- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3485-369/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. N. (G. N.), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimt penkių parų arešto bausme;
2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 MGL dydžio bauda;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi subendrinta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šešiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė devyniasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. N. 2019 m. lapkričio 11 d., apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu smaugė seserį J. N., dviem rankom sugriebęs jai už kaklo, po ko, dešinėje rankoje laikydamas peilį, šį įrėmė J. N. į kaklą, taip jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Įtariamasis G. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena tėvas N. N., mama R. N., sesuo J. N., E. K., M. N. (jo dukra) ir jis. Namuose kyla konfliktų, jeigu jis grįžta namo išgėręs, šeimos nariai sukelia konfliktą, kviečia policiją, jie taip nori, kad jis iš viso nevartotų alkoholio. 2019 m. lapkričio 10 d. jis buvo išėjęs iš namų, išgėrė, grįžo prieš dvylika, tikslaus laiko nepamena. Namuose buvo visi išvardinti asmenys, išskyrus tėvą. Po to grįžo tėvas, su kuriuo prasidėjo konfliktas dėl to, kad jis praeitais metais komandiruotės Ukrainoje metu buvo dingęs, šiais metais išvažiavęs vėl laiku negrįžo. Po konflikto su tėvu neatsimena, kas buvo, po to pamena, kad atvyko policija. Pamena, kad pykosi su seserimi J. N., pamena kaip ji sakė, kad iškvies policiją, tačiau tiksliai nepamena, ką darė. Jis tikrai galėjo padaryti tai, kuo kaltinamas, tiek smaugti, tiek įremti peilį. Pripažįsta, kad tai galėjo padaryti. Savo veiksmų gailisi, viskas per alkoholį, kadangi blaivas su ja nekonfliktuoja. Turi peilį, bet galėjo būti ir virtuvinis peilis, nežino, kokį galėjo pasiimti peilį, tiksliai neatsimena. Sausio mėnesį jam operuota (duomenys neskelbtini), operavo (duomenys neskelbtini). Po operacijos pavartojęs alkoholio kartais nelabai gerai pamena, kas nutinka, todėl ir šio įvykio aplinkybių negali smulkiai nupasakoti. Psichiatrijos ligoninėse negydytas, (duomenys neskelbtini). Savo veiksmus vertina neigiamai, daugiau nieko papildyti neturi (b. l. 25-26).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 2.02 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas J. N. pranešimas, kad jos neblaivus brolis į ją metė peilį (b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. lapkričio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. N. pareiškė, jog neblaivus brolis G. N. visą vakarą siautėjo, kabinėjosi prie namiškių. Paėmęs peilį metė į jos pusę, bet nepataikė. Vėliau rankomis suėmęs už kaklo ją smaugė. Dar po to paėmęs mažą peiliuką priėjo prie jos ir peiliuką įrėmęs į kaklą bandė įsmeigti, bet mama brolį atitraukė. Taip G. N. jai sukėlė fizinį skausmą.
Pasiūlius papasakoti visa, kas gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nukentėjusioji J. N. parodė, kad brolis G. N. apie 2.00 val. grįžo namo neblaivus. Netrukus iš kelionės grįžo tėvas, su kuriuo brolis bandė konfliktuoti. Tuo metu ji su mama jau gulėjo lovoje ir snaudė. Brolis užėjo į kambarį su peiliu rankoje ir peilį metė į ją, bet nepataikė. Tada priėjęs prie lovos brolis rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė. Mama atsikėlusi iš lovos jį stengėsi atitraukti ir jai tai pavyko. Tada brolis nuėjo į virtuvę, o ji atsikėlė iš lovos. Brolis grįžo į kambarį, priėjo prie jos sugniaužęs dešinę plaštaką ir joje kažką laikydamas. Priėjęs prie jos iš dešiniojo šono, brolis įrėmė sugniaužtą delną jai į kaklą. Tuomet ji pajuto duriantį skausmą. Tuo metu mama prišoko ir atitraukė brolį nuo jos. Tuomet ji pamatė, kad pas jį rankoje buvo nedidelis peilis, kuriuo namie skuta bulves. Tuomet ji spėjo paskambinti pagalbos telefonu ir netrukus atvyko pareigūnai (b. l. 6-10).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. 2.50 val. G. N. nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
G. N. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka apibrėžta BK 248 straipsnio 2 dalyje, kurioje tokiems priskiriami, be kita ko, kartu su juo gyvenančios seserys.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo G. N. kaltė 2019 m. lapkričio 11 d., apie 2.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis), konflikto metu smaugus seserį J. N., dviem rankom sugriebus jai už kaklo, po ko, dešinėje rankoje laikant peilį, šį įrėmus J. N. į kaklą, taip jai sukėlus fizinį skausmą, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis G. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus pykosi su seserimi J. N., galėjo tiek ją smaugti, tiek įremti peilį jai į kaklą (b. l. 25-26). Tokia G. N. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Antai nukentėjusioji J. N. apklausiama netrukus po įvykio parodė, kad brolis G. N. būdamas neblaivus rankomis suėmęs jai už kaklo ją smaugė, po ko jai į kaklą įrėmė nedidelį peilį ir bandė įsmeigti, dėl ko ji pajuto duriantį skausmą, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tai užfiksuota pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 6-10). Įvertinus G. N. smurtavimo pobūdį (smaugimas, dūrimas), lokalizaciją (kaklas), panaudotą įrankį (peilis), nelieka abejonių, kad J. N. dėl to jautė fizinį skausmą. G. N. apsvaigimu nuo alkoholio leidžia įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 1.60 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33). Apklausiamas G. N. pripažino, kad J. N. gyvena kartu su juo, todėl darytina išvada, kad smurtaudamas fizinį skausmą jis sukėlė savo šeimos nariui.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo G. N. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. N. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 78, 79-80).
Dėl G. N. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę G. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – G. N. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, smurtaudamas (smaugdamas rankomis, įremdamas peilį į kaklą) sukėlė savo šeimos narei (seseriai) fizinį skausmą, smurtas pasireiškė artimoje aplinkoje, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl apsvaigimo nuo alkoholio, be aiškesnių tikslų, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, civilinis ieškinys nepareikštas. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių teismas atsižvelgia į G. N. asmenybę apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, nevedęs, nedirbantis (b. l. 71), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 72), baustas administracine tvarka (b. l. 73-77) aštuonis kartus teistas, be kita ko, penkis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 38-43). Visa tai G. N. charakterizuoja neigiamai, atspindi jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, leidžia spręsti, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė ir sudaro pagrindą nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip nulemtą besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir piktnaudžiavimo alkoholiu. G. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu G. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį. Teismo vertinimu, pagal G. N. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per švelni.
G. N. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas G. N. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 2.25 val. (b. l. 20) iki 2019 m. lapkričio 12 d. 9.53 val. (b. l. 29) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
G. N. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 28), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, du peiliai, esantys pakuotėje, perduotoje saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodomų saugojimo saugyklą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M.-V. 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimas; b. l. 17), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. N. (G. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. N. (G. N.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti G. N. (G. N.) laikiname sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 11 d. 2.25 val. iki 2019 m. lapkričio 12 d. 9.53 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
G. N. (G. N.) ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, du peilius, esančius pakuotėje, perduotoje saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodomų saugojimo saugyklą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M.-V. 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimas), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.