Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje,

V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2024 m. birželio 20 d. apie 20.14 val., S. L. ir V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio (S. L. nustatyta 2,90 promilių alkoholio, V. S. – 2,22 promilių alkoholio), veikdami kartu, ketindami pagrobti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį R. J. priklausiusį 439 eurų vertės televizorių „LG 55UR81003L“, įlipo į minėto buto balkoną. V. S. išspyrus balkono duris jie įėjo ir tokiu būdu neteisėtai įsibrovė į butą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, televizoriaus nepagrobė - į kambarį įėjusiam A. G. pradėjus ginti R. J. priklausantį turtą kilusio žodinio konflikto metu V. S. kojomis ir rankomis, o S. L. - rankomis sudavė A. G. baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami A. G. poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir dešiniame rieše, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu S. L. parodė, kad kaltinamas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis su D. G. ir V. S. buvo ligoninėje pas A.. Kadangi A. leido V. S. pasiimti žaidimus, jie susiskambino su R. J. ir pas pastarąją nuėjo. Jis ėjo kartu, nes neturėjo ką veikti. V. S. buvo neblaivus, jis taip pat buvo neblaivus, jie dar kartu išgėrė ir nuėjo. V. S. įlipus pro balkoną ir patuksenus jis pamatė smūgius ir kraujuojantį V. S. veidą (V. S. pro balkoną trenkė A. G.; galėjo būti, kad V. S. buvo įėjęs į vidų). Tuomet jis raginamas D. G. įlipo į balkoną ir nuo V. S. nuspyrė ar pastūmė A. G. bei iš pastarojo atėmė metalinį daiktą. Jam nustūmus A. G. nuo V. S. pastarasis pradėjo mušti A. G. kumščiais (galbūt į galvos sritį, jis neskaičiavo, kiek smūgių V. S. sudavė), todėl jis patraukė V. S. nuo A. G., kad šie daugiau nebesimuštų. Pastarieji buvo kruvini. Tuo metu A. G. sėdėjo ant fotelio (šis nukrito ant fotelio nuo jo pastūmimo rankomis). Jis A. G. nemušė. Konflikto metu jis su R. J. nesusikalbėjo, kadangi nespėjo, R. J. jokių daiktų neprašė. Iš buto jie išėjo pro duris, kurias buvo atidariusi R. J.. Atvykus policijos pareigūnams jie buvo lauke. Įvykio metu jam ginant V. S. A. G. metaliniu daiktu prakirto jo ranką, A. G. norėjo V. S. trenkti į galvos sritį. Jis nesutinka, kad dėl jo veiksmų galėjo būti padaryta žala, jis A. G. nežalojo. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą.

3. Ikiteisminio tyrimo metu S. L. parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 15.00 val. jam kartu su V. S. būnant (duomenys neskelbtini) pas savo draugą A., pastarasis nurodė susipykęs su sugyventine R. J. ir jų paprašė iš šios paimti televizorių, kurį, kaip nurodė A., pirko jis (A.) ir kurį palikti pasaugoti pas V. S. draugę D.. Išėję iš ligoninės jis kartu su V. S. gėrė degtinę ir alų, po ko pas juos atėjo D. (pastaroji alkoholio nevartojo). Apie 18.00 val. jie visi kartu nuvyko prie R. J. namo. Tuo metu D. kalbėjo su R. J. dėl minėto televizoriaus, tačiau ką šios sutarė, jis nežino. Sėdėdamas ant suoliuko jis gėrė alų, o D. kalbėjo su jam nepažįstama moterimi (galbūt R. J. kaimyne). Jis pirmą kartą ėjo pas R. J., prieš tai niekada nėra buvęs pas šią, tačiau jam yra pasakoję, jog A. dar esant gyvam ir gyvenant pas R. J. visi draugai ir pažįstami eidavo į butą per R. J. buto balkoną, taigi jiems atvykus prie R. J. buto jis kartu su D. stovėjo prie balkono, o V. S. lipo per R. J. balkoną. Jis matė, kaip V. S. įlipo į balkoną, kiek jam žinoma, balkono durys buvo atidarytos. V. S. patekus į butą jis išgirdo triukšmą bei riksmus. Pažiūrėjęs į balkoną jis pamatė kruvinus V. S. ir kitą vyrą, pastarasis turėjo kažkokį metalinį daiktą (kas tai buvo, jis nežino). Tai pamatęs, manydamas, kad V. S. gresia pavojus, siekdamas pastarąjį apginti jis užlipo į balkoną ir taip pateko į butą (balkono durys buvo atidarytos, durų jis nelietė). Bute jis pamatė susikibusius bei vienas kitam smūgius suduodančius (kokius tiksliai sudavė smūgius, jis nespėjo pamatyti) V. S. ir kitą vyrą. Tuo metu R. J. šaukė iškviesianti policijos pareigūnus. Jis nedelsdamas pradėjo V. S. ir kitą vyrą skirti, t. y. jis nustūmė kitą vyrą nuo V. S. (jokių smūgių jis nesudavė), po ko išsivedė V. S. iš buto. Būdamas bute televizoriaus jis nelietė, nors į tą butą jie ėjo ketindami paimti televizorių, nes to prašė A.. Einančius prie daugiabučių juos pasitiko policijos pareigūnas, kuris nusivedė juos prie tarnybinio automobilio. Kelias dienas prieš šį įvykį (antradienį) A. jau prašė iš R. J. paimti šiam priklausantį televizorių. Jiems atvykus pas R. J. pastaroji televizorių buvo supakavusi į pirkimo dėžutę bei paprašė jų pajungti seną televizorių. Tuo metu R. J. pradėjo verkti, sutriko jos psichika ir ji nusprendė televizoriaus neatiduoti bei iškvietė policijos pareigūnus. Tuomet jie sulaukė, kol atvyks policijos pareigūnai, kurie užfiksavo įvykį ir juos paleido (bylos tomas 1, lapai 173-175, 181-183).

4. Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Kelios dienos prieš nagrinėjamą įvykį ryte jis susiskambino su D. G. ir pastarosios paklausė, kur yra A. (jis žinojo, kad A. serga, atsisakė šio kepenys). D. G. atsakius, kad A. guli ligoninėje, jie susitarė nuvykti pas A.. Prieš važiuojant pas A. R. J. jiems sakė, kad jie nevažiuotų, kadangi A. yra piktas, o jis nurodė esąs susitaręs aplankyti A.. Pas A. jie atvažiavo po pietų, atvykę į ligoninę jie iš A. sužinojo, kad prieš jiems atvažiuojant į ligoninę pas A. buvo atvykusi R. J. ir A. G., kurie iš A. paėmė telefoną, norėjo paimti ir kuprinę, bet nespėjo. Paklaustas, kokius daiktus jis turi paimti, A. nurodė, kad reikia paimti kompiuterį ir elektrinį paspirtuką. Tuomet jie iš karto su R. J. susitarė, kad jie atvažiuos paimti daiktų. Nuvykęs pas R. J. jis paėmė kompiuterį, taip pat klausė R. J. dėl televizoriaus, tačiau ši nieko neatsakė, o po to paklausė, ar jie gali naują televizorių įdėti į dėžę. Jis įdėjo televizorių į dėžę, po ko R. J. pasakė, kad jeigu jie pavogs televizorių, ji iškvies policiją. Jam pasakius, kad ji gali iškviesti policiją, R. J. iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavusiems policijos pareigūnams jie paaiškino situaciją, policijos pareigūnai jiems nurodė, kad televizorius priklauso R. J., tuomet jie pasakė, kad televizoriaus neims, ir paėmė kompiuterius bei paspirtuką, kurios nusivežė į namus. Kitą dieną jis su D. G. susitarė po darbo vakare nuvažiuoti pas R. J. šią aplankyti (jie gerai sutarė su R. J.), taip pat jis važiavo norėdamas paimti žaidimus ir A. daiktus. Prieš atvykdami jie paskambino R. J. ir pasakė, kad atvyksta, kad su jais atvyks ir jo pažįstamas S. L.. Jis žinojo, kad į R. J. butą negalima eiti per laiptinę, kadangi šios kaimynė iš karto kviečia policiją, nes pas R. J. būna išgertuvės, todėl norėdami patekti pas R. J. į butą jie visada užlipa per balkoną (buvo padėtos kopėčios; A. vienintelis eidavo pro duris, kadangi buvo R. J. sugyventinis). Šį kartą jis taip pat lipo per balkoną (balkonas yra pirmame aukšte, rankomis pasiekiamas, kopėčių jam nereikėjo), o S. L. ir D. G. stovėjo po balkonu. Užlipęs jis patukseno į balkoną (balkonas įstiklintas, langas buvo atidarytas) ir R. J. pasakęs, kad atėjo D. G., paklausė, ar ji gali šią įleisti (R. J. kaimynė dėl atėjusių moterų policijos nekviečia). R. J. atsakius teigiamai jis drąsiai ėjo į butą (balkono durys buvo atidarytos, tačiau raudonos spalvos užuolaidos nebuvo atitrauktos). Eidamas pro balkono duris jis iš karto gavo smūgį metaliniu daiktu į akį, po to gavo ir antrą smūgį (į butą tuo metu jis nebuvo įėjęs). Netrukus jis pamatė neblaivų A. G., stovintį su metaliniu daiktu rankose. S. L., pamatęs, kad jis kraujuoja, patraukė A. G. nuo jo, t. y. S. L. pakišo ranką ir paėmė už metalinio daikto, o jis A. G. pastūmė, sudavė delnais (galbūt penkis smūgius) A. G. ir šiam pasakė „Ką čia darai, bomžas, ragelį pavogei, išnešk viską, nes bus problemų“. A. G. nugriuvus ant fotelio jis A. G. sudavė delnais dar porą smūgių į galvos sritį. S. L. A. G. nemušė, nieko nedarė, tik atėmė iš A. G. metalinį daiktą ir liepė šiam baigti. Būdamas bute jis nebuvo priėjęs prie televizoriaus, nes jis nebuvo atėjęs televizoriaus (jis namuose turi tris televizorius), t. y. jis neplanavo imti televizoriaus. Po to jie išėjo iš buto pro duris. Nagrinėjamo įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau mąstė blaiviai. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą.

5. Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 15.00 val. jis kartu su S. L. važiavo į (duomenys neskelbtini) aplankyti jų bendro draugo A., kadangi pastarajam atsisakė kepenys ir labai suprastėjo sveikata. A. jiems sakė, kad pas sugyventinę R. J. liko šio asmeniniai daiktai – paspirtukas, kuprinė su pinigais, televizorius bei kiti daiktai, ir jo paprašė minėtus daiktus iš R. J. paimti. Kelios dienos prieš tai (pirmadienį arba antradienį) jis kartu su savo sugyventine D. G. pirmą kartą buvo nuvykę pas R. J. paimti A. daiktų. R. J. jam grąžino A. paspirtuką, tačiau televizoriaus ir kuprinės su pinigais neatidavė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai su kuriais jie išsiaiškino ir minėtą televizorių, supakuotą į pirkimo dėžutę, paliko R. J. namuose. 2024 m. birželio 20 d. jis su S. L. bei D. G. išgėrė alaus, po ko nuėjo aplankyti R. J., kadangi ši yra jo ir D. G. draugė. Tą dieną D. G. telefonu kalbėjo su R. J. ir jis paprašė informuoti R. J., kad jie vakare užsuks pas šią, pastaroji tam neprieštaravo. Pas R. J. negalima eiti pro buto duris, kadangi šalia gyvena kaimynė, kuri nuolatos kviečia policijos pareigūnus dėl to, kad pas R. J. ateina svečių ir skambina skambučiu, todėl norėdamas patekti pas R. J. jis visada lipa per buto balkoną, kad neskambintų durų skambučiu (A. gyvenant R. J. bute jis visuomet pas juos į svečius lipdavo pro balkoną). Jis užlipus į balkoną, tuo metu apačioje po balkonu buvo S. L. ir D. G.. Jam būnant balkone užuolaidos buvo užtrauktos, todėl jis pabeldė į balkono durų stiklą. R. J. paklausus „Kas čia?“, jis atsakė „Čia aš, D.“ ir paprašė, kad ši atidarytų lauko duris. Atsidarius balkono durims kažkas neaiškiu daiktu, panašiu į metalinį laužtuvą, vieną kartą trenkė jam į veido sritį šalia kairės akies. Nesupratęs, kas nutiko, jis pasilenkė ir gavo dar vieną smūgį į galvos sritį. S. L. ir D. G. pamatė, kad jam bėga kraujas iš veido, po ko S. L. užlipo į balkoną. Tada minėtas jam trenkęs asmuo (benamis A. G., kuris laikinai apsistojo pas R. J.) pradėjo uždarinėti balkono duris, tačiau jis užkišo koją ir balkono duris išstūmė, po ko S. L. paėmė už A. G. rankos, kurioje buvo metalinis daiktas, ir šį nustūmė, po ko A. G. nugriuvo; S. L. nesudavė A. G. nei vieno smūgio. A. G. nugriuvus ant žemės jis pastarajam dilbiu trenkė (galbūt tris kartus) į veidą bei kairiu keliu (galbūt du kartus) į veido sritį. Paklausta, kur yra A. kuprinė su pinigais, R. J. pradėjo sakyti iškviesianti policijos pareigūnus, po ko atidarė jiems buto duris ir jie išėjo. Išėjusius juos pasitiko policijos pareigūnai ir nusivedė prie tarnybinio automobilio, po ko jie buvo sulaikyti. D. G. visą laiką buvo lauke. Nei jis, nei S. L. neturėjo tikslo pagrobti televizoriaus. Šio įvykio metu jis televizoriaus nelietė, tačiau prieš savaitę iki šio įvykio (kuomet jam būnant pas R. J. ši iškvietė policijos pareigūnus) jis lietė televizorių (paėmė už televizoriaus šonų, ištraukė laidus; bylos tomas 1, lapai 145-147, 153-155).

6. Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu gulėdama ir skaitydama knygą ji pastebėjo, kad kažkas braunasi pro balkoną (po to ji suprato, kad brovėsi S. L. ir V. S., pravarde „D.“). Balkonas nebuvo įstiklintas, šie įlipo pro balkoną ir išspyrę balkono duris pateko į butą (balkono durys nebuvo pilnai uždarytos, tačiau paprastai pastūmus duris nebūtų galima šias atidaryti). Tuomet ji pakvietė savo draugą A. G., nakvojusį pas ją, ir šiam pasakė, kad kažkas braunasi pro balkoną. A. G. atsistojo ir rankoje laikydamas metalinį batų šaukštą laikė duris, po ko batų šaukštu du kartus trenkė V. S. į veido sritį, o S. L. minėtu daiktu sudavė du kartus į galvos sritį. Po to S. L. ir V. S. kumščiais ir geltonu šalmu stipriai sumušė sėdintį A. G., nes pastarasis saugojo jos televizorių. A. G. prašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus, nes kitaip jį užmuš. A. G. visą laiką priešinosi, norėjo ištrūkti, gynėsi. Jai smūgių niekas nesudavė. Televizoriaus S. L. ir V. S. nespėjo paimti ir iš buto išėjo pro duris. Įvykio dieną ji S. L. ir V. S. į svečius nekvietė; ji neprisimena, ar tą dieną jai kažkas skambino ir sakė atvažiuosią aplankyti. Prieš šį įvykį D. G. jai neskambino, ji šios nekvietė į svečius, tačiau su šia ji kažkiek yra bendravusi telefonu. Ji neleido S. L. ir V. S. imti televizoriaus. Televizorius priklausė jos draugui (jie kartu pirko televizorių), kuris mirė; po draugo mirties jai buvo paliktas televizorius. Prieš kelias dienas iki šio įvykio pas ją buvo atėję S. L. ir V. S., kurie norėjo paimti jos televizorių – pamačiusi, kaip šie pradėjo pakuoti televizorių, ji šiems pasakė iškviesianti policiją, po ko šie pabėgo pro duris. Paklaustas, ar televizoriaus neatidavė S. L. ir V. S., tuo metu ligoninėje buvęs A. jai atsakė televizoriaus niekam neatidavęs ir neleidęs niekam šio imti. Jai yra neįprasta, kad pas ją į namus žmonės įlipa pro balkoną, nes visi užeina pro duris.

7. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad ji gyvena pirmame aukšte. 2024 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. jai būnant savo namuose kartu su draugu A. G. per balkoną pradėjo brautis du vyrai (V. S. ir S. L., kurie yra jos sugyventinio A. M. draugai). Pamaniusi, kad vyrai nori pagrobti jos televizorių (šie vyrai nebe pirmą kartą ateina dėl televizoriaus), ji A. G. paprašė padėti ir neleisti vyrams išsinešti televizoriaus. Pamatęs V. S. ir S. L. A. G. pasiėmė metalinį mėlyną batų šaukštą ir laikė balkono duris. Vyrai A. G. aiškino atėję tik pasikalbėti, tačiau A. G. atsakė, kad žmonės neina tik pasikalbėti per balkoną. V. S. ir S. L. jėga išstūmė duris ir pateko į jos butą. Tuomet A. G. minėtu batų šaukštu du kartus trenkė V. S. į veido sritį, o S. L. du kartus sudavė į galvos sritį, po ko V. S. ir S. L. rankomis pastūmė A. G. į kambaryje buvusią spintelę, dėl ko A. G. nugriuvo. Tada S. L. kumščiu A. G. sudavė vieną smūgį į nugaros sritį, vieną smūgį į krūtinės sritį, vieną smūgį į pilvo sritį ir vieną smūgį į veido sritį, o V. S. kumščiu A. G. sudavė vieną smūgį į žandikaulį, vieną smūgį į petį ir vieną smūgį į pilvo sritį. Paprašyta A. G. ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įsibrovimą, po ko minėti vyrai pro duris pasišalino iš jos buto. Atvykę policijos pareigūnai tuos vyrus sulaikė lauke, o atvykę medikai A. G. išvežė į ligoninę, kadangi šiam buvo sužalota galva bei galbūt išmuštas dantis. Nagrinėjamo įvykio dieną nei S. L., nei V. S. ji nesakė ateiti per balkoną. Ji nesitikėjo, kad šie ateis per balkoną. Įvykio metu buvo ir D. G., tačiau ši nebetilpo į balkoną, todėl buvo kieme. V. S. ir S. L. anksčiau yra buvę pas ją, kartu vartojo alkoholį. Televizorių už 439 eurus ji įsigijo 2024 m. gegužės mėn. iš parduotuvės „Topo centras“, jos vardu buvo sudaryta lizingo sutartis. Perkant televizorių kartu su ja buvo ir A. M. (iš pradžių lizingo sutartis buvo sudaryta A. M. vardu, vėliau perrašyta jos vardu). 2024 m. birželio 17 d. ji skambino bendruoju pagalbos numeriu, kadangi pas ją atėjo D. G., V. S. ir S. L., kurie norėjo paimti minėtą televizorių. Ji nenorėjo grąžinti televizoriaus, kadangi netikėjo, kad A. M. miršta. Tuo metu jai prisiskambinti A. M. nepavyko, todėl televizorius liko pas ją (bylos tomas 1, lapai 17-19, 25-27, 34-36).

8. Teisiamojo posėdžio metu A. G. parodė, kad jis su R. J. sugyventiniu A., tuo metu buvusiu ligoninėje, buvo susitarę, kad jis gyvens šių buto viename iš kambarių (abiejuose kambariuose yra balkonai). Kiekvieną kartą prieš eidamas miegoti jis patikrindavo balkonų ir buto duris, ar šios yra užrakintos. 2024 m. vasarą (tikslios datos jis neprisimena) apie 20.00 val. jam būnant savo kambaryje į jo kambarį atbėgo R. J., kuri pasakė, kad kažkas braunasi pro balkoną. Tuomet jis pasiėmęs įrankį nubėgo į R. J. kambarį ir jai liepė iškviesti policijos pareigūnus. Nuėjęs į kambarį jis pamatė, kad V. S. jau buvo įlipęs į balkoną ir tiesė ranką S. L. (padėjo šiam užlipti). Balkono durys buvo pilnai uždarytos, todėl jis manė, kad V. S. ir S. L. nesugebės atrakinti balkono durų ir pasišalins, tačiau taip neįvyko - V. S. ir S. L. krapštėsi prie balkono durų, stumtelėjo jas ir šios atsidarė (durys senos, medinės). Tuomet jis pastatė koją, kad V. S. ir S. L. neatidarytų durų, tačiau šie duris atidarė. Jis girdėjo, kai būdamas balkone V. S. pasakė „Ar čia T., bet lyg čia ne T.“, bet jis tylėjo. V. S. ir S. L. galėjo matyti tik jo siluetą, nes jis stovėjo tamsoje už dviejų užuolaidų. V. S. ir S. L. nieko nereikalavo, išstūmė duris, po ko jis batų šaukštu smogė vienam ir kitam (jis nežino, kur jis pataikė). Tuomet užuolaidos apsivyniojo jam aplink kojas, dėl ko jis negalėjo pajudėti ir pargriuvo. Nugriuvusį V. S. ir S. L. jį sumušė (V. S. sudavė daugiau smūgių nei S. L.) rankomis ir kojomis – daugiausiai smūgiai buvo į galvos sritį, buvo suduota nuo 10 iki 20 smūgių. S. L. pasakė „Koks televizorius? Tik nešdinamės iš čia, paliekam viską, čiuožiam iš čia“. S. L. jis menkai pažįsta, o V. S. pažįsta seniai. Prieš šį įvykį V. S. ir S. L. buvo atėjęs į R. J. butą, norėdami pagrobti televizorių, tačiau R. J. iškvietė policijos pareigūnus, kurie S. L. ir V. S. išprašė iš buto. Tą kartą pastarieji į butą užėjo pro duris, su šiais taip pat buvo ir D. G., kuri šaukė ant R. J. nesavu balsu. Pas R. J. svečiai ateidavo pro buto duris, bet ne pro balkoną. R. J. atrakindavo duris visiems, bet svečiai ateidavo ne pro balkoną.

9. Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. jam būnant pas R. J. (tuo metu jis pas ją gyveno) pastaroji pradėjo šaukti, kad per balkoną braunasi du vyrai (nepageidaujami asmenys). Atsikėlęs iš lovos jis pasiėmė metalinį batų šaukštą, kurį dar išlankstė, kad būtų patogu laikyti rankose, bei liepė R. J. uždaryti balkono duris. Priėjęs prie balkono jis pastebėjo, kad balkone yra V. S.. Atsidarius durims jis pirmas trenkė metaliniu batų šaukštu V. S. per galvą, į rankas ir kojas – jis nematė, kur jis suduoda, bet jis trenkė ne vieną kartą (tarp jų jokio pokalbio nebuvo). Taip pat jis matė, kad V. S. padeda į balkoną užlipti S. L.; pastarajam užlipus į balkoną jis šiam taip pat trenkė metaliniu batų šaukštu. Tuomet V. S. ir S. L. išstūmė jį į vidų, o dėl didelės betvarkės namuose bei išmėtytų laidų jis užkliuvo ir nugriuvo ant žemės, taip pat viena jo koja buvo įsipainiojusi į užuolaidą. V. S. ir S. L. prie jo priėjo ir bandė atimti metalinį šaukštą, tačiau jam šaukšto neatidavus S. L. ir V. S. sudavė jam nemažai smūgių (kiek tiksliai, jis negali nurodyti, tačiau S. L. sudavė mažiau smūgių nei V. S.; pastarasis sudavė jam nemažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, o S. L. sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas). Po to V. S. ir S. L. paprašė R. J. atidaryti pagrindines duris ir išėjo. Tuo metu R. J. iškvietė policijos pareigūnus. Kiek jam žinoma, D. G. įvykio dieną buvo lauke prie R. J. balkono. Jis žino, kad konfliktai vyksta dėl televizoriaus, priklausiusio A., V. S. ir kiti asmenys kiekvieną dieną skambinėjo dėl televizoriaus, prašydami, kad R. J. atiduotų televizorių; taip pat ir įvykio dieną šie skambino dėl televizoriaus, norėdami pasikalbėti, tačiau jis nežino, ar tarėsi dėl atvykimo. Jis mano, kad S. L. ir V. S. įvykio dieną atėjo dėl televizoriaus, kadangi šie nuolatos skambino R. J. ir ateina ne pirmą kartą. Įvykio metu jam buvo išmuštas dantis ir sukeltas fizinis skausmas, buvo iškviesti medikai, kurie jį nuvežė į ligoninę (bylos tomas 1, lapai 45-47, 49-51).

10. 2024 m. birželio 20 d. A. G. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 20.00 val. jam būnant pas draugę R. J. svečiuose (pas pastarąją jis laikinai gyvena) per balkoną įsibrovė du iš matymo pažįstami vyrai, kurie užėjo į buto vidų bei norėjo pavogti televizorių „LG“. Jis neleido vyrams išsinešti televizoriaus, todėl šie pradėjo jį mušti, sudavė jam nemažiau 20 smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas bei į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą bei jam iškrito dantis (bylos tomas 1, lapai 41-42).

11. Teisiamojo posėdžio metu D. G. parodė, kad 2024 m. birželio 14 d. apie 20.00 val. ji su V. S. ir S. L. nuvažiavo pas R. J.. Važiuodama ji paskambino R. J. ir pasakė, kad jie atvažiuoja. Jiems atvykus ji paskambino R. J., kuri nurodė ateiti pro balkoną (pas pastarąją visi lipa pro balkoną, nors ji tikėjosi, kad įleis pro duris). Pas R. J. jie važiavo norėdami paimti A. televizorių (gulėdamas ligoninėje A. sakė paimti televizorių kaip prisiminimą, kadangi jis nenorėjo, kad R. J. televizorių pavogtų) ir su pastarąja pasikalbėti. V. S. įlipus pro balkoną ir patuksenus į balkono duris R. J. priėjo prie balkono durų ir šias pastūmė (balkono durys yra sugadintos, buvo pradarytos, nes visi lipa pro balkoną), po ko pradėjo eiti į buto vidų, tačiau negalėjo atidaryti durų, nes tuo metu A. G. pastūmė V. S. bei pradėjo šį daužyti su geležiniu daiktu, trenkė šiam į galvos sritį. Pamatęs, kad V. S. visas kruvinas, S. L. šoko į balkoną ginti V. S.. Kas vyko buto viduje, ji nematė - ji laukė kieme, prie balkono nebuvo, V. S. ir S. L. įlipus į balkoną ji nuėjo į kiemo pusę, kur vaikščiojo. Po to ji pamatė, kaip V. S. ir S. L. kraujuoti išėjo pro duris ir tuomet R. J. jai pasakė galinti ją įleisti pro duris (kadangi jai nebuvo net minties lipti pas R. J. pro balkoną), tačiau ji nėjo, nes ji su R. J. neturi apie ką kalbėtis. Po to jie per kiemus nuėjo iki parduotuvės, nes ji norėjo nupirkti šlapių servetėlių nusivalyti veidui. Prieš kelias dienas iki šio įvykio ji, V. S. ir S. L. važiavo pas R. J., norėdami paimti televizorių, kadangi A. jų prašė paimti televizorių, tačiau R. J. jiems nurodė, kad televizorius yra šios, todėl jie televizorių paliko, neėmė, tik paprašyti R. J. televizorių įdėjo į dėžę, po ko R. J. iškvietė policijos pareigūnus ir paprašė jų išbėgti. Ko jie važiavo pas R. J. nagrinėjamo įvykio dieną, ji nežino – jie draugiškai važiavo pas R. J. tiesiog pasišnekėti apie viską, be to, R. J. skambinėja jai viduryje nakties, todėl ji norėjo šios paklausti, kodėl ši taip daro. Jeigu jai būtų atidavę televizorių, ji televizorių būtų pasidėjusi namuose, nors ji turi tris plazminius televizorius. S. L. už pagalbą nieko nebūtų gavęs.

12. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. parodė, kad R. J. yra jos pažįstama, ankščiau gyvenusi kartu su A., kuris jau yra miręs. Šiuo metu R. J. gyvena su benamiu, vardu A., kurį R. J. priėmė gyventi pas save A. atsigulus į ligoninę dėl kepenų cirozės. 2024 m. birželio mėn. jai kartu su V. S. ir S. L. aplankius A., tuo metu buvusį ligoninėje, pastarasis jų paprašė iš R. J. paimti jam priklausantį televizorių, kadangi jis nenorėjo, kad televizorius liktų pas R. J. (A. manė, kad R. J. televizorių pragers, šie tuo metu pykosi). Išėjusi iš ligoninės ji paskambino R. J. ir įspėjo, kad pas šią užeis. Atvykę pas R. J. jie šiai pasakė, kad A. jų paprašė paimti jam priklausantį televizorių. R. J. pradėjo verkti, apkabino televizorių, pastarojo neatidavė ir paskambino policijos pareigūnams. R. J. priėjusi prie jų pasakė „Įdėkit televizorių į dėžę ir pabėkit, o aš pareigūnams pasakysiu, kad klaidingai iškviečiau“. Jiems toks pasiūlymas netiko ir jie nusprendė sulaukti policijos pareigūnų, kad neliktų apkaltinti nebūtais dalykais. Atvykusiems policijos pareigūnams jie paaiškino situaciją ir, kadangi televizorius jiems nepriklausė, jie nusprendė šio neimti. Po kelių dienų ji sužinojo, kad R. J. be A. leidimo (pastarajam gulint ligoninėje ir pablogėjus šio sveikatai) paėmė 1 000 eurų vertės A. telefoną, po ko nuėjusi su A. G. per jėgą atėmė A. kuprinę, kurioje buvo pinigai (kiek buvo pinigų, ji nežino). Kiek jai yra žinoma, nei R. J., nei A. G. neturėjo pinigų, tačiau po minėto įvykio šie namo grįžo taksi bei apmokėjo policijos skirtą baudą, todėl ji sprendžia, kad šie pavogė A. priklausančius daiktus (daugiau niekas kitas to padaryti negalėjo). Įvykio dieną (tikslaus laiko ji neprisimena) ji, V. S. ir S. L. norėjo išsiaiškinti su R. J., kad ši grąžintų A. priklausančius daiktus. Ji paskambino R. J. ir susitarė pasikalbėti. R. J. nurodė jiems į butą ateiti per balkoną. Kiek jai yra žinoma, R. J. dažnai vedžiojasi bernus per balkoną, kadangi kaimynai pyksta (atėję asmenys skambina bendru skambučiu). Nagrinėjamo įvykio dieną V. S. į butą užlipo per balkoną (balkonas yra pirmame aukšte), o ji su S. L. liko stovėti apačioje. Balkonas jiems puikiai matėsi, todėl ji matė, kaip V. S. pasibeldus į balkono duris R. J. paklausė, kas atėjo. V. S. prisistatė bei nurodė norįs pasikalbėti. R. J. įleidus V. S. per balkono duris kažkas be jokios priežasties metaliniu daiktu sudavė V. S. į veidą šalia dešinės akies, po ko sudavė į galvą ir praskėlė galvą (kaip vėliau paaiškėjo, V. S. metaliniu daiktu trenkė A. G.), po ko iš V. S. galvos pradėjo bėgti kraujas, V. S. buvo visas kraujuotas. Tada S. L. įšoko į balkoną. Kas vyko toliau, ji nematė, tačiau po to ji matė S. L. sužalojimus, kurie buvo ant šio rankų ir galvos srityje. Atvykę medikai apžiūrėjo V. S. ir S. L. ir V. S. išvežė į ligoninę. Po šio įvykio V. S. ir S. L. iš R. J. buto išėjo pro duris ir jie nuėjo nusipirkti servetėlių, kad galėtų apsivalyti kraują. Tuo metu prie jų priėjo policijos pareigūnai, kuriems jie viską papasakojo. Po šio įvykio girdint atvykusiems policijos pareigūnams ir medikams A. G. pradėjo jai grasinti, sakydamas „Aš tau padarysiu, tau dar atsilyginsiu“, sakė ir kitus necenzūrinius žodžius (bylos tomas 1, lapai 68-70).

