- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-1038-661/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02053-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- D. P., S. S.
- Atsakovas
- S. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. P. ir atsakovės S. S. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ir S. S. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo – dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo D. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ikiieškinio padavimo. Ieškovas prašo iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos ir/ar civilinio vaiko grobimo, pritaikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną šalių sūnaus M. P. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu D. P.; 2) nustatyti laikinąją tėvo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarką: kas 2 kalendorinių metų savaites (bendraujant dvi savaites ištisai), jei šalys nesusitars kitaip, nuo šeštadienio (pradedant nuo 2023 m. vasario 25 d.), sūnaus motiną S. S. įpareigoti perduoti nepilnametį sūnų D. P. jos gyvenamojoje vietoje 17 val. Suteikti teisę D. P. su sūnumi M. P. bendrauti 2 savaites, sūnų parsivežant vaiką į savo/vaiko gyvenamąją vietą Norvegijoje ir paskutinės bendravimo dienos vakarą (šeštadienį) pristatant sūnų į S. S. gyvenamąją vietą. Nustatyti, jog kiekvienas iš tėvų sudarys galimybes vaikui bendrauti su kitu iš tėvų (su kuriuo tuo metu vaikas nebūna) nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo programėlėmis) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 19 val.; 3) Priteisti iš atsakovės S. S. laikiną išlaikymą sūnui M. P., po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pervedant jas į D. P. sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis skiriant ieškovą D. P.. Prašyme ieškovas nurodė, kad:
1.1. Šalys jau daugiau kaip 5 metus gyvena Norvegijoje faktinėje partnerystėje, turi įgijusios bendro nekilnojamojo turto bei paskolą, taip pat turi bendrą sūnų M. P., kuris yra beveik 2 metų amžiaus. M. P. yra gimęs Norvegijoje, čia buvo deklaruota ir jo gyvenamoji vieta, čia jis gyveno, yra užregistruotas į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
1.2. 2023 sausio 5 d. atsakovė S. S. gavo ieškovo D. P. rašytinį sutikimą šalių bendrą sūnų M. P. išsivežti iš Norvegijos nuo 2023 sausio 10 d. iki 2023 sausio 31 d. Būdama Lietuvoje atsakovė įsidarbino bei ieškovui D. P. pareiškė, kad su nepilnamečiu sūnumi į Norvegiją negrįš, galimai perregistravo šalių nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamąją vietą Lietuvoje be ieškovo D. P. sutikimo. Jokių didelių nesutarimų tarp šalių nebuvo, iki pat išvykimo atsakovė elgėsi taip, kaip ketindama grįžti ir toliau dirbti nuotoliniu būdu.
1.3. Vaikas šiuo metu gyvena pas atsakovę S. S.. Nors ieškovas D. P. turi patirties prižiūrint nepilnametį sūnų M. P. bei turi gyvenamąją vietą pas seserį A. P. Lietuvoje, atsakovė uždraudė D. P. bendrauti su sūnumi be jos priežiūros. Taigi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė toliau nepagrįstai ribotų šalių nepilnamečio sūnaus bendravimą su ieškovu, tai susilpnintų vaiko ir tėvo ryšį, pažeidžiant tėvų lygiateisiškumo principą ir neatitiktų ir geriausių vaiko interesų.
1.4. Tarp šalių esant konfliktui dėl bendravimo, vaikui, kurio kilmės ir gyvenamoji vieta iki ginčo buvo Norvegijoje, esant Lietuvoje, ir siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, ieškovas ketina kreiptis dėl civilinio vaiko grobimo, o siekdamas sumažinti neigiamas tokio atsakovės elgesio pasekmes vaikui – prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. S. atsiliepimu prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti ir tenkinti jos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad:
2.1. Su ieškovu keletą metų puoselėjo artimus ryšius bei gyveno kartu Norvegijos Karalystėje, vedė bendrą ūkų, nors santuokos sudarę nebuvo; (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. P. kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis.
2.2. 2022 metų gruodžio mėnesį tarp šalių kilo didelių nesutarimų bei ginčų dėl bendro gyvenimo kartu ir ateities santykių perspektyvų, o tuo pačiu ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei kitų su tuo susijusių klausimų. 2023 m. sausio mėnesį, Ieškovui sutikus, ji su nepilnamečiu vaiku išvyko į Lietuvą, Lietuvoje įsidarbino ir kartu su nepilnamečiu vaiku pradėjo kurti gyvenimą Lietuvoje. Tačiau tokia aplinkybe ieškovas buvo itin nepatenkintas bei 2023 m. sausio bei vasario mėnesiais darė jai psichologinį spaudimą (skambučiais, žinutėmis ir kt.) dėl bendro gyvenimo kartu, o tuo pačiu ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos. Be kita ko, tokie Ieškovo veiksmai tęsėsi ir 2023 m. vasario mėnesį. Siekdama išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, dar 2023 m. sausio 30 d. ji kreipėsi dėl privalomosios mediacijos taikymo privalomąją mediaciją, ieškovas sutiko dalyvauti privalomoje mediacijoje ir šiuo metu yra derinama mediatoriaus kandidatūra.
