Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2020 m. gruodžio 6 d., apie 17.40 val., bute (duomenys neskelbtini), sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sūnaus D. A., sveikatą, t. y. po žodinio konflikto su sūnumi D. A., tyčia peiliu dūrė jam į krūtinę, padarydamas durtinį – pjautinį kiauryminį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą, lydimą oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje.

Kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020-12-06 jis su sūnumi namuose gėrė alų, buvo išgėrę apie 4 litrus. Prieš tai jis dar buvo gėręs degtinės, todėl ir dėl girtumo nepamena tiksliai kas įvyko. Pamena, kad vakarieniaujant kambaryje jiedu susiginčijo, kilo žodinis konfliktas. Sūnus jam sudavė smūgį ranka į nosį, o jis jam dūrė peiliu į krūtinę. Dūrė matomai supykęs, iš įniršio. Iš kur paėmė peilį neprisimena, smūgio sudavimo aplinkybių taip pat negalėjo tiksliau nurodyti. Atsipeikėjo jau pamatęs sūnų sužalotą, matėsi kraujas krūtinės priekyje. Jam pačiam kraujas bėgo iš nosies. Tai buvo pirmas kartas, kai sūnus jam sudavė, o jis jam dūrė peiliu. Po įvykio susitaikė, gyvena toliau kartu, nes sūnus visiškai nuo jo priklausomas, pats neišgyventų. Gailisi dėl padaryto, sutinka atlyginti pareikštą civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad apie įvykį mažai ką pamena. Buvo išgėręs, be to dėl sveikatos būklės atsimena tik fragmentus, kad vakarieniavo kambaryje, tėvas ėmė priekaištauti dėl maisto, kad jis daug valgo. Jis sudavė tėvui kumščiu į veidą, o tėvas jam bedė. Kuo bedė, nematė, kur tėvas tuo metu buvo nepamena. Pamatęs krūtinėje kraujuojančią žaizdą paprašė kaimynės iškviesti pagalbą. Tėvui pretenzijų neturi, prašo jo nebausti, nes tėvas yra vienintelis žmogus, kuris juo rūpinasi ir visame kame padeda.

Liudytojas D. S. parodė, kad 2020-12-06 dirbdamas policijos ekipaže gavo iškvietimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį bendrabutį, galimai Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas buvo, kad ten yra peiliu sužalotas asmuo. Kartu atvyko ir medikai. Laiptinėje sutiko kaltinamąjį, koridoriuje buvo ir nukentėjusysis, kuriam buvo sužalota kairė pusė, matėsi kraujo. Kaltinamasis surado ir atnešė peilį, kuriuo dūrė nukentėjusiajam. Kalbama buvo apie tai, kad jiedu susipyko, nukentėjusysis smogė jam į nosį, nosis buvo paraudusi. Kaltinamasis savo kaltės neneigė.

Liudytoja V. V. parodė, kad 2020-12-06 po pietų grįžusi į namus koridoriuje sutiko S. A.. Pamatė ir D. A., kuris buto tarpduryje pasakė, kad tėvas jį padūrė, paprašė iškviesti greitąją. Abu kaimynai draugiški, išgeriantys, bet ji į jų gyvenimą nesikiša. Kad S. A. būtų sužalotas, nepastebėjo.

Iš 2020-12-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje, ant kilimo, kambaryje rastos rausvos dėmės panašios į kraują (9 – 19 b.l.).

Iš 2020-12-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog apie įvykį pranešė kaimynė V. V., smurtą patyrusio asmens dėl fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti. Smurtą patyręs asmuo D. A., smurtu įtariamas jo tėvas S. A., abu gyvena ten pat. S. A. neblaivus – nustatytas 1,59 promilių girtumas. S. A. paaiškino, kad kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sūnaus D. A., pastarasis kumščiu trenkė jam į veidą. Po to, S. A. paėmė turimą medžioklinį peilį ir juo dūrė sūnui į dešinį šoną. Peilį S. A. atvykusiems pareigūnams pateikė pats. Peilis supakuotas į plastikinį maišelį ir pridėtas prie bylos. S. A. sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (62 – 63 b.l.).

