vos gali pasėdėti lovoje. Ją yra apėmusi nervinė įtampa ir depresija, nes nėra aišku, kokios bus ilgalaikės patirtų sužalojimų pasekmės. Ją toliau lydi skausmai. Negali vaikščioti, tik po reabilitacijos būklė buvo pagerėjusi, tačiau negali paeiti ir su aukšta vaikštyne dėl rankų žastikaulio lūžio, jaučia skausmus atsiremdama pažastiniais ramentais. Patyrė dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumą, kas neigiamai paveikė širdies veiklą, anksčiau tokių nusiskundimų neturėjo. Išoriškai kojos atrodo sugiję, tačiau atsistoti negali. Jai skiriami įvairūs vaistai. Šeima yra likusi be lėšų pragyvenimui, jos sutuoktinis turi ją slaugyti.
Patikslintame civiliniame ieškinyje ( t. 2, b. l. 90-96) A. G. nurodė, kad jos būklė atvežus į gydymo įstaigą buvo labai sunki, nuo 2013-11-05 jai buvo atliktos septynios operacijos, taikomas ilgas gydymas bei reabilitacija. Po operacijų ir toliau vargina nuolatinio pobūdžio skausmai keliuose, išsivystė sąnarių artrozė, ryškiai sutrikusi judėjimo funkcija, skausmai rankose ir kojose, ypač bandant judėti su ramentais. Nukentėjusioji gali paeiti tik su dviem ramentais ir ne daugiau kaip dešimt metrų, išliko skausmingi kairiojo peties judesiai. A. G. iki šiol išlieka nedarbinga, vargina skausmai kojose, ypač keliuose, kojų tinimas, skauda pečių sąnarius, judesiai riboti, skausmingi. Po vienos iš operacijų, kuri buvo atlikta dėl kairiojo kelio patologijos – buvo nustatyti sąnario kremzlių potrauminiai artroziniai pakitimai, sinovitas, menisko plyšimas. Gydytojų diagnozė: sutrikęs mobilumas, abiejų rankų sumažinta amplitudė per pečių sąnarius, abiejų kojų edema su cianoze, dešinės kojos randai ir deformacija po išpjautų fistulių, sumažintos judesių amplitudės per klubų ir kelių sąnarius, skausmingumas palpuojant pilvą apie gaktikaulį. Ir toliau, 2015 m., buvo tęsiamas gydymas: tausojantis režimas, gydomoji mankšta, masažas, paskirti priešuždeginimiai vaistai, analgetikai, reabilitacija. 2015 m. sausio 27 d. A. G. buvo atlikta dar viena sudėtinga operacija (aštuntoji) dėl nesugijusio dešinio blauzdikaulio, kurios metu nesugijusiam blauzdikauliui buvo panaudota dalis kaulo iš dubens. A. G. patyrė neturtinę žalą, kadangi jai padaryti daugybiniai kūno sužalojimai. Nukentėjusioji iki eismo įvykio buvo sveika ir darbinga. Jai buvo atliktos operacijos, jų metu ji gauna narkozę, iki šiol negali tinkamai judėti, apsitarnauti savęs. A. G. patyrė ir patiria skausmus, nepatogumus, negali normaliai miegoti, nuolat vartoja vaistus. Pastoviai jaučia skausmus kelių srityje, ypač kelia nerimą, kad gali likti luoša, nes buvo visiškai sutrupintas kairės kojos kaulas, sulaužyti dubens kaulai, negali normaliai remtis kaire koja, yra riboti rankų judesiai, todėl negalima laisvai kilnoti rankų, jaučiamas skausmas. Nukentėjusioji jaučia nuolatinę įtampą dėl to, kad mažai judant gali susidaryti kraujo krešuliai, todėl vartojami vaistai, kurie skystina kraują. Nukentėjusiąją yra apėmusi nervinė įtampa ir depresija, kuri tęsiasi jau ilgą laiką, nes nėra aišku, kokios bus patirtų sužalojimų pasekmės, gydymas yra užsitęsęs. Nukentėjusiąją