2.3. 2022 m. vasario 6 d. susitikimo su atsakovu prekybos centro ,,Akropolis“ esančioje vaikų žaidimų aikštelėje atsakovas pažaidė su vaiku, o su ja bendravo pakeltu tonu, darė psichologinį spaudimą, vežant ją su vaiku namo automobilyje tarp jų įsiplieskė ginčai, iš atsakovės buvo reikalaujama grąžinti sužadėtuvių žiedą ir elektroninį laikrodį, kuris jai buvo padovanotas per paskutinį gimtadienį, išlipus iš automobilio ieškovas bandė jai iš rankų išplėšti vaiką, įvyko susistumdymas, vaikas pradėjo verkti. Pakilus liftu į jos gyvenamąją vietą, esančią ketvirtame aukšte, duris atidariusi atsakovės mama J. S. (būsto savininkė) ieškovo paprašė į butą neiti, tačiau pastarasis neleido uždaryti buto durų ir nepasišalino, kol atsakovė jam neatnešė prašytų daiktų. Kadangi atsakovė patyrė psichologinį ir fizinį smurtą iš ieškovo bijodama tiek dėl savo, tiek dėl nepilnamečio vaiko saugumo, atsakovė dėl ieškovo veiksmų nedelsdama, dar 2023 m. vasario 7 d. kreipėsi į Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrių su pranešimu dėl smurto (psichologinio bei fizinio) naudojimo prieš nepilnametį vaiką. Taip pat, dėl aukščiau nurodytų ieškovo veiksmų, kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo ir Vilniaus miesto Šeštajame policijos komisariate ieškovo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06453-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas).
Šalies argumentai
2.4. Nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvena su atsakove Vilniaus mieste, ji vaiku rūpinasi nuo pat gimimo, užtikrina vaikui saugias, jo psichologinei ir socialinei raidai būtinas sąlygas. Tuo tarpu, ieškovas, nors prašyme ir nurodo, kad turi patirties rūpinantis nepilnamečiu vaiku, tačiau realiai nepilnamečio vaiko niekada savarankiškai neprižiūrėjo. Be to, ieškovo faktinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, gyvenamosios vietos jis Lietuvos Respublikoje neturi, jo prašyme nurodoma aplinkybė, jog neva turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje pas seserį, nereiškia, kad ieškovas galėtų sudaryti tinkamas nepilnamečio vaiko augimui ir vystymuisi reikalingas sąlygas.
2.5. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiks geriausių vaiko interesų bei pažeis vaiko teises. Nepilnametis vaikas yra labai prisirišęs prie motinos, kuri juo rūpinasi bei sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tuo tarpu, nepilnamečio vaiko ir motinos išsiskyrimas net dviem savaitėms (papildomai išsivežant jį į Norvegiją), ypač šiuo nepilnamečio vaiko gyvenimo periodu, gali ne tik labai susilpninti vaiko ir motinos ryšį, bet ir turėti neprognozuojamų vaiko psichologinės raidos padarinių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė S. S. teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, kuriame remdamasi analogiškomis kaip ir atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašė: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su motina;2) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką, kuomet tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio, šio neišvežant iš Lietuvos Respublikos bei du kartus per savaitę iš anksto suderintu laiku bendraujant nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučių ir /ar programėlių) pagalba nuo 19 iki 20 val. (vieną valandą). Nepilnamečio vaiko ligos atveju nustatyta tvarka netaikytina, tačiau vaiko ligos atveju atsakovas jam numatytu bendravimo su vaiku metu ieškovės gyvenamojoje vietoje turi teisę praleisti su vaiku iki 30 minučių; 3) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamų piniginių sumų, paskiriant S. S. nepilnamečiui vaikui mokamo išlaikymo naudotoja uzufrukto teise. Nustatyti, jog atsakovas perveda nepilnamečiui vaikui mokėtiną išlaikymo sumą į S. S. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos; 4) atsakovui uždrausti išregistruoti nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos deklaraciją Lietuvos Respublikoje.