Panevėžio AVPK kriminalistinių tyrimų tarnybos 2020-12-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tyrimui pateiktas peilis yra savadarbis, buitinės paskirties peilis, nepriskiriamas nešaunamiesiems ginklams (29 – 33, 34 – 37 b.l.).

2021-01-15 apžiūrėjus policijos pareigūnų naudojamos BODY kameros vaizdo – garso įrašus nustatyta, kad atidarius įvykio vietos laiptinės duris buvo sutiktas S. A., kuris papasakojo, kad yra D. A. tėvas. S. A. papasakojo, kad jis bedė sūnui, nes šis jam nosį sulaužė, patikslino „man šnobelį sulaužė ir aš jam bakstelėjau“. Policijos pareigūnui paklausus kur peilis, S. A. parodė, kad kambaryje. D. A., kurį tuo metu apžiūrinėjo medikė, patikslino, kad „kambary tas peilis numestas“. Policijos pareigūnui paklausus ko jiedu nepasidalino, D. A. atsakė, kad „jis daug suvalgo“. Į klausimą ar dažnai abu mušasi, D. A. atsakė, kad „užein, jam užein“ (46 – 50, 51 – 55 b.l.).

2021-01-04 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad D. A. nustatytas durtinis – pjautinis kiauryminis krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimas, lydimas oro ir kraujo susikaupimo dešinėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas galimai peilio geležte, vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo jo sveikata sutrikdyta sunkiai (87 – 88 b.l.).

2020-12-06 Panevėžio AVPK į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole nurodyta, kad 18.27 val. S. A. nustatyta sumušta nosis (127 b.l.).

Iš 2020-12-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. A. nustatytas odos nubrozdinimas nosies kairėje pusėje, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis sukėlė fizinį skausmą (152 b.l.).

2020-12-08 išrašas iš nekilnojamojo turto duomenų bazės patvirtina, kad S. A. nuosavybės teise turi butą (duomenys neskelbtini) (146 – 147 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Virš nurodytais kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų D. S., V. V. parodymais, specialistų išvadomis, tyrimo veiksmų protokolais neabejotinai įrodyta, kad 2020-12-06 kaltinamasis S. A. peiliu sužalojo savo sūnų D. A., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą atitinkantį sužalojimą. Konfliktas tarp jų kilo dėl asmeninių paskatų – jiedu susipyko ir priekaištauti vienas kitam ėmė vartodami alkoholį, D. A. sudavė smūgį tėvui į veidą, o šis, supykęs už tai, dūrė jam peiliu. Taip S. A. sunkiai sužalojo savo šeimos narį, todėl jo padaryta veika atitinka BK 135 str. 2 d. 3 p.

Kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 136 str. kaip padarytą staiga labai susijaudinus dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio D. A. poelgio, kaip kad to prašė kaltinamojo gynėja, šiuo atveju pagrindo nėra, nes kaltinamasis įvykio metu buvo girtas – jam po įvykio nustatytas vidutinis girtumas, dėl girtumo jis neprisiminė ir nenurodė esminių įvykio aplinkybių (peilio buvimo vietos, paties dūrio momento, jų padėties dūrio peiliu metu, reakcijų, ir kt.), iš ko būtų galima nustatyti objektyviuosius BK 136 str. sudėties požymius – staigų, didelį kaltininko susijaudinimą bei kaltininką itin įžeidžiantį nukentėjusiojo elgesį. Apie tai spęsti pagal nukentėjusiojo parodymus taip pat nėra galimybės, nes D. A., dėl buvusio girtumo ir savo psichinės sveikatos, iš vis sunkiai prisimena įvykius ir orientuojasi aplinkoje. Be to, kaltinamasis apklausose akcentavo stiprų sūnaus smūgį jam į nosį, kad net galimai nosis buvo sulaužyta. Tačiau, po įvykio jį sulaikius, jam buvo nustatytas viso labo nosies paraudimas. Tai neatitinka itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio sampratos. Pagaliau, teismų praktikoje afektas arba labai didelis susijaudinimas paprastai nekonstatuojamas tais atvejais, kuomet kaltininkas yra apsvaigęs nuo alkoholio, koks šiuo atveju ir buvo S. A.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 585,95 Eur žalos atlyginimo už D. A. gydymo paslaugas. Ieškinio sumą patvirtina prie jo pateikti rašytiniai dokumentai, abejoti jais pagrindo nėra. Nukentėjusiojo gydymo išlaidas civilinis ieškovas atlygino ligoninei, todėl turi teisę reikalauti ją priteisti iš kalto asmens. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kadangi nukentėjusįjį sužalojo kaltinamasis, jis kaip už tai atsakingas asmuo ir privalo žalą atlyginti. Todėl, ieškinys pilnai tenkinamas, priteisiant jį iš kaltinamojo S. A.