toliau lydi skausmai, ji yra nemobili, dėl nuolatos patiriamų dvasinių išgyvenimų sutriko širdies veikla. Susidarė sunki nukentėjusiosios šeimos finansinė padėtis, nukentėjusioji iki šiol nedarbinga, jos vyras taip pat negali pilnavertiškai dirbti. A. G. sveikatos būklė reikalavo ir reikalauja nuolatinės globos ir priežiūros, akivaizdu, kad sužalojimų pasekmės išliks visam gyvenimui. Gyvenimo kokybė iš esmės pasikeitė – iki šiol jaučiamas skausmas, kamuoja nemiga ir niūrios mintys dėl patirto šoko, ateities perspektyvų. Pirminis civilinis ieškinys buvo teikiamas prieš dešimt mėnesių, nukentėjusioji tikėjosi, jog eismo įvykio sukeltos sveikatos sutrikdymo pasekmės nebus tokio ilgalaikio pobūdžio, nekils potrauminių komplikacijų, gydymas ir reabilitacija bus trumpesni ir efektyvesni. Šiuo metu akivaizdu, kad patirtų traumų pasekmės yra ilgalaikės, jos bus šalinamos neapibrėžtą laiko tarpą, yra reali grėsmė, jog traumų pasekmės nebus pašalintos visą likusį gyvenimą, tai tiesiogiai ir neigiamai įtakoja ir įtakos A. G. darbingumą, fizinę ir dvasinę būklę bei gyvenimo pilnavertiškumą.
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo Nr. 2013/26612 iš medicininių dokumentų duomenimis, taikytas gydymas: operacijos 2013-11-05, 2013-11-08, 2013-11-12, 2013-11-13 ( t. 1, b. l. 41).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo Nr. 2014/1120 iš medicininių dokumentų duomenimis, nuo 2014-01-13 atvyko antram reabilitacijos etapui. Ligonė pati atsisėda lovoje, su pagalba atsikelia iš lovos, su aukšta vaikštyne priežiūroje nueina apie 40 metrų, su 2 pažastiniais ramentais – apie 5 metrus. Apsitarnauja su didele pagalba ( t.1, b. l. 40).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo Nr. 2014/5642 iš medicininių dokumentų duomenimis, stacionarizuota planine tvarka, 2014-03-03 operacija: k. blauzdos fistulių ekscijzija, debridimentas, sraigtų pašalinimas. Išrašymo data – 2014-03-06 ( t. 1, b. l. 39).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo Nr. 2014/23635 iš medicininių dokumentų duomenimis, gydymas: 2014-10-01 operacija, padaryta k. kelio sąnario artroskopinė operacija, rasta med. menisko plyšimas, sąnarių kremzlių potrauminiai artroziniai pakitimai, sinovitas. Po operacijų vargina skausmai keliuose, išsivystė sąnarių artrozė. Ryškiai sutrikusi judėjimo funkcija, skausmai rankose ir kojose, ypač bandant judėti su ramentais. 2014-06-17 – 2014-07-07 taikyta reabilitacija „Draugystės“ sanatorijoje. Po gydymo gali paeiti su 2 ramentais tik apie 10 metrų. Skausmingi k. peties judesiai. Pacientė išlieka nedarbinga, vargina skausmai kojose, ypač keliuose, kojų tinimas, sutrikęs taktilinis paviršutinis jutimas. Skauda pečių sąnariai, judesiai riboti, skausmingi. ( t. 2, b. l. 99-100).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išrašo Nr. 2015/2336 iš medicininių dokumentų duomenimis, gydymas: 2015-01-27 operacija ( t. 2, b. l. 134).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas duomenimis, A. G. nuo 2013-11-05 iki 2014-11-14 priskaičiuota ir mokama ligos pašalpa ( t.1, b. l. 173-176, t. 2, b. l. 48-51 ).