4. Ieškovas D. P. įteiktu teismui atsiliepimu prašė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Be aplinkybių išdėstytų savo prašyme, papildomai nurodė, kad turi ne tik patirties prižiūrint nepilnametį sūnų, tačiau turi ir galimybes gyventi pas seserį A. P. Lietuvoje. Teigė, kad priešingai nei nurodė atsakovė, 2023 m. vasario 6 d. susitikimo prekybos centro ,,Akropolis“ viešoje vietoje, prie liudininkų, t.y. esant atsakovės draugei, jis tik protarpiais bandė su atsakove gražiuoju susitarti dėl vaiko globos bei bendros būsto paskolos, tačiau ieškovė tartis atsisakė. Atitinkamai ir vežant atsakovę su vaiku namo, kartu važiuojant ir ieškovo seseriai, pati atsakovė provokavo atsakovą. Tačiau atsakovės provokavimui atsakovas teigia nepasidavęs, tik gražiai paprašęs, kad ji prie vaiko „nerėktų“, kad savo balso tonu vaiko negąsdintų. Atvažiavus iki atsakovės motinos namų, ieškovas geranoriškai pasiūlė palaikyti vaiką, kol atsakovė pasiims savo daiktus, į atsakovės motinos namus užėjęs nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad susitarimas dėl jo bendravimo su vaiku buvo abipusis, tačiau po pirmojo susitikimo atsakovė nebeleido ieškovui bendrauti su vaiku iš viso. Dėl to ieškovas kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas tarpininkauti dėl bendravimo. Tačiau netrukus atsakovė išvadą teikiančiai institucijai pateikė absoliučiai melagingą pareiškimą/pranešimą dėl nebūto smurto. Patvirtino, kad niekada nėra buvę jokio smurto atvejų nei prieš atsakovę, nei prieš vaiką, nei Norvegijoje, nei Lietuvoje.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė teismui išvadą dėl ieškovo prašymo, kurioje nurodė nustačiusi, jog nepilnametis M. P. kartu su savo mama S. S. ir močiute J. S. gyvena dviejų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Berniukas su mama miega viename kambaryje, kuriame yra visi reikalingi baldai bei daiktai, nepilnamečiui sudarytos tinkamos sąlygos augti, vystytis, ugdytis. S. S. nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), darbo pajamos – apie 2105 Eur per mėnesį, taip pat iš Norvegijos gauna vaiko pinigus.
6. Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad mažametis šiuo metu gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, išlaiko, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau esant konfliktinei situacijai tarp tėvų dėl sūnaus, siekiant sureguliuoti esamą situaciją, nustatytina laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, jo dienos režimą ir kt., siūloma bendravimo tvarka – bendraujant kas dvi kalendorinių metų savaites (bendraujant dvi savaites ištisai), išsivežant vaiką į Norvegiją – galimai neatitiktų mažamečio vaiko interesų.
Šalies argumentai
7. Tarnyba pateiktoje išvadoje dėl atsakovės prašymo nurodė, kad neprieštarauja dėl jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek dėl laikinosios vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Tarnybos nuomone, atsakovės siūloma laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka labiau atitiktų mažamečio vaiko interesus, nei ieškovo siūloma tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovo D. P. ir atsakovės S. S. taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo tenkinti iš dalies. Teismas nutarė:
Rezoliucinė dalis
Žemesnės instancijos teismas
8.1. priteisti iš atsakovo D. P. vaikui M. P. išlaikymą po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, išlaikymo sumą mokant į atsakovės S. S. sąskaitą iki einamojo mėnesio, už kurį mokamas išlaikymas, penkioliktos dienos;
8.2. paskirti atsakovę S. S. nepilnamečiam vaikui M. P. mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise;
8.3. priteisto laikino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
8.4. nustatyti laikiną ieškovo D. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. P. tvarką, kuria:
8.4.1. ieškovas D. P. su sūnumi M. P. bendrauja poriniais savaitgaliais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį, pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.;
8.4.2. buvimo Lietuvoje metu ieškovas D. P. su sūnumi M. P. bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val., ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare nuo 19.00 val. iki 20 val. Ieškovui būnant ne Lietuvoje, atsakovė privalo užtikrinti, kad kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 19.00 iki 20.00 val., vaikas nuotolinio bendravimo programėle būtų matomas ir prieinamas bendravimui su ieškovu. Apie atvykimą į Lietuvą ieškovas įsipareigoja informuoti atsakovę (SMS žinute, elektroniniu paštu) ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki atvykimo;
8.4.3. vaikui M. P. karščiuojant ar sergant liga, kuriai taikomas namų režimas, vaikas bendravimui su ieškovu neperduodamas, tačiau ieškovas turi teisę ligos atveju lankyti sūnų ieškovės gyvenamojoje vietoje šioje nutartyje nustatytu jo bendravimo su vaiku metu, ir toks sūnaus lankymas turėtų trukti iki 30 minučių kiekvieną ieškovo bendravimo su vaiku dieną atsakovės ne vėliau kaip prieš 24 valandas nurodytu (SMS žinute, elektroniniu paštu) laiku.
8.5. Kita ieškovo ir atsakovės prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis atmesta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas nurodė, kad
9.1. Teismas neturi duomenų, kad šalių mažamečio vaiko išvežimas iš Norvegijos Karalystės būtų pripažintas neteisėtu ar, kad šiuo metu būtų gautas ir nagrinėjamas ieškovo tiesiogiai Tarnybai pateiktas ar Norvegijos Karalystės centrinės institucijos Tarnybai persiųstas prašymas pagal Hagos konvenciją, kuriame būtų keliamas klausimas dėl mažamečio šalių sūnaus išvežimo į Lietuvą (ne) teisėtumo ir (ar) vaiko sugrąžinimo į Norvegijos Karalystę, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ,,Liteko“ taip pat nėra duomenų, apie Vilniaus apygardos teisme inicijuotą procesą dėl mažamečio sugrąžinimo į Norvegijos Karalystę. Todėl vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įpareigojančiu užtikrinti geriausius vaiko interesus, (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio1 dalis) siekiant laikinai sureguliuoti šalių ginčo teisinius santykius, sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.2. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatęs jokių objektyvių aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui ir nepilnamečio vaiko interesams, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pagrindo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Todėl ieškovo ir atsakovės prašymai dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo netenkinami.