13. Teisiamojo posėdžio metu M. V. (M. V.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamo įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad į butą įsibrovė vyrai, vėliau pranešimas buvo patikslintas, kad bute įvyko muštynės. Jiems važiuojant į įvykio vietą buvo pranešta, kad asmenys pasišalino. Atvažiavę į įvykio vietą jie išlipę iš automobilio pradėjo ieškoti įtariamųjų. Už gretimo namo jie pastebėjo du vaikinus ir merginą, kurie gana greitai bandė pasišalinti. Jie apsupo minėtus asmenis ir šiuos sustabdė. Vienas vaikinas buvo su apdraskytu veidu, matėsi kraujas. Iš pradžių asmenys nieko neaiškino, vėliau sakė norėję atsiimti televizorių, bet tiksliai nieko nepaaiškino. Moteris, buvusi su minėtais vyrais, sakė, kad viskas vyko dėl televizoriaus, rodė draugo, gulėjusio ligoninėje, nuotrauką ir paaiškino, kad tas draugas jiems pažadėjo televizorių. Prieš tai buvo kažkoks konfliktas dėl televizoriaus (jis matė pranešimus, dėl ko vyko policijos pareigūnai). Priėjus prie namo prie jų priėjo jo kolega su nukentėjusiuoju, kuris minėtus asmenis atpažino kaip vaikinus, kurie įsibrovė į butą ir bandė pagrobti televizorių. Jis bendravo su nukentėjusiuoju, kuris jam paaiškino, kad pažadintas draugės jis pamatė nepažįstamus vyrus, todėl jis šiuos puolė, norėdamas išstumti iš buto, prasidėjo grumtynės, jį mušė, o jis gynėsi metaliniu įrankiu (sudavė kelis smūgius V. S.). Po to nukentėjusįjį nuvežė į ligoninę, vienas iš įtariamųjų irgi norėjo vykti į ligoninę, todėl jo kolegos kartu su medikais nuvežė įtariamąjį į ligoninę. Visiems išvažiavus jis liko vienas su nukentėjusiąja, kuri jam paaiškino, kad pamačiusi, jog per balkoną kažkas įlipo, ji pažadino savo draugą, kuris puolė atėjusius asmenis ir prie televizoriaus prasidėjo grumtynės, muštynės, stumdymaisi, po ko asmenys pabėgo. Nukentėjusioji sakė, kad įtariamieji pabėgo per langą, o įtariamieji sakė į butą patekę per balkono duris, jas išspirdami, o iš buto pabėgę per buto duris. Bute jis matė grumtynių pėdsakus – sudaužytą spintelę, išmėtytus drabužius, apčiupinėtą televizorių, tačiau nematė, kad balkono durys būtų išlaužtos; prie balkono jis matė aplūžusį šiferį ir išmindžiotą veją.

14. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2024 m. vasarą (tikslios datos jis neprisimena) jam dirbant kartu su M. V. ir Š. Ž. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), į butą braunasi vagys. Atvykę į įvykio vietą jie turėjo informaciją, jog įsibrovę asmenys buvo dviese, bet iki jiems atvykstant pasišalino, todėl pagal asmenų požymius jis su Š. Ž. ėjo ieškoti įtartinų asmenų, o M. V. nuėjo pas pranešėją į butą. Eidami tarp daugiabučių jie pastebėjo įtartinus asmenis (du vyrus ir moterį), kurie greitu žingsniu ėjo nuo jų. Jie ėjo paskui, tačiau asmenys bandė pasislėpti ir paskubomis ėjo nuo jų, tuomet jis su kolega asmenis tarp daugiabučių apsupo. Vienas iš vyrų buvo sužalotas, pastarojo veidas buvo kruvinas, o kitas vyras nebuvo sužalotas. Minėti asmenys pasakė, kad jų draugas guli ligoninėje bei jiems pažadėjo atiduoti televizorių, esantį pas pranešėją bute. Taip pat asmenys pasakė, kad moteris, pas kurią yra televizorius, nenori atiduoti ir dėl to jau buvo kviesta policija, todėl jie nusprendė, jeigu moteris geruoju nenori atiduoti televizoriaus, reikia paimti bloguoju, dėl ko jie įsibrovė į butą per balkoną, turėdami tikslą iš buto pasiimti televizorių. Moteris, buvusi su vyrais, paaiškino, kad ji įvykio metu buvo prie pranešėjos buto laiptinės ir paties įvykio nematė. Nukentėjusysis A. G. teigė miegojęs kambaryje, kuriame yra balkonas, šalia buvusi R. J. jį pažadino ir atsikėlęs jis pastebėjo, kad balkone stovi du vyrai (jis negalėjo tiksliai nurodyti, ar vienas iš vyrų išsispyrė balkono duris, ar šios buvo pilnai neuždarytos), po to staiga atsidarė balkono durys ir minėti asmenys pateko į kambarį; bute vienas iš vyrų griebė už televizoriaus kampo ir norėjo paimti televizorių, tačiau A. G. priėjęs taip pat laikė už televizoriaus ir neleido pastarojo paimti; tarp A. G. ir vyrų įvyko grumtynės, A. G. kelis kartus buvo suduoti smūgiai geltonu šalmu, po ko A. G. pasiėmęs metalinį batų šaukštą gindamasis sudavė minėtiems vyrams (kiek smūgių ir kur tiksliai, jis nenurodė), po ko vyrai per balkoną pabėgo. Buto savininkė nurodė, kad vyrams leidimo pasiimti jai priklausantį televizorių ji nedavė ir šio atiduoti jiems neketino, televizorius priklauso jai. Apžiūrėjęs butą, kuriame vyko grumtynės, jis matė, jog šalia televizoriaus stovėjusi spintelė visiškai sulūžusi, ant televizoriaus dešiniojo kampo (arčiau balkono durų) buvo labai daug pirštų pėdsakų, taip pat prie balkono akivaizdžiai matėsi naujai išmindžiota žolė bei batų pėdsakai, iš lauko pusės balkono buvo matomas apgadintas šiferis (balkono apdaila), t. y. įlaužta į vidų – jis mano, kad lipdami į balkoną asmenys galėjo šiferį apgadinti; daugiau įsilaužimo žymių jis nepastebėjo. Atvykę medikai nukentėjusįjį A. G. dėl padarytų sužalojimų išvežė į ligoninę; taip pat vienas iš įtariamųjų paprašė iškviesti medikus dėl padarytų sužalojimų, todėl į įvykio vietą atvykę medikai vieną iš įtariamųjų išvežė į ligoninę (bylos tomas 1, lapai 72-74).

15. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijoje nurodyta, kad 2024 m. birželio 20 d. 20.38 val. greitosios medicinos pagalbos brigadai atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pacientas A. G. paaiškino, kad jį užpuolė du vyrai ir moteris. Vyrui sumušta visa galva – nosis, galva guzuota, patinusi, pakraujuota (bylos tomas 1, lapai 116-117).

16. Specialistas, apžiūrėjęs A. G. kūną ir medicininius dokumentus, konstatavo, kad A. G. kietais bukais daiktais vienuolika trauminių poveikių padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje ir dešiniame rieše. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. birželio 20 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. G. sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti A. G. esant bet kokioje padėtyje, sudavus jam kumščiais į veidą ir galvos plaukuotąją sritį ne mažiau kaip devynis smūgius bei A. G. nugriuvus ir nusibrozdinus kaktą bei dešinę plaštaką (bylos tomas 1, lapai 65-66).

17. 2024 m. birželio 20 d. 20.18 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) registruotas neprisistačiusio asmens pranešimas, kad pas pranešėją per balkoną braunasi vagis, pranešėja mato vagį iš buto, jis lenda pro balkoną (bylos tomas 1, lapas 7).

18. 2024 m. birželio 17 d. 18.23 val. BPC registruotas R. J. pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pažįstami asmenys nori pavogti pranešėjos televizorių, vyksta konfliktas, prašo paskubėti (bylos tomas 1, lapai 127-128).

19. 2024 m. birželio 20 d. įvykio vietos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad kambario gale yra balkonas, kurio durys yra praviros be išorinių apgadinimų, ant balkono durų stiklo iš balkono pusės yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (nuo dėmės paimta nuoplova). Buto balkonas įstiklintas, ties balkono langų viduriu mediniame balkono langų rėme nėra stiklo (apie 45x112 cm dydžio). Balkono viduje stiklo šukių nėra, lauke ant žemės stiklo ar stiklo šukių nėra. Kambaryje ant staliuko stovi didelis plokščias televizorius „LG“, ant kurio ekrano šonų viršutinėje dalyje ir iš dešinės pusės matosi praslydę rankų delnų pėdsakai (pėdsakai daktiloskopiniam tyrimui netinkami, nuo pėdsakų paimtos dvi nuoplovos). Priešais televizorių ant grindų sujauktas kilimas ir sulaužyti baldai, ventiliatoriaus stovas. Šalia sulaužytų baldų ir fotelio ant sienos yra užtiškusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (nuo dėmių paimta nuoplova; bylos tomas 1, lapai 8-14).

20. Specialistas, ištyręs įvykio vietos apžiūros metu nuo balkono durų stiklo paimtą nuoplovą, rado vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su S. L. genotipu; specialistas, ištyręs įvykio vietos apžiūros metu nuo televizoriaus ekrano paimtą nuoplovas, rado vyrų biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, vieno iš kurio genotipas sutampa su genotipu vyro kraujo, rasto ant tampono Nr. 1, o kito genotipas sutampa su A. G. genotipu (bylos tomas 1, lapai 77-80).

21. 2024 m. birželio 20 d. R. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui savanoriškai pateikė televizoriaus „LG 55UR81003L“ pirkimo kvito kopiją, kurioje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 4 d. pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už 439 eurų pardavė televizorių „LG 55UR81003L“ (bylos tomas 1, lapai 20-23).

22. 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė informaciją apie vartojimo kreditą Nr. (duomenys neskelbtini), kad kredito gavėjas yra R. J., kredito sutartis yra sudaryta dėl prekės – televizoriaus „LG 55UR81003L“, kurio vertė 439 eurų (bylos tomas 1, lapai 107-110).

23. Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0221, 2024 m. birželio 20 d. 21.29 val. V. S. iškvėptame ore nustatyta 2,22 promilių alkoholio (bylos tomas 1, lapas 124).

24. Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0221, 2024 m. birželio 20 d. 21.31 val. S. L. iškvėptame ore nustatyta 2,90 promilių alkoholio (bylos tomas 1, lapas 125).

25. Alkoholio kiekio matuoklis „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0221, patikrintas 2024 m. balandžio 29 d., patikra galioja iki 2024 m. spalio 27 d. (bylos tomas 1, lapas 126).

26. BPC ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame garso įraše (ID 92286533052) užfiksuota, kaip paskambinusi moteris prašo iškviesti policijos pareigūnus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi per balkoną įsibrovė nepageidaujami asmenys. BPC operatorė pranešėją sujungė su policijos pareigūnais. Pranešėja prašo policijos pareigūnų atvažiuoti kuo greičiau, kadangi įsibrovė vagys, kurie stovi balkone. Girdima, kaip pranešėja sako „išeik iš čia“. Fone girdima, kaip vyrai sako „kas tau yra (necituotinas turinys) <...> ką darai, (necituotinas turinys) <...>“. Pranešėja policijos pareigūnams nurodo, kad jie stovi, A. liepė jokio televizoriaus neatiduoti, įsibrovė dviese. Fone girdima, kaip vyrai sako „užmušiu, (necituotinas turinys)“. Pranešėja policijos pareigūnus informuoja, kad įsibrovę asmenys kambaryje stipriai sumušė jos draugą. Fone girdima, kaip pranešėja kalbasi su vyrais, kuriems nurodo, kad neduos jokio televizoriaus, o vyrai klausia „kur yra kuprinė“, pranešėja paaiškina, kad kuprinė yra ligoninėje. Po to pranešėja policijos pareigūnus informuoja, kad asmenys iš buto pasišalino, jos draugą sumušė, pastarasis kraujuoja, televizoriaus nepaėmė, nes jos sugyventinis neleido. Taip pat pokalbio metu pranešėja nurodė, kad vienas iš įsibrovusių vaikinų dėvėjo mėlynus marškinėlius ir juodus šortus, o kitas dėvėjo pilkus marškinėlius.

27. Ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų pateiktuose kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. Vaizdo įraše „PSS-20240620-215452UTC+0300“ užfiksuota, kaip į daugiabučių namų kiemą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka įvykio vietoje esantis pareigūnas ir paaiškina įvykio aplinkybes – du vyrai įlipo į pirmo aukšto balkoną ir patekę į butą ketino pagrobti televizorių, tačiau televizoriaus nepagrobė, nes bute buvęs asmuo sutrukdė, tarp asmenų kilo muštynės. Atvykusiems pareigūnams parodomas balkonas, pro kurį įlipo minėti du asmenys. Po to pareigūnai užeina į butą, kuriame pareigūnus pasitinka R. J., kuri policijos pareigūnams nurodo, kad asmenys į butą pateko pro balkoną, t. y. įlipo pro langą, po to išspyrė balkono duris, asmenys norėjo pagrobti televizorių, tačiau ji sakė, kad televizoriaus neatiduos; asmenims braunantis ji pakvietė A., kuriam sakė, kad į namus braunasi asmenys; įsibrovę asmenys moteriai nurodė, kad televizorių šiems leido pasiimti A., o ši pasakė, kad A. jai nurodė televizoriaus niekam neatiduoti; su minėtais vyrais buvo moteris, kuri jos klausė dėl rankinės, tačiau ji nurodė, kad jokios rankinės neturi. Policijos pareigūnai padaro buto, kuriame įvyko konfliktas, nuotraukas. Vaizdo įraše „PSS-20240620-205542UTC+0300“ užfiksuota, kaip daugiabučio namo kieme šalia policijos pareigūno stovi S. L. ir D. G.. 14.35 min. S. L. sako, kad jie ėjo paimti A. televizoriaus, moteris jiems atidarė duris. Po kurio laiko į daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelę atvyksta medikai apžiūrėti ir įvertinti V. S., esančio policijos pareigūnų tarnybinio automobilio sulaikymo patalpoje, būklę. 21.18 min. iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos išlaipintas V. S., kurį medikai nusprendžia vežti į ligoninę, kadangi reikia siūti žaizdą. Vaizdo įraše „PSS-20240620-205907UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnas įeina į butą, kur jį pasitinka R. J.. Policijos pareigūnas R. J. praneša, kad medikai išsivežė jos draugą ir pasitikslindamas klausia, kas šis asmuo yra; R. J. sako, kad tai jos ir jos sugyventinio geras draugas, kuris jai padeda. R. J. patikina nieko namuose po įvykio netvarkiusi ir nelietusi, taip pat paaiškina, kad asmenys įsibrovė į butą per balkoną, t. y. išspyrė balkono duris, jie sakė atėję paimti A. televizoriaus, o ji jiems atsakė, kad jai A. sakė, jog ji neduotų televizoriaus, tačiau asmenys pradėjo ardyti televizorių. R. J. paaiškina, kad šalmas buvo jos namuose, priklauso jos sugyventiniui; asmenys paėmę šalmą pradėjo mušti jos draugą šalmu, vėliau mušė kumščiais ir kojomis; ji draugą pakvietė, kai asmenys brovėsi į butą; jos draugas A. atėjęs į jos kambarį su savimi atsinešė „lopetėlę“ ir atėjusiems asmenims iš karto šia sudavė; asmenys pradėjo muštis; asmenims baigus muštis A. nuėjo į vonios kambarį nusiprausti, o asmenys išėjo pro duris iš buto. R. J. nurodo, kad ji turės pretenzijų asmenims, kurie patekę į jos butą bandė pagrobti televizorių, sukėlusiems muštynes ir padariusiems žalos. Po to policijos pareigūnai išeina iš buto ir patikrina asmenų, kurie įsibrovė į butą, neblaivumą. Vaizdo įraše „PSS-20240620-210031UTC+0300“ užfiksuota, kaip S. L. pasakoja įvykio aplinkybes, nurodo, kad atvažiavo pasikalbėti, tačiau iš karto užpuolė, t. y. moteris atidarė duris ir iš karto trenkė į veido sritį, jis spėjo atitraukti asmenį, su kuriuo atėjo, ir pats gavo per rankas ir per galvą. Vaizdo įraše „PSS-20240620-202542UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, išlipa iš tarnybinio automobilio ir vaikšto tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, ieškodami pranešime įvardintų asmenų. Policijos pareigūnai pastebi du vyriškius – V. S., kurio dešinėje galvos pusėje virš ausies matyti kraujas, taip pat krauju aptaškytas visas jo veidas, S. L. ir D. G.. Policijos pareigūnai sustabdo minėtus asmenis ir paprašo pateikti dokumentus. 06.00 min V. S. nurodo nebe pirmą kartą einąs į butą - pirmą kartą jie ėjo dėl televizoriaus, o šiuo metu atėjo dėl pinigų, nes moteris nuėmė pinigus, priklausančius jo draugui, gulinčiam ligoninėje; į butą jie pateko moteriai atidarius duris, o vyriškis juos užpuolė su kažkokiu dalgiu; vienas iš asmenų konflikto metu iššoko iš balkono, tada vėl įšoko atgal pro balkoną į butą. Policijos pareigūno paklausti, kas juos įleido į butą, asmenys sako tiesiog paskambinę moteriai ir ši juos įleidusi, atidariusi duris, o atidarius durims naujasis buto gyventojas trenkė jiems kažkokiu daiktu (dalgiu ar kabliu mėlynos spalvos). Policijos pareigūnas teiraujasi, ar moteris, pas kurią į butą jie ėjo, žinojo, kad šie atvyksta; asmenys patikina, jog moteris viską žinojo, jai buvo pranešta. V. S. pasakoja, kad vyriškis tik atidaręs jiems duris trenkė, o jis sakė norintis tik pasikalbėti, bet jam trenkė, todėl jis atgal mušęs asmenį. 18.39 min. asmenys nurodo, kad jie turi visus dokumentus, kad televizorius buvo pirktas A. vardu, kuris šiuo metu guli ligoninėje ir paprašė jų paimti televizorių. S. L. pasakoja, kad užvakar taip pat buvo kviesti policijos pareigūnai, dėl to paties televizoriaus. 20.30 min. D. G. nurodo, kad praeitą kartą atvykę policijos pareigūnai paaiškino, kad televizorius tegul būna pas buto savininkę, o jie turi nuvažiuoti pas A. ir įrašyti, kaip šis sako, kad atiduoda televizorių, ir tuomet atvažiuoti ir paimti televizorių. Vaizdo įraše „PSS-20240620-202736UTC+0300“ užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, esantys bute, bendrauja su R. J. ir šios klausia, per kur asmenys pabėgo; R. J. nurodo, kad asmenys pabėgo pro duris, taip pat bute yra A. G. kraujuotu veidu, kuris pasakoja, kad buvę asmenys šį pargriovė ir mušė. R. J. ir A. G. nurodo, kad šie asmenys jiems yra pažįstami - R. J. nurodo, kad vienas iš vyrų yra D., kitas S., taip pat buvo moteris, įvykio metu stovėjusi po langais, atvykusi kartu su vyriškiais, vardu D.. R. J. apibūdina įsibrovusius vyriškius, pasakoja įvykio aplinkybes - prieš įvykstant įvykiui ji gulėjo kambaryje, iš kurio patenkama į balkoną; pamačiusi asmenis, lipančius į balkoną, ji bėgo kviesti draugą, buvusį kitame kambaryje (tai nėra jos sugyventinis); asmenys įlipo per balkoną; ji pamačiusi užrakino balkoną, tačiau nepageidaujami asmenys vis tiek duris atidarė ir pateko į butą. A. G. policijos pareigūnams pasakoja, kad pamatęs įsibrovusių asmenų avalynę jis iš karto pasiėmė batų šaukštą ir pradėjo eiti link jų bei minėtu daiktu sudavė į butą per balkoną patekusiems asmenims. R. J. ir A. G. nurodo, kad asmenys į butą norėjo patekti tam, kad paimtų televizorių, esantį bute, pažymi, kad tai jau ne pirmas kartas, kai tie patys asmenys atvyksta pasiimti televizoriaus, priklausančio buto savininkės sugyventiniui A., esančiam ligoninėje. Policijos pareigūno paprašytas prieiti prie lango atpažinti kieme stovinčius asmenis A. G. patvirtina, kad tai tie patys asmenys, lipę pro balkoną. Policijos pareigūnas išeina iš buto ir prieina prie V. S., S. L. ir D. G. ir toliau tikslinasi įvykio aplinkybes; V. S. ir S. L., be kita ko, nurodo, kad jie buvo sužeisti kažkokiu mėlynos spalvos daiktu, taip pat nurodo per balkoną nelipę, o ėję pro duris. Po to A. G. pasakoja, jog jį mušė abu vyrai rankomis ir kojomis, iš viso jam suduota apie 10 ar 20 smūgių, daugiausia smūgiai buvo į galvą, tačiau pataikė ir į kūną.

