Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-06-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1121-270/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-15
Bylos Nr.
A5.-1121-270/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00760-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Olegas Zaicevas (pirm.)
Pažeidėjas
P. B.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1121-270/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00760-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., jo atstovei advokato padėjėjai R. Vaičekauskytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B., būdamas UAB „T.“ (toliau – įmonė), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, skirtingais laikotarpiais, nuo 2020-11-07 iki 2021-01-11, leido nelegaliai dirbti įmonės naudai Lietuvos Respublikos ir trečiųjų šalių piliečiams: A. S., Ukrainos Respublikos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-10-28 iki 2021-01-11 (darbo sutartis nebuvo sudaryta ir apie įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), Valstybinei darbo inspekcijai (toliau – VDI), Užimtumo tarnybai (toliau – UT); T. T., Kazachstano Respublikos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-11-07 iki 2020-12-17 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); Y. C., Baltarusijos Respublikos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2021-12-16 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); M. G., Rusijos Federacijos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-12-20 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); A. K., Rusijos Federacijos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-12-20 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); A. P., Baltarusijos Respublikos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-12-20 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); A. N., Baltarusijos Respublikos piliečiui, ne vėliau nei nuo 2020-12-20 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT); S. D., Rusijos Federacijos piliečiui, ne anksčiau nei nuo 2021-0104 iki 2021-01-11 (darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau apie įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV, VDI, UT) – nesilaikant trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos bei V. K., Lietuvos Respublikos piliečiui, sudarius 2021-01-11 darbo sutartį, tačiau apie įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešant VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo vadžios.

Šiais veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1-2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 62 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnio 1 dalį, 42 str. 1-2 d., ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu P. B. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl žinių stokos tinkamai neįdarbino darbuotojų. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.

Nelegalaus darbo tyrimo 2021-03-18 akte Nr. NDA 1103-0139 nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2021-01-25 iki 2021-03-18 atliko patikrinimą UAB „T.“ ir nustatė, kad minėtoje įmonėje buvo įdarbinti nelegaliai trečiųjų asmenų piliečiai ir lietuvis. Nurodyta, kad A. S., T. T., Y. C., M. G., A. K., A. P., A. N., S. D., V. K. įmonėje dirbo nelegaliai.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.

Bylos duomenimis, formaliai tarp darbdavio UAB „T.“, atstovaujamo P. B., ir darbuotojų iš trečiosios šalies (Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano Respublikos, Rusijos Federacijos) piliečių) buvo sudarytos darbo sutartys, išskurus dėl A. S., tačiau

UT, VDI bei VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis, apie trečiųjų piliečių įdarbinimą įmonėje nebuvo pranešta. Tai P. B. patvirtino tiek teismo posėdžio metu, tiek savo paaiškinime, tačiau užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, darbdavys norėdamas įdarbinti užsienietį pirmiausiai turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį. Taigi P. B. prieš įdarbindamas šiuos trečiosios šalies piliečius (prieš pasirašant darbo sutartis), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir trečiųjų šalių piliečiams leido dirbti UAB „T.“ neturint Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti būtent šioje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net formaliai sudarius darbo sutartis tarp trečiosios valstybės piliečių ir UAB „T.“, tokių UAB „T.“ veiksmų nedaro teisėtais, kadangi trečiųjų šalių piliečiai buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB „T.“ ir minėtų užsieniečių, teismas laiko neteisėtais, o tokį jų darbą nelegaliu.

DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nors tarp V. K. ir įmonės buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau įmonė prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui apie V. K. įdarbinimą. Šių veiksmų P. B. neatliko, todėl teismas daro išvadą, kad V. K. dirbo nelegaliai nuo įmonės naudai.

Taigi P. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 str. 1 d.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

P. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

P. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, P. B. viso administracinio proceso metu nurodė, kad suklydo, neteisingai interpretuodamas teisės aktų, nustatančių užsieniečių įdarbinimą, reglamentavimą. Taigi P. B. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Pagal bylos duomenis, įmonėje pirmą kartą nustatyti neteisėti, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečių įdarbinimo faktai bendrovėje. Atsižvelgtina ir į tai, kad P. B. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, jauno amžiaus, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. B. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias P. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, P. B. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda. Teismas taip pat mano, kad tikslinga, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas