- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-153-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04916-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Milda Vainienė, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos energijos gamyba“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Advokatai
- Dovilė Greblikienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Violetos Petkevičienės, Mildos Vainienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos atstovams: A. V. ir advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovės atstovams: Augustui Muliarčikui, Pauliui Blažiui ir Ramutei Cirulytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo dalių panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB „Lietuvos energijos gamyba“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. O3-852 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas1) 1, 2, 3, 4 punktus; 2) panaikinti Komisijos 2014 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas2) 1 punktą.
Nurodo, kad Komisija Nutarimo1 1–4 punktais nutarė nustatyti elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2015 metams. Nutarimo2 1 punktu Komisija nutarė nustatyti pareiškėjos padaliniui Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą, elektros energijos supirkimo kainą 2015 metams – 41,91 ct/kWh (12,14 euroct/kWh). Pareiškėjos manymu, Nutarimas1 ir Nutarimas2 neteisėti, nes jais yra įgyvendinamas Komisijos priimtas neteisėtas nutarimas, kuriuo Komisija nutarė sumažinti pareiškėjos gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos ir elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas. Skundžiami Nutarimai yra neteisėti dar ir dėl to, kad buvo neteisingai apskaičiuota ir nustatyta per maža investicijų grąža šias nutarimais patvirtintų elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų ir elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams atžvilgiu. Tvirtina, kad skundžiami Nutarimai yra nepagrįsti, nes jais yra įgyvendinamas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, kuriuo nutarta mažinti pareiškėjos Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. Eur) suma 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu ir mažinti pareiškėjos gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. Eur) suma 2015–2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu. Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adm. bylos Nr. I-5145-968/2015). Komisija nesilaikė Energetikos įstatymo 15 str. 2 dalies ir 49 straipsnio, Kainų nustatymo principų 6 straipsnio nuostatų ir, juos pažeisdama priėmė neteisėtą 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. O3-818, kuriuo remiantis priimti ir skundžiami Nutarimas1 ir Nutarimas2.
Teigia, kad Komisija, įgyvendindama neteisėtą 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. O3-818 ir priimdama Nutarimą1 atliko gautinų pajamų sumažinimą, skaičiuojant Nutarimo1 1 ir 2 punktus nustatytas paslaugų kainų viršutines ribas, t. y. iš tiesų sumažino pareiškėjos sąnaudų už 12,85 mln. Lt. Nutarimo2 pažymoje, atliekant skaičiavimus Nutarimu2 1 punktu pareiškėjo padaliniui Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą, nustatytai elektros energijos supirkimo kainai 2015 metams, kainos skaičiavimuose taip pat remiasi Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. O3-818.
Pabrėžė, kad pareiškėjai vykdant viešąjį interesą tenkinančią veiklą įstatymais yra garantuojama investicijų grąža. Pareiškėja, įvertinusi Nutarimo1 ir Nutarimo2 pažymoje pateiktus duomenis ir atliktą investicijų grąžos skaičiavimą, nustatė šių skaičiavimų nepagrįstumą. Skundžiami Nutarimas1 ir Nutarimas2 turi esminių trūkumų nustatant investicijų grąžos normą ir priskirto kapitalo apimtį. Komisija pareiškėjos teikiamoms reguliuojamoms paslaugoms turėjo nustatyti investicijų grąžos normą 2015 m. pagal faktinę, o ne teorinę Komisijos vienašališkai nustatytą kapitalo struktūrą arba pagrįsti, kodėl nesilaikoma Elektros energetikos įstatymo ir Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. O3-229 „Dėl Elektros energijos kainos ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) reikalavimų. Tokiais savo veiksmais atsakovė pažeidė Energetikos įstatymo 19 str. 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 68 str. 1–3 dalių, Metodikos 24 punkto reikalavimus.