9.3. Nagrinėjamu atveju šalių vaikas yra mažo amžiaus, (duomenys neskelbtini) suėjo dveji metai. Tokio amžiaus vaikui paprastai yra būdingas didelis prieraišumas prie motinos, kadangi vaikas nuo gimimo būna su motina, gauna didesnę jos globą. Iš šalių 2023 m. sausio 5 d. susitarimo matyti, kad atsakovė vyko į Lietuvą į kursus, kartu su ja vyko ir mažametis šalių vaikas, kas patvirtina motinos globos nuolatinumą. Procesiniuose dokumentuose atsakovė taip pat teigė, kad ji rūpinosi vaiku nuo pat jo gimimo, ir ieškovas šios aplinkybės neneigė. Todėl ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, numatant, kad kiekviena iš šalių su vaiku bendraus ištisai po dvi savaites nebūtų suderinamas su geriausiais vaiko interesais, nes dėl vaiko amžiaus toks ilgas atsiskyrimas nuo motinos nebūtų pateisinamas, tikėtina, kad keltų mažamečiam vaikui stresą ir išgyvenimus. Todėl, teismo vertinimu,atsakovės siūloma ieškovo bendravimo su vaiku kas antrą savaitgalį tvarka labiau atitiktų mažamečio vaiko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Siekiant išvengti šalių ginčų dėl konkrečių tėvo bendravimo su vaiku savaitgalių bei vaiko perdavimo laiko ir užtikrinti tėvo bendravimo su vaiku apibrėžtumą, tikslinga bendravimo tvarką konkretizuoti, numatant, kad ieškovas su vaiku bendrauja poriniais savaitgaliais, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos penktadienį, pasibaigus ugdymo įstaigos darbo laikui, o jos nelankant – iš vaiko gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. iki 17.00 val., o grąžiną vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val.
9.5. Teismo vertinimu, draudimas ieškovui išvežti nepilnametį šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų perteklinis. Nors ieškovas šiuo metu gyvena Norvegijos Karalystėje, tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia jo realių ketinimų išsivežti šalių nepilnametį sūnų į užsienio valstybę nuolat gyventi ir taip pažeisti teismo nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką.
9.6. Atsakovės reikalavimas uždrausti atsakovui išregistruoti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaracijąLietuvos Respublikoje šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netinkintinas. Ieškovė nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių šios prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymą.
9.7. Byloje dar nėra surinkti visi išsamūs duomenys apie šalių galimybes teikti atsakovės prašomo dydžio išlaikymą, juos teismas galės įvertinti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Taigi, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į teismų praktiką vaikams priteistino išlaikymo dydžio klausimu, bei preliminariai nustatytą tėvų turtinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui priteistina 274 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų laikino išlaikymo suma, ir teismas vertina, kad tokio laikino išlaikymo priteisimas atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių, kurios šiuo metu nėra išsamiai įvertintos, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovas D. P. skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti irpriimti naują nutartį – tenkinti ieškovo D. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių; prijungti dokumentus, kurie buvo gauti vėliau nei priimta pirmosios instancijos teismo nutartis.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsakovė be ieškovo sutikimo su nepilnamečiu vaiku Lietuvoje pasiliko gerokai ilgesnį laikotarpį nei sutarta, perregistravo M. P. gyvenamąją vietą Lietuvoje, vienašališkai sudarė sutartis dėl M. P. su privačiomis gydymo bei ikimokyklinio ugdymo įstaigomis rodo atsakovės polinkį piktnaudžiauti savo, kaip motinos, valdžia. Atsižvelgiant į tai, laikinoji vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatytasu tėvu ieškovu D. P., kurio siūloma bendravimo su M. P. tvarka abipusiai užtikrina nepilnamečio vaiko ryšį tiek su atsakove, tiek su ieškovu, bei, kol vaikas yra ikimokyklinio amžiaus, bei esant galimybėms yra įmanomai vykdytina, o dviejų savaičių laikotarpis yra pakankamas ir vaikui pabūti su kiekvienu iš tėvų, ir neatprasti nuo kito.
