Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1.1998-10-09 Pakruojo rajono apy­linkės teismo pagal LR BK 118 str. l d., 272 str. l d., 225 str. 2 d., BK 42 str., laisvės atėmimu 4 m., 2. 2002-07-05 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 272 str.3 d., laisvės atėmimu 8 m., 2003-08-29 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal 2002-07-05 nuosprendį nusikalstama veika iš 1961 m. LR BK 272 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 str. 2 d. 135 str. 2 d. 9 p., pagal BK 180 str.2 d. paskirta 4 m. laisvės atė­mimo, pagal LR BK 135 str.2 d.9 p. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., galutinė bausmė nustatyta 6 m. laisvės atėmimo, 2006-08-02 nutartimi lygtinai paleistas nuo vienerių metų 1mėn. 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. , dėl savanaudiškų paskatų, plėšimo bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, nužudė du žmones, o būtent 2006 metų gruodžio 4 d. apie 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą - J. T. ir I. R. S. T. pinigus, laužtuvu išlaužęs duris, įsibrovė į Juozo ir I. R. S. T. gyvenamąjį namą ir reikalaudamas pinigų bei panaudodamas fizinį smurtą, t.y., tyčia suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 3 smūgių J. T. į įvairias kūno vietas ir padarydamas jam dešinės pusės 4, 5, 6 šonkaulių ir kairės pusės 4, 5, 6 šonkaulių lūžius, atvirą kairės blauzdos abiejų kaulų lūžį bei pakauškaulio lūžį, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu, povoratinklinę kraujosruvą, dėl kurių J. T. vietoje mirė, po to tyčia sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 3 smūgių I. R. S. T. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą, nubrozdinimą ir kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, dešinės pusės 2, 3, 7, 8, 9 šonkaulių lūžius, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, ko pasėkoje I.R.S. T. praradus sąmonę, pagrobė J. T. rankinį elektroninį laikrodį 5 litų vertės bei I. R. S. T. rankinėje buvusius 20 litų ir, siekdamas nuslėpti J. T. nužudymą bei I.R.S. T. sužalojimą, tyčia padegė namą, dėl ko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu (kraujyje rasta 45,37 procentai karboksihenoglobino) vietoje mirė ir I. R. S. T. ,tokiu būdu dėl savanaudiškų paskatų, plėšimo bei kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitus nusikal­timus (nužudymą, nesunkų sveikatos sutrikdymą bei plėšimą), nužudė du žmones- J. T. ir I. R. S. T. .

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. maždaug nuo 11 val. jis kartu su K. K. girtavo pas T. jų namuose. Baigiant gerti, T. ėmė priekaištauti K., kad šis atsivedė į jų namus negerą, sėdėjusį kalėjime žmogų, t.y. jį. Kadangi jis neseniai buvo grįžęs iš laisvės atėmimo vietos, tokie T. žodžiai jį la­bai įžeidė. Iš T. išėjo vėlai ir grįžę pas K. K. jie dar gėrė alkoholinius gėrimus. K. užmigus, jis nusprendė eiti atkeršyti T. už pasakytus įžeidžiančius žodžius. Atėjus į kiemą, jis matė, kad namo virtuvėje dega šviesa. Kieme pasiėmęs laužtuvą juo išlaužė namo duris. Virtuvėje buvo abu T.. Jis kumščiu trenkė į stalą ir pasakė, kad į jo kiemą atėjo šventė, jei­gu jie nori gyventi, tegu neša pinigus, tada nieko nebus. Kad T. turi pinigų, jis buvo girdėjęs iš K.. T. atsisakius duoti pinigų, jis koja spyrė J. T. į krūtinę ir šis nugriuvo. Po to dar kartą nukentėjusiųjų pareikalavo pinigų. Bet Tamošiūnienė pinigų nedavė, o T. per tą laiką suspėjo atsikelti nuo grindų. T. puolė prie jo, bet suduoti nesuspėjo. Tuo metu jie visi jau buvo namo kambaryje, nes ginčo metu abu T. traukėsi atgal, o jis ėjo į priekį. Kambaryje stovinčiam T. jis dar kartą koja spyrė, pataikydamas į krūtinę. Nuo smūgio T. griuvo aukštielnikas ir galvą stipriai trenkė į durų staktą. Po to jis dar kažkiek pasisuko ant dešinio šono, bet nebesikėlė. Po to du kartus koja spyrė į nugarą ir į šoną T.. Nuo smūgių nukentėjusioji nugriuvo ant grindų šalia sofos ar lovos. Jis priėjo prie abiejų T., kurie dar judėjo, bet nebesikėlė. Tada jis pasiėmė ant sofos ar lovos gulėjusią T. rankinę, tikėdamasis ten surasti pinigų, bet joje tebuvo 20 litų, kuriuos pasiėmė. Norėdamas užsidegti cigaretę, bet nedegė žiebtuvėlis. Tada degtukais užsidegė cigaretę ir degtuką numetė netoli nugriuvusio T. buvusį skudurą. Virtuvėje, nuo stalo, paėmė T. laikrodį ir išėjo. Pinigus išleido pirkdamas degti­nę, alų ir cigaretes. Kad jis sukėlė gaisrą, norėdamas nuslėpti nusikaltimą netiesa, tai pasakyti ikiteisminio tyrimo metu jį privertė tyrėja.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji L. M. parodė, kad žuvusieji yra jos tėvai. 2005 m. gruodžio 5 d. apie 3 val. jai paskambino iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir pranešė, kad dega jos tėvų T. namas. V. G. M. išvažiavo į įvykio vietą. Grį­žęs vyras pasakė, kad tėvai T. gali būti nužudyti ir padegti, nes gaisras kilo namo viduje, o nė vienas iš tėvų nerūkė. Gruodžio 4 dieną ji buvo pas tėvus ir matė, kad pas juos buvo jai pažįstamas K. K. ir dar vienas vyras, kaip dabar žino-A. K. . Prašo iš kaltinamojo priteisti žalą-250000 Lt. neturtinės žalos ir 8824,50 Lt. nusikaltimu padarytos žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta ypatinga moralinė žala, nes nužudyti jos abu tėvai.

Nukentėjusioji A. G. parodė, (duomenys neskelbtini) gyvenanti sesuo L. M. jai paskambino ir pasakė, kad jos tėvai T. galėjo būti nužudyti ir vėliau padegti. Prašo priteisti civilinį ieškinį: 250000 Lt. neturtinės žalos ir 8824,50 Lt. nusikaltimu padarytos žalos. Nukentėjusioji nurodė, kad jai padaryta ypatinga moralinė žala, nes nužudyti jos abu tėvai.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2006-12-05 apie 2 val. buvo gautas pranešimas priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kad dega namas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste. Nuvažiavus į įvykio vietą, matėsi, kad dega namo vidus. Išdaužęs langą ir įlipęs į namo vidų, jis rado apdegusius vyro ir moters lavonus .Jo manymu gaisro židinys buvo toje vietoje kur gulėjo vyriškio lavonas.

Liudytojas G. M. parodė, kad 2006-12-04 apie 17 val. jis buvo atėjęs pas savo uošvius-T. ir matė K. K. ir dar vieną jam nepažįstamą vyrą, kaip dabar žino-A. K. . 2006 m. gruodžio 5 d. apie 3 val. nakties jiems paskambino iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir pasakė, kad dega žmonos tėvų T. namas. Nuvažiavęs į gaisro vietą, jis rado namą jau užgesintą, namo viduje rasti apdegę T. lavonai. Kitą dieną savo namų lauko virtuvėje jis rado apdegusį 200 Lt. banknotą. Mano, kad kupiūra galėjo prilipti prie bato pado, kai vaikščiojo po T. namą.

Liudytojas K. K. parodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. jis ir A. K. gėrė pas T.. Išėjo iš T. apie 17-18 val. ir grįžę į namus su A. K. dar išgėrė alkoholinių gėrimų ir jis užmigo. Kitą dieną apie 7 val. jis nunešė T. triušiui burokų ir pamatė, kad T. namo langai išdaužyti, kieme išmėtyti baldai. T. kaimynė R. Č. pasakė, kad naktį T. name buvo gaisras. Tada jis dviračiu nuvažiavo pas T. dukrą L. M. ir sužinojo, kad abu tėvai žuvę. Įvykio vietoje, kambaryje prie lovos, matėsi kraujo dėmės. Elektroninio laikrodžio, jis neėmė. Jokio konflikto tarp T. ir A. K. ir T. A. K. neįžeidinėjo.

Liudytoja D. A. parodė, kad 2006 m. gruodžio 4 d. apie 22 val. pas ją į namus atėjo labai girtas A. K. . Jo vienas sportinis batelis buvo kruvinas. Paklausus kas nutiko, A. K. atsakė, kad "padarė" laikrodį, kurį nuėmęs nuo rankos numetė ant žemės. Kur vėliau dingo laikrodis ji nežino .

Liudytoja R. S. parodė, kad ji ji dirba policijos komisariate vyresniaja tyrėja. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis A. K. , apklausiant jį įtariamuoju bei parodymų patikrinimo vietoje metu, dalyvaujant advokatui, pats savo noru papasakojo įvykio aplinkybes.Visas įvykio aplinkybes ji sužinojo tik iš pačio A. K. . Jokio smurto jo atžvilgiu niekas nenaudojo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. T. lavonas rastas ant grindų, galva nukreipta į šiaurės vakarinį kambario kampą. T. lavonas rastas prie rytinės kambario sienos, veidu į rytinę pusę . Gaisro židinys buvo miegamajame kambaryje, toje vietoje, kur stovi lova (b.1.14-29). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš esmės sutampa su faktiniais duomenimis, kaltinamojo A. K. parodymais.

A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino, kad jis laužtuvu išlaužęs nukentėjusiųjų duris ir patekęs į namo vidų vartojo prieš nukentėjusiuosius T. smurtą, pagrobė pinigus ir norėdamas nuslėpti padarytus nusikaltimus, padegė kambarį.(114-126).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadų Nr. M 897/06(04) ir Nr.PM 34-897/06(04) matyti, kad J. T. mirtis įvyko nuo pakauškaulio lūžio, trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. J. T. kūne rasti kiti sužalojimai- dešinės pusės 4,5,6 šon­kaulių ir kairės pusės 4,5,6 šonkaulių lūžiai, atviras kairės blauzdos abiejų kaulų lūžis. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą dėl pakaušakaulio lūžio ir trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. Mirusiojo J. T. kraujyje rasta 2,84 promilės etilo alkoholio (b. l. 32-35).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus specialisto išvadų Nr. M. 898/06(04) ir Nr.PM 35-898/06(04) matyti, kad I. R. S. T. mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu. I.R.S. T. padaryti sužalojimai- muštinė žaizda, nubrozdinimas ir kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, dešinės pusės 2,3,7.8,9 šonkaulių lūžiai, t.y., nesunkus sveikatos sutrikdymas. Mirusiosios I.R.S. T. kraujyje rasta 3,34 promilės etilo alkoholio (b.1.36-39).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 44/07(01) matyti, kad I.R.S. T. lavono kraujas yra A(II) grupės. J. T. lavono kraujas yra A(II) grupės. Ant A. K. sportinių batų yra žmogaus kraujas ir nustatytas antigenas A., būdingas A(II) grupės asmeniui (b.1.99-100). Tai patvirtina A. K. kaltę bei eksperto J.Sakalo parodymus, kad A. K. J. T. nužudė spirdamas nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas.

Teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad J. T. mirtis įvyko dėl pakauškaulio lūžio, trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. Sužalojimai padaryti suduodant tris smūgius: vieną į pakaušį, vieną į krūtinę ir vieną smūgį į kairę blauzdą. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina koja ar kokiu įrankiu. Nužudytasis po šių sužalojimų turėjo prarasti sąmonę. J. T. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai.

I.R.S. T. mirtis įvyko nuo apsinuodijimo anglies monoksidu. T. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti suduodant tris smūgius. T. judėjimą galėjo riboti sunkus apsinuodijimas alkoholiu.

Nusikalstamos veikos juridinė kvalifikacija.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad sumanymas užvaldyti nukentėjusiųjų turtą kaltinamajam kilo iki nukentėjusiųjų nužudymo ir kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu plėšimo metu siekdamas turtinės naudos-pagrobti pinigus. Kad įsibrovęs į nukentėjusiųjų namą kaltinamasis abu nukentėjusiuosius mušė, spardė ir reikalavo pinigų ir iš rankinės pagrobė 20 lt. bei laikrodį. Ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l.111-113), (t.l.,b.l.130-131), dalyvaujant advokatui, bei teisiamojo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis A. K. . Jis parodė, kad atėjęs pas nukentėjusiuosius reikalavo pinigų ir jeigu jie būtų jam jų davę, jis nukentėjusiųjų būtų nemušęs. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad jis atėjo pas nukentėjusiuosius atkeršyti už įžeidimą, tačiau jo veiksmai rodo, kad jis įsibrovė į nukentėjusiųjų namus plėšimo tikslu. Kaltinamojo iškeltą versiją, kad T. įžeidinėjo A. K. , paneigia liudytojas K. K. , kuris nurodė, kad kaltinamojo T. neįžeidinėjo, nieko jam nesakė, atvirkščiai jį T. pasikvietė į namus ir vaišino alkoholiniais gėrimais. Todėl kolegija kaltinamojo šią iškeltą versiją vertina kaip jo užsiimtą gynybos poziciją ir norą sušvelninti savo padėtį.

Esant tokiems įrodymams kolegija laiko, kad kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str.2d.

Ištirti byloje ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai liudija ir apie tai, kad plėšimo metu buvo ne tik pagrobtas nukentėjusiųjų turtas įsibraunant į patalpą, bet ir nužudyti du asmenys. Kaltinamasis A. K. , suduodamas rankomis ir kojomis apie 3 smūgius nukentėjusiajam J. T. į įvairias kūno vietas, padarė jam sužalojimus: pakauškaulio lūžį, trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu, povoratinklinę kraujosruvą, dešinės pusės 4,5,6 šonkaulių ir kairės pusės 4,5,6 šonkaulių lūžius, atvirą kairės blauzdos abiejų kaulų lūžį. J. T. mirtis įvyko nuo pakauškaulio lūžio, trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. Visi šie sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių pasekoje ir nebūdingi griuviminei traumai. Taip tyčia nužudė J. T. .

Nors kaltinamasis A. K. neneigė spyręs ir sudavęs ranka nukentejusiajam į krūtinę, nugarą, tačiau neigė sudavęs į galvos sritį ir jį nužudęs bei nurodė, kad J. T. galėjo susižaloti galvą krisdamas nuo jo suduotų smūgių. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada, bei eksperto J.Sakalo parodymai. Iš specialisto išvados ir eksperto J.Sakalo parodymų matyti kad nukentėjusiojo J. T. mirtis įvyko dėl pakauškaulio lūžio . Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina koja ar kokiu įrankiu. Visi šie sužalojimai padaryti tiesioginių smūgių pasekoje ir nebūdingi griuviminei traumai. Tokiu būdu kolegija laiko, kad kaltinamasis spirdamas koja į galvos sritį tyčia nužudė J. T. .

Kaltinamasis A. K. suduodamas I.R.S. T. rankomis bei kojomis apie 3 smūgius į įvairias kūno vietas, padarė jai muštinę žaizdą, nubrozdinimą ir kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, dešinės pusės 2, 3, 7, 8, 9 šonkaulių lūžius, t.y., nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Po nukentėjusiojo J. T. nužudymo ir I.R.S. T. padarytų sužalojimų bei nukentėjusiųjų apiplėšimo, kaltinamasis A. K. siekdamas paslėpti nusikaltimus, tyčia padegė nukentėjusiųjų namą, ko pasekoje dėl ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu (kraujyje rasta 45,37 procentai karboksihenoglobino) vietoje mirė ir I. R. S. T. .

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pradėjo neigti padegęs nukentėjusiųjų T. namą, kad paslėptų savo nusikaltimus, tačiau pripažino, kad užsidegęs cigaretę numetė degtuką ant skuduro, kuris buvo prie J. T. . Savo parodymų pakeitimą paaiškindamas, tuo kad jį privertė prisipažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Šią kaltinamojo A. K. versiją, paneigė liudytoja R. S. . Liudytoja R. S. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. K., dalyvaujant advokatui, savanoriškai davė parodymus niekieno neverčiamas, nurodė detales, kurios ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar nebuvo žinomos. Netikėti šios liudytojos parodymais kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi apklausų bei parodymų patikrinimo vietoje metu kartu su kaltinamuoju dalyvavo jo gynėjas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad norėdamas nuslėpti savo nusikaltimą, nes supratęs, kad nukentėjusieji nebegyvi, tyčia padegė T. namą ir laukė kol įsiplieks liepsna apie 10-15 min. (t.1b.l.111-114). Savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t.1. b.l.114-126), nurodydamas, kad palaukęs kol įsdegs skuduras iš nukentėjusiųjų namų pasišalino. Kaltinamojo kaltę, kad jis tyčia padegė nukentėjusiųjų namus iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūra, kurios metu buvo konstatuota, kad gaisro židinys buvo miegamajame kambaryje, toje vietoje, kur stovi lova (b.1.14-29). Be to, kaltinamojo kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojas R. R. nurodydamas, kad jo manymu gaisro židinys buvo toje vietoje kur gulėjo vyriškio lavonas.

Kaltinamasis jokių pastabų apie jam tariamai daromą psichologinį spaudimą nepareiškė ir šią versiją jis nurodė tik teisiamojo posėdžio metu. Todėl kolegijai nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovaujasi. Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę, kad būtent jis numetė degantį degtuką ant skuduro, kuris buvo prie nukentėjusiojo J. T. . Tokiu būdu kolegijai nekelia abejonių, kad būtent A. K. norėdamas nuslėpti savo padarytus nusikaltimus, tyčia padegė nukentėjusiųjų T. namus.

Kolegija kaltinamojo parodymus, kad ne jis padegė nukentėjusiųjų namą, vertina kaip bandymą sušvelninti savo padėtį, nes tokie jo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Kolegijos nuomone versti jį duoti vienokius ar kitokius parodymus ikiteisminio tyrimo organams nebuvo jokio tikslo.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išanalizuoti duomenys, liudijantys faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atskleidžiantys kaltinamojo atliktus veiksmus, tyčios turinį, t.y. jo veikos subjektyviają pusę, pagrįstai leidžia teigti, kad J. ir I. R. S. T. nužudymas buvo sąlygotas savanaudiškų tikslų bei siekimas nuslėpti kitus nusikaltimus.

Esant tokiems įrodymams kolegija laiko, kad kaltinamojo A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129str.2d. 11p.

Kaltinamasis A. K. , siekdamas paslėpti kitą nusikaltimą, kambaryje, kur gulėjo sužaloti nukentėjusieji, uždegė skudurą ir, palaukęs kol jis įsidegs, uždaręs namo duris, išėjo. Jis žinojo, kad netoli nukentėjusiųjų namo stovi kitas medinis namas, kad nuo T. degančio namo gali užsidegti ir aplinkiniai namai, tačiau tam jis buvo abejingas. Esant tokiems įrodymams kolegija laiko, kad kaltinamasis panaudojo būdą, kuris pavojingas ne tik siekiant nužudyti nukentėjusiuosius T., bet ir kitų aplinkui gyvenančių žmonių gyvybėms.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal 129str.2d.7p.

Surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. K. ir atsiradusių padarinių-J. T. ir I. R. Saulutės mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiųjų mirtis buvo dėsningas neatsitiktinis kaltinamojo A. K. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Kaltinamasis mušė rankomis, spardė kojomis abu nukentėjusiuosius ir, jiems nukritus ir nebesikėlus nuo žemės, padegė nukentėjusiųjų namą ir laukė kol kambaryje įsidegs ugnis, t.y. siekė nukentėjusiųjų mirties. Todėl kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis nužudydamas T. veikė tiesiogine tyčia (BK 15str.2d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą duomenų, kurie buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu, jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2006m. gruodžio 4d. apie 21 val.30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), dėl savanaudiškų paskatų, plėšimo, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą nužudė du žmones.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad A. K. jam inkriminuojamų veikų padarymo metu (2006-12-04) nesirgo psichikos liga, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. K. neserga psichikos liga. A. K. priverčiamosios medicinos priemonės nereikalingos. Jis gali būti apklausiamas ir dalyvauti teismo posė­džiuose (t.1b.l.152-153).

Esant tokioms ekspertų išvadoms kaltinamasis nusikaltimų padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustinas už padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi kaltinamasis A. K. tik iš dalies pripažįsta savo kaltę - neigia nužudęs abu nukentėjusiuosius ir padegęs namą, be to jis visiškai nesigaili padaręs nusikaltimus. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas ap­svaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d.9 p.).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. K. padarytas nusikaltimas tyčinis, priskirtas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), kaltinamojo asmenybę. Kaltinamsis praeityje teistas, jo teistumas neišnykęs, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės sąlygojo nusikaltimo įvykdymą, t.y. buvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė, nes būdamas lygtinai paleistas nuo neatliktos bausmė praėjus tik keturiems mėnesiams vėl padarė sunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Grįžęs iš laisvės atėmimo vietų niekur nedirbo.

Visos šios aplinkybės, charakterizuoja A. K. asmenybę, akivaizdžiai rodydamos jo polinkį pažeisti visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltinamajam A. K. -tai ne tik jo nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių, kaltinamojo asmenybės įvertinimas, bet ir nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų teisėtų interesų gynimas. Nužudydamas du žmones A. K. sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą visuomenei. Nukentėjusios neteko savo artimiausių žmonių-tėvo ir motinos. Paskiriant pernelyg švelnią, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkančią bausmę būtų pažeistas ir humaniškumo principas, nes taip sumenkintų nukentėjusiųjų interesus, pažeidžiant jų orumą. Kadangi, kaltinamojo padarytas nusikaltimas pagal LR BK 180 str.2d. yra sunkus, o pagal LR BK 129str.2d. 5,7,9,11p. yra labai sunkus, jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 str.2d. net keturiuose punktuose. Vertinat nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama ne tik į kvalifikuotų nužudymų priskyrimą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Šiuo atveju būtina įvertinti ir konkrečias nusikaltimų padarymo aplinkybes. Prieš tai girtavęs pas nukentėjusiuosius, vėliau su liudytoju K. K. ir šiam užmigus nutarė apiplėšti du garbaus amžiaus žmones, o po to juos ir nužudė. Už pagrobtus iš nužudytųjų pinigus pirko alkoholinius gėrimus. Visos šios aplinkybės parodo kaltininko ne tik pavojingumą visuomenei, bet ir jo visišką asmenybės degradaciją. Įvertinusi aptartų bylos aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad A. K. kelia ypatingą pavojų visuomenei, todėl už nusikaltimą pagal BK 129str.2d. 5,7,9,11 p.jis jau turi būti izoliuotas nuo visuomenės neribotam laikui. Pagal BK 129 str. 2d.5,7,9,11 punktus kaltinamajam skirtina pati griežčiausi šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė- laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Kolegijos nuomone ši bausmė padės pasiekti BK 41 str.2d. apibrėžtus bausmės tikslus, tame tarpe ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal BK 10 ir 11 straipsnius (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Kadangi kaltinamasis A. K. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 1m. 1mėn.4d. paskirtos bausmės pagal Šiaulių apygardos teismo 2002-07-05 nuosprendį, todėl ši bausmė turi būti subendrinta su naujai paskirta bausme remiantis BK 64str.1,5d.

Įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes apie naujų nusikaltimų pobūdį ir kaltininko asmenybę, kolegija daro išvadą, kad A. K. būtina pripažinti pavojingu recidyvistu vadovaujantis BK 27 str. 2d.2p. ir šio straipsnio 3 dalimi.

Nukentėjusioji L. M. pareiškė civilinį ieškinį 250000 Lt. neturtinės žalos ir 8824,50 Lt. nusikaltimu padarytos žalos.

Nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį 250000 Lt. neturtinės žalos ir 8824,50 Lt. nusikaltimu padarytą žalą.

Nukentėjusios A. G. ir L. M. paveldėjo lygiomis dalimis žuvusiųjų tėvų turtą, todėl jos turi teisę į nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą.

Prievolė atlyginti neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda tada, kai tarp pažeidėjo priešingų teisei veiksmų ir žalos nukentėjusiajam atsiradimo yra priežastinis ryšys bei asmens kaltė (L. A. Teismo Senato 1997m. Sausio 16d. Nutarimo Nr.2 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl atlyginimo žalos, padarytos asmenį sužalojus, kitaip pakenkus jo sveikatai arba atėmus gyvybę 2p.)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui civilinį ieškinį. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės pobūdį, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ištirti byloje ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai liudija, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų sudegė nukentėjusiųjų tėvų turtas: drabužiai, avalynė. Kaip matyti iš įvykio vietos protokolo, kad sudegė lovos, televizorius ir staliukas bei kiti baldai ir kiti daiktai, todėl kolegijos nuomone nukentėjusiųjų civilinis ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau, kolegijos nuomone, niekuo nepagrįstas nukentėjusiųjų A. G. ir L. M. ieškinys už namo remonto darbus 12000 Lt., nes nepateikė jokio namo remonto sąmatos ir, negavus papildomos medžiagos, teismas negali civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti. Todėl ieškinys šiai sumai mažintinas ir šioje dalyje pripažintina nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms A. G. ir L. M. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka ( BPK 115str.2d.).

Vertindama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad nužudyti abu nukentėjusiųjų tėvai kaltinamojo A. K. nusikalstamais veiksmais-darant tyčinį smurtinį nusikaltimą ir dėl to nukentėjusios patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus. Šie išgyvenimai nebuvo vienkartiniai ir trumpalaikiai. Įvertinusi visas šias aplinkybes bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, kolegija mano, jog prašoma priteisti neturtinė žala savo dydžiu yra per didelė, todėl pareikštas ieškinys mažintinas

Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį-kaltinamasis neturi jokio pastovaus pragyvenimo šaltinio, jokio registruojamo turto, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.) nukentėjusiųjų L. M. ir A. G. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintini iki 100000 Lt

Daiktiniai įrodymai: vokas su tamponu, laužtuvas, žiebtuvėlis-sunaikinti, o A. K. rūbai: džinsinės kelnės, megztinis, maikutė, sportiniai bateliai gražinti kaltinamajam A. K. .

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Resbublikos BK 180str.2d., 129str.2d.5,7,9,11p. ir nuteisti:

pagal BK 180 str.2d. laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

pagal BK 129 str.2d. 5,7,9,11 p. ir nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Vadovaujantis LR BK 63str.1,2d.,5d.1,3p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 64str.5d. naujai paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2002-07-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 27 str.2d.2p.3d., A. K. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmę paskirti atlikti kalėjime.

Bausmės pradžia laikyti 2007-05-30. Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2006-12-05 iki 2007-05-30.

Kardomąją priemonę-suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. palikti tą pačią-suėmimą.

Priteisti iš A. K. L. M. 100000 Lt. neturtinės žalos ir 2824,50 Lt. nusikaltimu padarytos žalos.Priteisti iš A. K. A. G. 100000 Lt. neturtinės žalos ir 2824,50 Lt. nusikaltimu padarytos žalos.

Pripažinti nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms A. G. ir L. M. dėl namo remonto teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115str.2d.).

Daiktinius įrodymus- voką su tamponu, laužtuvą, žiebtuvėlį sunaikinti, o A. K. rūbus: džinsines kelnes, megztinį , maikutę, sportinius batelius grąžinti nuteistajam A. K. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.