Specialistė J. M. – Č.paaiškino, kad vertinant visus medicininius dokumentus, papildomai nustatytos pasekmės – kairio kelio potrauminė artrozė, nustatyta operacijos metu, yra 2014-10-03 ligos istorijos išrašas, atlikus spalio 1 d. operaciją diagnozuotas medialinio menisko plyšimas, sąnario kremzlių pakitimas ir uždegimas. Yra 2015-02-02 išrašas iš med. dokumentų, kuriame nurodoma, kad yra patologiškai gijęs dešinio blauzdikaulio lūžis, peroperuota, įdėta nauja plokštelė. Pirminės apžiūros metu buvo nustatyta kairio kelio sąnario trauma, buvo plyšęs šalutinis raištis, nėra duomenų apie pakartotinę traumą, negalima atmesti, kad nuo traumos galėjo atsirasti menisko plyšimas. Pseudoartrozė – kaulas nesugyja, lūžio vietoje atsiranda netikras sąnarys, ne kaulinis, o sąnarinis audinys, kuris netvirtas, nelankstus. Potrauminė artrozė yra kelio sąnario degeneracija, šis procesas prasideda dėl traumos, atsiranda mikroįtrūkimai, dėl ko gali atsirasti artrozė. Nėra duomenų apie artrozę prieš traumą. Sinolitas yra uždegimas. 2015-02-02 numatomas reabilitacinis gydymas baigsis po šešių savaičių. Neaišku, koks bus gijimas. Visų sąnarių judesiai kažkiek nesiekia normos. Dešinio kelio sąnario negalima vertinti, nes koja ką tik išoperuota. Nukentėjusios sveikatos būklė yra pablogėjusi, nėra gijimo, žmogus nemobilus.
Atsiliepimas
Atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Atsiliepime (t.1, b. l. 153-154) nurodė, kad draudikas jau atlygino 20699,67 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už gydymą, 6789,75 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už civilinei ieškovei priskaičiuotą ir išmokėtą ligos pašalpą, 2009,91 Lt civilinei ieškovei už gydymo išlaidas, 13000 Lt civilinei ieškovei už patirtus dvasinius išgyvenimus ( neturtinę žalą). Draudiko gydytojas- ekspertas apskaičiavo neturtinės žalos dydį įvertinęs visas aplinkybes, įstatymas numato maksimalų 17264 Lt neturtinės žalos dydį, kurį Draudikas privalo atlyginti, tačiau maksimalus neturtinės žalos dydis paprastai mokamas tik mirties atveju, civilinei ieškovei nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakovas prašo teismo atmesti civilinį ieškinį Draudiko atžvilgiu ( t. 1, b. l. 154-155).
Atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, atstovas patikslinto ieškinio dėl neturtinės žalos nepripažino. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiajai šiuo metu atliekama operacija dėl metalo konstrukcijų pašalinimo, tačiau suma už šią operaciją jau buvo įskaičiuota, nes buvo iš anksto žinoma, kad tokia operacija bus atliekama. Iš pateikto dokumento matyti, kad rastas menisko plyšimas, tačiau tai nėra įvykio pasekmė, nes nebuvo aptiktas pirmos operacijos metu.
Gydytojo eksperto 2014-01-08 išvados ( byloje/subyloje Nr. 1412463/897136) duomenimis, kompensuojama neturtinė žala 13000 Lt. Abiejų blauzdų kaulų lūžimai, abiejų žastikaulių lūžimai, deš. raktikaulio, deš. gaktikaulio, kryžkaulio kair. pusės su kryžkaulio-klubakaulio sąnario pažeidimu, L5 skersinės ataugos lūžis. Sunkus sveikatos sutrikdymas, patyrė buitinių nepatogumų, diskomfortą, skausmą, stresą, išgąstį, dvasinį sukrėtimą ir t. t. ( t. 1, b. l. 159-160).
Gydytojo eksperto 2015-02-24 išvados ( byloje/subyloje Nr. 1412463/901301) duomenimis, naujai pateiktuose dokumentuose nepakanka duomenų teigti, kad išryškėjo nauji, anksčiau nežinomi, eismo įvykio metu patirti sužalojimai ar jų pasekmės ( t. 2, b. l. 129-130).