Taip pat paaiškino, kad atsakovė, nustatydama reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas 2015 m. Nutarimo1 ir Nutarimo2 pažymose neįvertino apyvartinio kapitalo poreikio paslaugoms teikti, kaip to Metodikos 25 punktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismas šioje byloje turėtų įvertinti teisiškai reikšmingus kriterijus, atliekant skaičiavimus, ir nustatyti, ar nebuvo padaryta vertinimo klaida. Mano, kad atsakovė, apskaičiuodama WACC (investicijų grąžos normą), rėmėsi neteisingomis prielaidomis ir tai akivaizdus vertinimo pažeidimas. Be to, Komisijos diskrecijos teisė negali būti tokia plati, kad nebūtų galima atlikti teisminės kontrolės.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į skundą (t. 2, b. l. 72–95) su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atsakovės įgaliojimai nustatyti pareiškėjai rezervinės galios užtikrinimo paslaugas, taip pat už tiekimo saugumo užtikrinimą, reglamentuoti įstatymų, Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 7 punkto ir 19 str. 2 dalies nuostatose numatyta, kad į reguliuojamos veiklos sąnaudas ir atitinkamai į tarifus vartotojams įtraukiamos tik tos sąnaudos, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Energetikos įstatymo 74 straipsnio nuostatos numato, kad išimtinai būtinosios viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimui skirtos sąnaudos turi būti priskiriamos nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą vartotojams. Tiek Energetikos įstatymas, tiek Elektros energetikos įstatymas, tiek Metodika, tiek Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų metodika nenumato, kad nepagrįstos sąnaudos būtų įtrauktos į kainas vartotojams. Visų sąnaudų ar jų dalių pagrįstumą turi įrodyti pareiškėja, pateikdama konkrečius skaičius, tačiau pareiškėja nepagrindė Komisijos nepripažintų sąnaudų pagrįstumo ir sąsajų su reguliuojama veikla.
Dėl investicijų grąžos skaičiavimų nurodo, kad vertinama ne vien asmens, kuriam taikoma investicijų grąža, kapitalo struktūra, bet ir kiti ekonominiai veiksniai siekiant objektyviai, skaidriai ir nediskriminuojančiai nustatyti vidutinę svertinę elektros energetikos sektoriaus kapitalo kainą. Pareiškėja buvo informuota, kad investicijų grąžos norma yra apskaičiuojama visam elektros energetikos sektoriui pagal optimalią kapitalo struktūrą.
Dėl kapitalo apimties paaiškino, kad Komisija įvertino pareiškėjos reguliuojamai veiklai priskirtą turtą, o ne visą pareiškėjos disponuojamą turtą, kurio dalis skirta vykdyti nereguliuojamą veiklą, ko siekia pareiškėja ginčydama Komisijos skaičiavimus. Toks reguliavimas atitinka racionalaus ir skaidraus reguliavimo principus.
Pabrėžė, kad skundžiami Nutarimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, todėl negali būti naikinami.
Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad teismas pripažino Komisijos nutarimą dėl pajamų sumažinimo pareiškėjai teisėtu, todėl pareiškėjos skundžiami Nutarimai šioje byloje taip pat teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjamu atveju visi atlikti skaičiavimai yra teisingi ir jie pateikti Komisijos pažymose, taip pat jose nurodyta, kokiais kriterijais ir parametrais vadovautasi atliekant minėtus skaičiavimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Komisija 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. O3-274 „Dėl Elektros energijos rezervinės galios rinkos tyrimo rezultatų“ 3 ir 5 punktais nustatė, kad didelę įtaką elektros energijos rezervinės galios rinkoje užima pareiškėja, kuriai turi būti nustatomos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainos viršutinės ribos.
Skundžiamu Komisijos 2014 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. O3-852 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ buvo nustatytos elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2015 m. (1, 2, 3, 4 punktai) (t. 2, b. l. 96).
2014 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-866 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ Komisija nustatė pareiškėjos padaliniui Lietuvos elektrinei, kuri užtikrina elektros energijos tiekimo saugumą, elektros energijos supirkimo kainą ateinantiems kalendoriniams metams – 2015 m. 41,91 ct/kWh (12,14 euro ct/kWh) be PVM, kurioje kintamųjų sąnaudų dedamoji – 29,95 ct/kWh (8,67 eoru ct/kWh) be PVM ir pastoviųjų sąnaudų dedamoji – 11,96 ct,kWh (3,46 euro ct/kWh) be PVM (t. 2, b. l. 97).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija Nutarimo1 ir Nutarimo2 teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. nesutinka su tuo, kad atsakovė jai nustatė elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų kainų viršutines ribas 2015 m. ir pareiškėjos padaliniui Lietuvos elektrinei elektros energijos supirkimo kainą 2015 m.