10.2. Skundžiamoje nutartyje nustatyta D. P. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. tvarka, pažeidžia proporcingumo ir tėvų lygiateisiškumo principą, ir yra akivaizdžiai palankesnė atsakovei. Su šia bendravimo tvarka ieškovas nesutinka, nes atsakovė yra pateikusi išvadą teikiančiai institucijai absoliučiai melagingą pareiškimą/pranešimą dėl nebūto smurto (ir vėliau, praėjus laiko – inicijavo ikiteisminį tyrimą). Atsakovės melagingas pareiškimas/pranešimas dėl nebūto smurto artimoje aplinkoje taip pat yra atsakovei naudingas ribojant D. P. kontaktą su nepilnamečiu šalių sūnumi.
10.3. Pritaikius skundžiamoje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones susidarytų prielaidos, dėl kurių atsakovė galėtų toliau nepagrįstai ribotų šalių nepilnamečio sūnaus M. P. ir D. P. bendravimą, tai susilpnintų vaiko ir tėvo ryšį, pažeidžiant tėvų lygiateisiškumo principą, leidžiant atsakovei manipuliuoti ir piktybiškai pasinaudoti motinos valdžia, o tai šiandien neatitiktų ir geriausių vaiko interesų.
10.4. Kadangi nėra nustatytų tėvams apribojimų prisiartinant prie vaiko, nėra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, todėl bendravimas ir dalyvavimas vaiko auklėjime gali būti lygiavertis, t.y. 50/50 proc.,su abiem tėvais.
10.5. Ieškovas taip pat nesutinka teikti M. P. laikiną išlaikymą po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo prašymo pateikimo dienos (2023 m. vasario 20 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, išlaikymo sumą mokant į atsakovės S. S. banko sąskaitą. Nustačius M. P. gyvenamąją vietą su ieškovu bei esant lygiaverčiam bendravimui, iš ieškovo laikinas išlaikymas nėra priteistinas.
11. Atsakovė S. S. į ieškovo atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės teismui pateikti procesiniai dokumentai, įskaitant atskirąjį skundą, t. y. kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, atsakovė buvo priregistravusi vaiką Lietuvoje, tačiau ieškovas jį vis perregistruoja Norvegijoje, todėl šalių vaikas negali gauti nemokamų medicininių paslaugų bei valstybinės ugdymo įstaigos, taip pat kad ieškovas prieš atsakovę ir šalių vaiką yra naudojęs ir gali panaudoti smurtą, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo ir kt.
12. Atsakovė S. S. atskiruoju skundu prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties dalį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su motina S. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas; priimti atsakovės naujai pateiktą įrodymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria netenkintas atsakovės prašymas – taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui dienos – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, atsakovė nesutinka, kadangi ši nutarties dalis yra nepagrįsta, priimta netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, neįvertinus visų reikšmingų tokiam sprendimui priimti aplinkybių, nepakankamai įsigilinus į pareikšto prašymo ypatybes. Todėl atsakovė prašo priimtą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pakeisti ir tenkinti Atsakovės pareikštą prašymą – nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina.
12.2. Ieškovo neteisėtų veiksmų prieš Atsakovę ir nepilnametį vaiką atlikimo faktai yra užfiksuoti atitinkamuose Vaiko teisių apsaugos tarnybos byloje pateiktuose dokumentuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokių aplinkybių iš esmės nevertino ir detaliau neanalizavo. Teismas nevertino tos aplinkybės, jog nagrinėjamu atveju kyla grėsmė ne tik Atsakovės, bet ir nepilnamečio vaiko saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Nors teismas ir nustatė, kad tarp vaiko atstovų pagal įstatymą kyla ginčas dėl bendravimo su vaiku, tačiau skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos klausimas nebuvo laikinai sureguliuotas, dėl to tarp šalių, iki kol bus išspręstas ginčas, kyla tolimesnių konfliktų.
12.4. Ieškovas siekė (ir tebesiekia) fiziškai paimti šalių nepilnametį vaiką iš Atsakovės ir galimai išgabenti jį į Norvegiją. Teismas skundžiamoje nutartyje tik konstatavo, kad kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl veiksmų nukreiptų prieš Atsakovę, savaime nepatvirtina nei Ieškovo nusikalstamų veiksmų fakto, nei grėsmės vaiko interesams. Tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė priešinga situacija, kadangi pagal Atsakovės kreipimąsi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis yra tęsiamas.
12.5. Ieškovui atliekant neteisėtus veiksmus – pastoviai panaikinant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos deklaraciją Lietuvos Respublikoje, nepilnametis vaikas neturi tinkamų sąlygų augti, vystytis bei gyventi. Esant tokiai situacijai, jis negali gauti nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų viešojoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje bei pretenduoti į vietą valstybinėje ugdymo įstaigoje – darželyje. Tačiau tokių, priešingų teisei ir nepilnamečio vaiko interesams, Ieškovo veiksmų (nepilnamečio vaiko deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje panaikinimo), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir į juos neatsižvelgė.
12.6. Atsakovės prašymui – dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, byloje neprieštaravo ir Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2023 m. kovo 3 d. atsiliepime į prašymą nurodęs, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad mažamečio vaiko tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl sūnaus priežiūros, ugdymo, bendravimo, siekiant sureguliuoti esamą situaciją, išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, iš esmės neprieštaraujame dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. S.“.