Atsakovo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas patikslinto ieškinio nepripažino, teisiamajame posėdyje ( t.2, b. l. 105-107) nurodė, kad A. G. yra išmokėta 43000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tokia suma yra pagrįsta ir pakankama. Nukentėjusioji patikslintame ieškinyje niekuo nepagrindžia savo patirtos 23000 Eur neturtinės žalos dydžio. Nukentėjusioji nurodo, kad jos nuostolius dėl eismo įvykio sudaro negautos pajamos, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, kad jai reikalinga priežiūra, negali dirbti ji, jos vyras. Šie motyvai daugiau pagrįstų turtinės žalos dydį, kuri yra atlyginta. Nukentėjusioji pateikė 30000 Lt ieškinį, kurį atsakovas atlygino. Patikslintame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad nuo pirmo pateikto ieškinio praėjo 10 mėnesių, atsirado naujos sunkios pasekmės jos sveikatai. Tuo tarpu iš pateikto 2014-10-03 ligos istorijos Nr. 2014/23635 matyti, kad bendra nukentėjusios būklė patenkinama, kelio pakitimai yra nežymūs, nestabilumo klinikinių požymių nėra, geroje būklėje išrašyta ambulatoriniam gydymui. Civilinio atsakovo turtinė padėtis nėra gera, yra mažai darbuotojų, mažinami darbuotojų atlyginimai, nėra pagrindo manyti, kad ateityje kas nors pagerės.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-02-03 pažymos duomenimis, 2015 m. įmonėje dirba 5 žmonės, vidutinis darbo užmokestis sudaro 145 Eur. Šiuo metu įmonė užsiima pastatų ir įrenginių nuoma, jokios gamybinės veiklos nevykdo ( t. 2, b. l. 109).
Mokėjimo nurodymo duomenimis, M. G. pervedė 30000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ 30000 Lt A. G. pagal civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ( t.1, b. l. 142).
Vietinio lėšų pervedimo duomenimis, A. G. pervesta 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ( t. 2, b. l. 32).
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlygintinas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas vertina, kad nukentėjusiosios paaiškinimais, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo A. G. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajai A. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Dėl sužalojimo nukentėjusioji buvo operuota 2013-11-05, 2013-11-08, 2013-11-12, 2013-11-13, 2014-03-03, 2014-10-01, 2015-01-27. Medicininių dokumentų duomenimis, ryškiai sutrikusi A. G. judėjimo funkcija, skausmai rankose ir kojose, ypač bandant judėti su ramentais, po gydymo gali paeiti su 2 ramentais tik apie 10 metrų, skausmingi kairiojo peties judesiai, pacientė išlieka nedarbinga, vargina skausmai kojose, ypač keliuose, kojų tinimas, sutrikęs taktilinis paviršutinis jutimas, skauda pečių sąnariai, judesiai riboti, skausmingi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas duomenimis, A. G. nuo 2013-11-05 iki 2014-11-14 priskaičiuota ir mokama ligos pašalpa, tai yra asmuo daugiau kaip metus yra nedarbingas. Teismas vertina, kad nukentėjusiajai, iki eismo įvykio buvusiai darbingai, 52 metų amžiaus, sunkiai sutrikdyta sveikata, daugiau kaip metus ji nebegali savarankiškai gyventi, pilnaverčiai judėti. Teismas daro išvadą, kad esminis gyvenimo kokybės pablogėjimas, galimybės gyventi savarankiškai netekimas, asmeniui sukėlė papildomus išgyvenimus, priskirtinas neturtinei žalai.
Teismas daro išvadą, kad iš nukentėjusiajai taikytų operacijų skaičiaus, jos dabartinės sveikatos būklės akivaizdu, jog nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiosios sveikatai turi ir turės neigiamų padarinių ir ateityje, nukentėjusiosios išgyvenimai dėl patirtų sužalojimų dėl būsimų pasekmių taip pat priskirtini neturtinei žalai.
Teismas vertina, kad nukentėjusioji patyrė didelį skausmą ir išgąstį dėl įvykio, turėjo vartoti vaistus, operacijų metu jai buvo taikomos narkozės, kas neigiamai įtakoja žmogaus organizmą, dėl daugybinių kaulų lūžių patyrė suvaržymus ir nepatogumus, kadangi buvo apribota jos galimybė pasirūpinti asmens higiena, apsitarnauti.
Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta M. G. neatsargiais veiksmais, kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai dvasinių išgyvenimų. Taip pat teismas atsižvelgia ir į veikos padarymo aplinkybes – pėsčiųjų perėjoje, nukentėjusiajai pagrįstai tikintis, kad eina per gatvę saugioje vietoje. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir nukentėjusiosios turtinę padėtį - nuo 2013 m. lapkričio 5 d. nedarbinga, padarytos turtinės žalos dydį.
Teismas pasisako, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji padidino civilinio ieškinio dydį, neturi įtakos jo pagrįstumui – asmuo turi teisę įvertinti ir papildomai praėjusį po patirtų traumų gydymo laiką, ir taikytą gydymą, operacijas, taip pat, tas pačias aplinkybes vertinti kaip padariusias didesnę žalą nei nurodyta pirminio ieškinio pareiškimo metu.
Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose: nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30000 Lt iki 80000 Lt neturtinės žalos (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė: ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai atlygintina 18825,30 (65000 Lt) neturtinė žala. Bylos nagrinėjimo metu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiajai 13000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino 30000 Lt, ši suma įskaitytina į atlygintinos neturtinės žalos dydį.
Ieškinys byloje pareikštas trims atsakovams: kaltinamajam, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“.
CK 6.254 straipsnio 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio str. 2 d. numatyta, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai A. G. padarytą žalą pagrindas yra sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (t. 1, b. l. 20) taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPDĮ) 2001 m. birželio 14 d. Nr. IX-378 įstatymas (2007-05-17 įstatymo Nr. X-1137 red.). Pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. (aktuali red.) draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui patirtą neturtinę žalą ribojama 5000 eurų suma. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo A. G. šios sumos neviršijančią išmoką, neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iš AB „Lietuvos draudimas“: 5000 Eur – 3765,06 Eur ( 13000 Lt) = 1234,94 Eur. Žala, viršijanti draudimo sumą, priteistina iš didesnio pavojaus šaltinio valdytojo: asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (CK 6.270 straipsnio 1, 2 dalis) – 18825,30 Eur ( 65000 Lt) – 5000 Eur – 8688,60 Eur (30000 Lt) = 5136,70 Eur.
Pinigų priėmimo 2015-02-02 kvito Nr. LAT Nr. 144545 duomenimis, už teisines paslaugas A. G. sumokėjo 1000 Eur (t. 2, b. l. 101, 136).
Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, dokumentais pagrįstų išlaidų dydį, daro išvadą, kad išlaidų advokato darbui apmokėti dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, priteistinas iš kaltinamojo.
K. M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, iš dalies atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. G. neteistas (t. 1, b. l. 14), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 115-117), nėra įrašytas VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ir priklausomybės ligų aktyvioje priežiūroje ( t.1, b. l. 119), dirba.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų; 5) yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Kaltinamasis M. G. kaltu prisipažino pilnai, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dirba, charakterizuojamas teigiamai ( t. 2, b. l. 28). Nusikalstama veika padaryta netyčiniais veiksmais, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje M. G. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismui pateiktas T. A. R. a. k. (duomenys neskelbtini) prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (t. 2, b. l. 26-24). Įvertinus, kad prašymas paduotas asmens, su kuriuo kaltinamąjį sieja ilgalaikė pažintis, teigiamai charakterizuojamo (b. l. 159), neteisto ( t. 2 , b. l. 44), bausto administracine tvarka vieną kartą, už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą sumokėjusio ( t. 2, b. l. 65), teismas daro išvadą, kad prašymas perduoti kaltininką atsakomybėn pateiktas asmens, verto teismo pasitikėjimo. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 40 str. 1 d., atleisti M. G. nuo baudžiamosios atsakomybės. M. G. buvo baustas tik už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įvertinus kaltinamojo amžių (65 metų), jo darbo pobūdį, neatsargų veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str., taikymas yra netikslingas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas
nusprendžia:
M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., padarymą, perduodant jį 1 (vieneriems) metams laiduotojo T. A. R. atsakomybėn pagal laidavimą, baudžiamąją bylą M. G. nutraukti.
A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš atsakovo, AB „Lietuvos draudimas“, 1234,94 Eur neturtinės žalos atlyginimui A. G. naudai, iš atsakovo, „UAB (duomenys neskelbtini)“ 5136,70 Eur neturtinės žalos A. G. naudai, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš M. G. 1000 Eur nukentėjusiosios A. G. išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.