Nagrinėdamas bylas dėl Komisijos priimtų sprendimų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Be to, ir Europos Sąjungos teismai yra ne kartą pripažinę ir nuosekliai laikosi savo suformuotos praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai, spręsdami bylas, nagrinėja tik, ar įgyvendindamos joms suteiktas galias institucijos laikėsi nustatytu procedūrų, nepadarė esminės klaidos ar nepiktnaudžiavo valdžia, ar aiškiai neviršijo joms suteiktų galių (administracinė byla Nr. A7-2203/2006; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1626/2010).
Visų pirma, pareiškėja, ginčydama Nutarimo1 ir Nutarimo2 teisėtumą šioje byloje, teigia, kad šie Nutarimai yra nepagrįsti, nes jais yra įgyvendinamas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“, kuriuo nutarta mažinti pareiškėjos Lietuvos elektrinės gautinas remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamas 21,2 mln. Lt (6,14 mln. Eur) suma 2015 m. ataskaitiniu laikotarpiu ir mažinti pareiškėjos gautinas elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų teikimo veiklos pajamas 25,7 mln. Lt (7,44 mln. Eur) suma 2015–2016 m. ataskaitiniu laikotarpiu.
Teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04685-2014-3) pagal pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atsakovei Komisijai buvo sprendžiamas Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-818 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ planinio patikrinimo“ 1, 2 ir 3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Vilniaus apygardos administracinis teismas šioje byloje, spręsdamas dėl 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-818 1–3 punktų teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės vertino, ar Komisija, ginčijamu nutarimu pripažindama, jog 2010?2012 m. ataskaitiniu laikotarpiu AB „Lietuvos energijos gamyba“ deklaruotos reguliuojamai veiklai priskirtos sąnaudos 46,9 mln. Lt (13,58 mln. EUR) viršijo faktines reguliuojamai veiklai priskirtinas sąnaudas, ir nustatydama, kad šia suma turi būti mažinamos AB „Lietuvos energijos gamyba“ Lietuvos elektrinės gautinos remiamos elektros energijos gamybos veiklos pajamos, neviršijo jai nustatytos kompetencijos, nepiktnaudžiavo valdžia ir ar, priimdama Nutarimą Nr. O3-818, nepadarė esminės klaidos. Teismas, išnagrinėjęs bylą 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu pripažino, kad 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Taigi anksčiau paminėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimas įsiteisėjo.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Įvertinus tai, kad Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. O3-818 įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl darytina išvada, kad jo pagrindu priimti nagrinėjamoje byloje skundžiami Nutarimas1 ir Nutarimas2 taip pat yra teisėti ir pagrįsti. Teismas nenagrinėja pareiškėjos argumentų dėl Komisijos 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. O3-818 neteisėtumo, kurie administracinėje byloje Nr. I-5145-968/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04685-2014-3) jau išnagrinėti ir šioje byloje kartojasi, nes, kaip minėta, jie iš naujo neįrodinėjami.