13. Ieškovas D. P. atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir ieškovo atskirasis skundas, t. y. kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta negali būti laikinai nustatyta su atsakove, nes atsakovė neteisėtai šalių sūnų išgabeno iš Norvegijos, atsakovė nepagrįstai ieškovą kaltina smurtu, kurio realiai nebuvo.
14. Ieškovas D. P. Vilniaus apygardos teismui 2023 m. balandžio 17 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė: sustabdyti civilinės bylos Nr. e2S-1038-661/2023 nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023; prioritetine laikyti civilinę bylą Nr. eN2-2090-852/2023 pagal D. P. pateiktą prašymą dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo.
15. Nurodė, kad 2023 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismui D. P. padavė prašymą dėl šalių nepilnamečio sūnaus – M. P. grąžinimo, remiantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu nuostatomis. Pagal šį prašymą yra nagrinėjama civilinė byla Nr. eN2-2090-852/2023, kurios pirmasis posėdis yra paskirtas 2023 m. gegužės 19 dieną. Kadangi šiuo metu yra nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eN2-2090-852/2023 ir Nr. e2S-1038-661/2023 yra tarp tų pačių šalių, D. P. ir S. S. bei šalių pateikti atskirieji skundai yra susiję su ieškovės reikalavimais civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo bei panašių klausimų, o atsakovo D. P. – su nepilnamečio vaiko grąžinimu į jo kilmės valstybę, akivaizdu, kad visų pirma, spręstinas ginčas dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo, o tik tuomet kiti, su šalių nepilnamečiu vaiku, susiję klausimai. Todėl yra pagrindas sustabdyti civilinės bylos Nr. e2S-1038-661/2023 nagrinėjimą pagal šalių atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutarties, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra susijęs su civiline byla Nr. e2-6283-1168/2023 dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų klausimų išsprendimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
17. Ieškovas pateikė prašymą sustabdyti šios nagrinėjimą iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023, kurioje ieškovas D. P. pareiškė ieškinį atsakovei S. S. dėl šalių nepilnamečio sūnaus – M. P. grąžinimo, remiantis 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu nuostatomis.
18. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad šita byla (t. y. dėl kurioje priimtos nutarties ir nagrinėjami atskirieji skundai – Vilniaus miesto apylinkės teismo c. b. Nr. e2-6283-1168/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-02053-2023-6) buvo sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi, būtent dėl to pačios priežasties – iki kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eN2-2090-852/2023.
19. CPK 166 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
20. Šiuo atveju kaip tik ir sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
21. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas byloje. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, nustatyti vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti laikiną išlaikymą vaikams bei taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones.
22. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose atlieka ginčo teisinių santykių sureguliavimo iki teismo sprendimo priėmimo funkciją ir skirtos visų pirma apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius interesus bei užtikrinti, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
23. Taigi, nors tarp vaiko tėvų kilę ginčai yra nagrinėjami ir kitoje civilinėje byloje, o civilinė byla kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra sustabdyta, siekiant apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo situacijos stabilumą (nes tai yra ypač svarbu tokio amžiaus vaikui), yra būtina laikinai sureguliuoti su vaiko gyvenamąja vieta, bendravimo su juo tvarka ir išlaikymu susijusius teisinius klausimus. T. y. yra būna išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir galiojimo klausimus. Dėl išvardintų priežasčių ši byla, kurioje yra nagrinėjamas tik laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, bet nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, apeliacinės instancijos teisme negali būti stabdoma.
24. Dėl nurodytų priežasčių, teismas atmeta ieškovo prašymą sustabdyti šią bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad situacijai pasikeitus, paaiškėjus ar atsiradus naujoms aplinkybėms šalys galės kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo arba panaikinimo.
25. Tiek ieškovas, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teismui teikia įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes kai kurie iš jų, atitinkamų institucijų buvo išduoti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Šalys prašo naujus įrodymus prijungti prie bylos.
26. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nagrinėjant bylas, kylančias iš šeimos teisinių santykių pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, atsižvelgti net tik į įrodymus, pateiktus pirmosios instancijos teismui prieš skundžiamos nutarties priėmimą, bet į visą ginčo metu prieinamą medžiagą, įskaitant informaciją iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 str. 3 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti ne tik į situaciją buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, bet ir į situaciją esančią atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
27. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas priima ir vadovaujasi į bylą pateiktais naujais įrodymais (CPK 314 str.).
28. Šioje byloje yra pateikti du atskirieji skundai – ieškovo ir atsakovės. Ieškovas atskiruoju skundu prašo apskritai panaikinti skundžiamą nutartį ir tenkinti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė prašo skundžiamą nutartį tik pakeisti, be jau pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su motina S. S.. Taigi, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pirmiausia privalo nustatyti ar skundžiama nutartis apskritai yra teisėta ir tik nustatęs, kad ji teisėta galės spręsti dėl atsakovės prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pasisakys dėl ieškovo, o po to dėl atsakovės atskirojo skundo.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
30. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
31. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, išlaikymo dydis bus nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
32. Ieškovas savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė neteisėtai (nesant ieškovo sutikimo) negrąžino šalių mažamečio vaiko į jo gyvenamąją vietą Norvegijoje ir tai laikytina vaiko grobimu, dėl kurio ieškovas Vilniaus apygardos teisme yra inicijavęs civilinę bylą; be to atsakovė ieškovą nepagrįstai kaltina smurtu atsakovės ir jų vaiko atžvilgiu, nepagrįstai šiuo pagrindu yra inicijavusi ikiteisminį tyrimą; laikinasis vaiko gyvenamosios vietos su atsakove nustatymas ir laikinos ieškovo bendravimo su vaiku patvirtinimas prieštarauja tiek vaiko, tiek ieškovo interesams, nes neužtikrina ieškovo ir vaiko ryšio išsaugojimo.
33. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir nurodo, kad tarp šalių jau seniai yra kilę konfliktai dėl vaiko, ieškovas prieš atsakovę ir vaiką vartoja realų psichologinį ir fizinį smurtą, atsakovė baiminasi, kad ateityje tokie ieškovo veiksmai tęsis, be to, kai ieškovas perregistruoja vaiką Norvegijoje, vaikas Lietuvoje negali gauti nemokamų medicinos paslaugų, lankyti valstybinės ugdymo įstaigos.
34. Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad šalys viena kitą kaltina neteisėtais veiksmais – vaiko pagrobimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu ir dėl to viena prieš kitą yra inicijavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos patikrinimus, ikiteisminį tyrimą, civilinę bylą dėl vaiko grobimo ir kt. Pažymėtina, kad atsakovės inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo panaudoto fizinio smurto dar nėra baigtas; ieškovo prieš atsakovę inicijuota civilinė byla dėl šalių nepilnamečio sūnaus – M. P. grąžinimo, remiantis 1980 m. Hagos konvencija, dar nėra išnagrinėta; ši byla pirmosios instancijos teisme taip pat nėra išnagrinėta, nes buvo sustabdyta.
35. Neišnagrinėjus civilinių bylų iš esmės, nebaigus ikiteisminio tyrimo ir atitinkamai neišnagrinėjus baudžiamosios bylos, negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl ieškovo, nei dėl atsakovės elgesio. Šiuo metu galima daryti tik tokią išvadą, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jie neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl reikia imtis priemonių, kad šiame ginčų nagrinėjimo etape, vaiko patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni. Yra būtina užtikrinti situacijos stabilumą, nes nuolat kintančios aplinkybės, pavyzdžiui gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos pakeitimas vaikui gali turėti itin neigiamų padarinių.
36. CPK 197 str. 2 d. yra nurodyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią.
37. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pirmosios instancijos pirmosios instancijos teismui pateikė išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje taikymo. Ieškovas teigia, kad Tarnybos išvados yra neobjektyvios, priimtos išimtinai atsakovės naudai. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokio kito oficialaus valstybės institucijos dokumento, paneigiančio Tarnybos išvadas. Taigi, Tarnybos išvados yra galiojančios, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat jomis vadovaujasi.
38. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad mažametis šiuo metu gyvena su motina, kuri juo rūpinasi, išlaiko, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau esant konfliktinei situacijai tarp tėvų dėl sūnaus, siekiant sureguliuoti esamą situaciją, nustatytina laikina tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į vaiko mažą amžių, jo dienos režimą ir kt., siūloma bendravimo tvarka – bendraujant kas dvi kalendorinių metų savaites (bendraujant dvisavaites ištisai), išsivežant vaiką į Norvegiją – galimai neatitiktų mažamečio vaiko interesų.
39. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių mažamečiam vaikui šiuo metu yra du metai. Atsižvelgus į tokio amžiaus vaiko brandą, poreikius, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tokio amžiaus vaikui paprastai yra būdingas didelis prieraišumas prie motinos, kadangi vaikas nuo gimimo būna su motina, gauna didesnę jos globą. Be to, nuolatinės kelionės į Norvegiją ir į Lietuvą (kas dvi savaites), adaptacija naujoje gyvenamojoje vietoje bei švietimo įstaigoje, sutrikdytų nusistovėjusį vaiko dienos režimą, kenktų vaiko fiziniam ir psichologiniam vystymuisi.
40. Taigi ieškovas, išskyrus teiginius, kad atsakovė neteisėtai negrąžino vaiko (kurie dar nėra patvirtinti, nes civilinė byla Vilniaus apygardos teisme dar nėra išnagrinėta), niekuo nepagrindė būtinybės, kad turi būti nustatyta būtent jo reikalaujama bendravimo su vaiku tvarka.
41. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina šalių (tiek ieškovo, tiek atsakovės) bendravimo su vaiku tvarka geriausiai atitiks tokio amžiaus ir brandos vaiko interesus, todėl jos keisti nėra pagrindo.