Bausmės skyrimas

Už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 3 p., numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pagal BK 62 str. 2 d. teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir : 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. BK 62 str. 3 d. nustatyta, kad kai yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, teismas gali : 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Be to, pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus matyti, kad S. A. peilio griebėsi supykęs, po jam sūnaus suduoto smūgio. Abu patvirtino, kad to anksčiau nėra buvę – pasibardavo, bet smurto vienas prieš kitą nenaudodavo. Todėl galima spręsti, kad kaltinamojo veiksmus – dūrį peiliu, šiuo atveju išprovokavo ir įtakos jiems turėjo paties nukentėjusiojo veiksmai. Todėl yra pagrindas pripažinti ir BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). To neneigė ir pats kaltinamasis.

S. A. padarė tyčinį, baigtą, labai sunkų – taigi, ir labai pavojingą visuomenei nusikaltimą. Yra reikšminga jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau, jis neteistas, neturi jokių administracinių nuobaudų, dirba ir stengiasi išlaikyti save bei savo beveik nedarbingą, psichinės veiklos sutrikimą turintį, paramos, dėmesio ir gydymo reikalaujantį sūnų – nukentėjusįjį D. A. Yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jis susitaikė ir šiuo metu toliau gyvena su savo sūnumi, kuris tėvui neturi jokių pretenzijų ir siekia, kad jis nebūtų baudžiamas. Pažymėtina, kad pagal kaltinamojo parodymus, su žmona jiedu išsiskyrę maždaug trejus metus, kur ji gyvena jis net tiksliai nežino, su ja santykių nepalaiko. Dukra suaugusi, gyvena atskirai. Šie duomenys rodo, jog paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiojo, kuris yra praktiškai neįgalus ir pats savimi negali pasirūpinti, nebebus kam prižiūrėti. Todėl, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., ir kaltinamajam skirti kitą švelnesnę bausmę, negu ji numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką – S. A. baudžiamas laisvės apribojimu. Įvertinus jo padarytos veikos pavojingumą ir padarymo aplinkybes, jam skiriama maksimali bausmė – 2 metai, su įstatyme numatytais draudimais. Kadangi kaltinamasis dirba, prižiūri savo sūnų, nėra pagrindo manyti, jog jis galėtų slėptis nuo bausmės atlikimo, todėl intensyvi priežiūra jam neskiriama.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 3 p., ir pritaikius BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., skirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, bausmės atlikimo laikotarpiu :

1) jam uždraudžiant lankytis vietose, kuriose vartojamas alkoholis;

2) jį įpareigojant toliau dirbti.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti 2 paras, išbūtas jį sulaikius, jas prilyginus 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. „b“ p. p., 66 str. 2 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, ir ją panaikinti nuosprendį pradėjus vykdyti.

Priteisti iš S. A. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 585,95 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Kartoninę dėžę su peiliu, biologinius pavyzdžius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugykloje (2021-01-26 kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.