Dėl pareiškėjos argumento, kad skundžiami Nutarimas1 ir Nutarimas2 turi esminių trūkumų nustatant investicijų grąžos normą ir priskirto kapitalo apimtį, pažymėtina, kad teismas nevertina investicijų grąžos normos ar kitų skaičiavimų nepagrįstumo, nes, kaip minėta, ginčijamų Nutarimų vertinimas politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu nėra administracinių bylų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Šilumos ūkio įstatymo tikslai gali būti pasiekti įvairiais teisinio reguliavimo būdais. Konkretaus būdo pasirinkimas priskiriamas teisės aktą priimančio viešojo administravimo subjekto kompetencijai, tačiau siekdamas įstatyme nurodytų tikslų, viešojo administravimo subjektas yra saistomas bendrųjų viešojo administravimo principų (teisėtumo, proporcingumo, draudimo diskriminuoti ir kt.). Tarp įvairių teisės aktais siekiamų tikslų turi egzistuoti pusiausvyra, vieno tikslo negalima nepagrįstai iškelti paneigiant kitą. Jeigu susiduriama su konkrečių tikslų tarpusavio konkurencija, kuriam tikslui suteikti prioritetą pasirenka teisės aktą priimantis viešojo administravimo subjektas, tačiau tai turi būti daroma kuo mažiau darant įtaką likusiems tikslams įgyvendinti. Šis prioritetų nustatymas patenka į ekonominio ir politinio tikslingumo kategoriją, kurios administraciniai teismai nevertina (ABTĮ 3 str. 2 d.). Politinis ar ekonominis tikslingumas reiškia viešojo administravimo subjekto diskreciją pasirinkti visuomeninių santykių raidos prioritetus, nustatyti raidos strategiją, nepažeidžiant aukštesnių teisės aktų reikalavimų. Administracinių teismų kompetencija tokiu atveju apsiriboja tikrinimu, ar įgyvendindamas ekonominę ir politinę diskreciją, viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės principų ir normų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I444-12/2007, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1359/2011). Tai reiškia, kad Komisija turi teisę pasirinkti duomenis, atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansų ekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galimai taikomi kitose valstybėse, kuriose kita teisinė sistema. Lietuvos energetikos sektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodaros principus ir taisykles. Vienas iš kurių numatytas Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Komisijai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertintinus protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.
Atsakovė pareiškėjos skundžiamus Nutarimą1 ir Nutarimą2 grindė aplinkybėmis, nustatytomis Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-286 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ (t. 1, b. l. 13–19) ir Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. O5-314 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ (t. 1, b. l. 21–27). Minėtose pažymose pateikti skaičiavimai pagrįsti Metodikos nuostatomis, nurodant konkrečius Metodikos punktus, galiojusius pažymos parengimo bei Nutarimų priėmimo metu, todėl teismui nėra pagrindo abejoti šių skaičiavimų teisingumu.
Bendras administravimo subjekto aktui taikomas reikalavimas, kad priimti aktai turi būti pagrįsti teisės normomis, o aktų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovės Nutarimai atitinka teisėtumo reikalavimus, todėl pareiškėjos argumentai, kad jos skundžiami aktai neatitinka esminių reikalavimų, numatytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra nepagrįsti. Paminėtina, kad Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti motyvuotas; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT nutartį administracinėse bylose Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Minėta, kad ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Teismas, įvertinęs Nutarimo1 ir Nutarimo2 turinį kitų rašytinių įrodymų kontekste, konstatuoja, kad jame aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis priimtas, o daugelis jo priėmimo motyvų išsamiai išdėstyti Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014 m. spalio 16 d. pažymoje Nr. O5-286 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ elektros energijos rezervinės galios užtikrinimo paslaugų užtikrinimo paslaugų kainų viršutinių ribų 2015 metams nustatymo“ (t. 1, b. l. 13–19), Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2014 m. spalio 29 d. pažymoje Nr. O5-314 „Dėl AB „Lietuvos energijos gamyba“ padalinyje Lietuvos elektrinėje pagamintos elektros energijos supirkimo kainos 2015 metams nustatymo“ (t. 1, b. l. 21–27).
Taigi iš Nutarimo1 ir Nutarimo2 galima aiškiai suprasti juo reguliuojamų visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, iš jo turinio aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Teismas nenustatė, kad ginčijamus Nutarimą1 ir Nutarimą2 priėmusi Komisija būtų nesivadovavusi gero administravimo principo imperatyvais, ar kad AB „Lietuvos energijos gamyba“ patikrinimą būtų atlikusi šališkai ir neobjektyviai, būtų nesilaikiusi teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priimtas ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, kad Nutarimas1 ir Nutarimas2 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 132 str. 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos AB „Lietuvos energijos gamyba“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.