42. Atskirajame skunde ieškovas taip pat skundžia nutarties dalį, kuria iš ieškovo priteistas laikinas išlaikymas vaikui. Ieškovas nurodo, jog kadangi, jo nuomone, vaikas turi po dvi savaites gyventi su kiekvienu iš tėvų, joks išlaikymas apskritai neturėtų būti priteistas. Teismas su tokiais ieškovo teiginiais nesutinka.
43. Kaip jau buvo pasisakyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė būtent tokią laikiną šalių bendravimo su vaiku tvarką, kai vaikas iš esmės gyvena su motina, o tėvas su vaiku bendrauja tam tikromis savaitės dienomis, taip pat nuotolinio ryšio priemonėmis. Kadangi vaikas gyvena su motina, skyriumi gyvenantis tėvas privalo jam teikti išlaikymą. Ieškovas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų dėl išlaikymo dydžio, taip pat duomenų apie savo turtinę padėtį.
44. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tokio amžiaus vaiko poreikius, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iš ieškovo priteistas po 274 Eur dydžio per mėnesį išlaikymas užtikrins minimalius vaiko poreikius ir jo mažinti nėra pagrindo.
45. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad ieškovas neįrodė skundžiamos nutarties nepagrįstumo, todėl jo atskirasis skundas atmetamas, o nutarties dalis, kuri buvo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka ir priteistas laikinas išlaikymas, paliekamos nepakeistomis.
46. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė šalių vaiko laikinosios gyvenamosios vietos su ja, nes vaikui esant priregistruotam Norvegijoje, vaikas Lietuvoje negali gauti nemokamų medicinos paslaugų bei lankyti valstybinės ugdymo įstaigos – darželio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, su šiais atsakovės teiginiais sutinka.
47. Kaip minėta, ieškovas teigia, kad laikinoji vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su atsakove, nes atsakovė neteisėtai negrąžino vaiko į jo kilmės valstybę – Norvegiją, vaikas Norvegijoje lankė švietimo įstaigą, jam buvo sudarytos visos reikalingos sąlygos.
48. Tokie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti. Abu vaiko tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai (nėra duomenų, kad ieškovas būtų gavęs Norvegijos pilietybę); didesnė dalis vaiko socialinių ryšių taip pat yra Lietuvoje, nes čia gyvena vaiko motina ir močiutė, o ieškovas neįrodė, kad be jo Norvegijoje gyvena ir daugiau vaiko giminaičių; taip pat vaikui Lietuvoje būtų užtikrintos sąlygos lankyti ugdymo įstaigą gimtąja – lietuvių kalba (kas yra labai svarbu tokio amžiaus vaikui, kai jo kalba dar tik vystosi), o Norvegijoje jis tokios galimybės neturėtų.
49. Tarnyba pirmosios instancijos teismui pateiktose išvadose nurodė, kad „atsižvelgiant į tai, kad mažamečio vaiko tėvai konfliktuoja tarpusavyje, nesutaria dėl sūnaus priežiūros, ugdymo, bendravimo, siekiant sureguliuoti esamą situaciją, išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, iš esmės neprieštaraujame dėl atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. S.“.
50. Kaip minėta, ieškovas nepateikė jokių oficialių įrodymų, kurie paneigtų Tarnybos išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į Tarnybos nuomonę, kad laikinoji vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
51. Kaip jau buvo pasisakyta šioje nutartyje, šalių santykiai yra konfliktiški, laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, jomis tik siekiama užtikrinti prioritetinius vaiko interesus (CK 3.3 str.), laikinai sureguliuoti situaciją. T. y. nors tarp šalių ir yra konfliktiniai santykiai, dėl to neturi nukentėti vaiko interesai, yra būtina užtikrinti, kad vaikas kuo mažiau nukentėtų emociškai.
52. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad jeigu ieškovas priregistruotų vaiką Norvegijoje, vaikas Lietuvoje negalėtų gauti tam nemokamų medicinos paslaugų, lankyti valstybinio darželio, o atsakovė patirtų papildomų išlaidų, nes reikėtų kreiptis mokamos medicinos pagalbos, vaiką leisti į privatų darželį. Pažymėtina, kad vaiko situaciją apsunkina tai, jog tėvai gyvena skirtingose valstybėse – tėvas Norvegijoje, motina Lietuvoje.
53. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad siekiant laikinai užtikrinti vaiko situacijos stabilumą, yra būtina nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su motina, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis pakeičiama ir taikoma dar viena laikinoji apsaugos priemonė – nustatoma laikina nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta su motina S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
54. Nors ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, o atsakovės atskirasis skundas buvo patenkintas tačiau byla pirmosios instancijos teisme dar nėra išnagrinėta. Taigi, šiuo metu dar nėra aišku kokios šalies naudai bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Dėl šios priežasties šioje bylos stadijoje nėra pagrindo spręsti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 daliespunktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti: taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko M. P. (gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.