28. V. S. ir S. L. kaltinami a) pro buto balkoną įlipdami į butą neteisėtai įsibrovę į butą ir b) tai padarę ketindami pagrobti svetimą turtą – televizorių. V. S. ir S. L. teigė a) į butą per buto balkoną įėję teisėtai, kadangi tokia buvo patekimo pas R. J. praktika, ir b) į butą įėję ketindami ne pagrobti televizorių, bet pasikalbėti su R. J. dėl pastarosios sugyventinio A. daiktų atsiėmimo.

29. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė R. J., svečiai pas ją į butą patekdavo pro buto duris, pro balkoną svečiai pas ją neidavo, tačiau nagrinėjamo įvykio dieną nei V. S., nei S. L. ji į svečius nekvietė ir šių nelaukė. Tai, ar prieš nagrinėjamą įvykį jie apie planuojamą vizitą informavo R. J., nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, kadangi bet kokių atveju jie R. J. namuose nebuvo laukiami. Teismas įvertina ir nagrinėjamo įvykio kontekstą – prieš kelias dienas iki nagrinėjamo įvykio V. S. ir S. L. jau buvo apsilankę pas R. J., ketindami paimti iš jos televizorių, dėl ko R. J. iškvietė policiją; be to, V. S. ir S. L. pas R. J. ėjo turėdami pretenzijų dėl, jų nuomone, R. J. neteisėtai disponuojamų daiktų, ketindami šiuos paimti, taigi akivaizdu, kad tarp V. S. bei S. L. ir R. J. buvo susiklosčiusi konfliktinė situacija, dėl kurios R. J. nepageidavo, kad pas ją lankytųsi V. S. ir S. L.. Nepaisydami to, pastarieji, suprasdami, kad R. J. jų į butą neįsileis, į butą bandė patekti pro balkoną ir tai darė prieš jos valią: V. S. pradėjus brautis į balkoną R. J. kvietė į pagalbą – A. G.; BPC garso įraše užfiksuota, kaip R. J. kviečia policijos pareigūnus bei skambučio metu prašo įsibrovusių asmenų išeiti; A. G. baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad pamačiusi, jog asmenys braunasi į balkoną, R. J. iš karto pakvietė jį. Teismo įsitikinimu, nėra svarbu, ar pas R. J. svečiai paprastai eidavo pro duris, ar pro balkoną – bet kokiu atveju R. J. prieštaravo, kad V. S. ir S. L. pas ją į butą pateiktų bet kokiu būdu – tiek pro duris, tiek pro balkoną, taigi teismas konstatuoja, kad nagrinėjamo įvykio dieną į R. J. butą įlipdami pro buto balkoną V. S. ir S. L. tai padarė neteisėtai, tokiu būdu įsibrovė į R. J. butą.

30. Vertindamas V. S. ir S. L. vizito pas R. J. tikslą – ar į butą jie ėjo ketindami pagrobti televizorių, ar pasiimti R. J. sugyventinio A. daiktus, teismas pažymi, kad bet kokiu atveju turtas, kurį ketino paimti V. S. ir S. L., jiems nepriklausė, t. y. buvo jiems svetimas, taigi jie neturėjo teisės šį turtą paimti. Kita vertus, R. J. viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad V. S. ir S. L. įsibrovė į butą norėdami pagrobti jos televizorių, ji prašė A. G. pagalbos, kad šis neleistų pagrobti televizoriaus; BPC garso įraše užfiksuota, kaip R. J. sako neatiduosianti televizoriaus; A. G. patvirtino, kad konfliktas kilo dėl televizoriaus, kadangi V. S. ir kiti asmenys kiekvieną dieną skambinėjo dėl televizoriaus, prašydami, kad R. J. atiduotų televizorių; teisiamojo posėdžio metu M. V. patvirtino, kad D. G. įvykio metu nurodė, jog viskas įvyko dėl televizoriaus, bei rodė draugo, gulėjusio ligoninėje, nuotrauką, aiškindama, kad tas draugas jiems pažadėjo televizorių; vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip V. S. ir S. L. rodo draugo, gulinčio ligoninėje, nuotraukas ir sako, kad šis draugas jiems pažadėjo televizorių, o D. G. paaiškino, kad praeitą kartą atvykę policijos pareigūnai jiems išaiškino, kad jie turi nuvažiuoti pas draugą ir užfiksuoti, kaip šis draugas sako, kad jiems atiduoda televizorių. Taigi teismas neturi pagrindo netikėti R. J. ir A. G. parodymais, kad V. S. ir S. L. į butą įsibrovė norėdami pagrobti televizorių, tačiau R. J. priklausančio televizoriaus nepagrobė, kadangi A. G. pradėjo ginti šį R. J. priklausantį turtą. A. G. ginant turtą V. S. ir S. L. prieš A. G. panaudojo fizinį smurtą, t. y. pastūmė A. G., o pastarajam nukritus puolė A. G. mušti.

31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas pažymi neturintis abejonių, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 20.14 val., S. L. ir V. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio (S. L. nustatyta 2,90 promilių alkoholio, V. S. – 2,22 promilių alkoholio), veikdami kartu, ketindami pagrobti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvusį R. J. priklausiusį 439 eurų vertės televizorių „LG 55UR81003L“, įlipo į minėto buto balkoną. V. S. išspyrus balkono duris jie įėjo ir tokiu būdu neteisėtai įsibrovė į butą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, televizoriaus nepagrobė - į kambarį įėjusiam A. G. pradėjus ginti R. J. priklausantį turtą kilusio žodinio konflikto metu V. S. kojomis ir rankomis, o S. L. - rankomis sudavė A. G. baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami A. G. poodines kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir dešiniame rieše, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

32. V. S. ir S. L., ketindami pagrobti bute buvusį R. J. priklausiusį televizorių, neteisėtai įlipo į balkoną ir V. S. išspyrus balkono duris pateko į butą, tokiu būdu jie įsibrovė į patalpą, tačiau dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, televizoriaus nepagrobė - į kambarį įėjusiam A. G. pradėjus ginti R. J. priklausantį turtą jie panaudojo fizinį smurtą prieš A. G., pastarajam padarydami sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taigi V. S. ir S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

33. Už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki šešerių metų bausmė.

34. Spręsdamas dėl S. L. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. S. L. tyčia pasikėsino padaryti nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. S. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su V. S. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). S. L. vykdo individualią veiklą (bylos tomas 2, lapas 14), baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos tomas 2, lapai 15-16), neteistas (bylos tomas 2, lapas 17). Atsižvelgdamas į tai teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. L. skyrus švelniausią BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

35. Visgi teismas įvertina ir tai, kad padaręs nusikaltimą, nagrinėjamą šio baudžiamojo proceso metu, S. L. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, vykdo individualią veiklą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. L. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidedant, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant S. L. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką S. L. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

36. S. L. nuo 2024 m. birželio 20 d. 20.30 val. iki 2024 m. birželio 21 d. 13.50 val., t. y. vieną dieną buvo laikinai sulaikytas (bylos tomas 1, lapai 160-163, 186-187), taigi S. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

37. Spręsdamas dėl V. S. skirtinos bausmės rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. S. tyčia pasikėsino padaryti nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su S. L. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. S. vykdo individualią veiklą (bylos tomas 2, lapas 5), baustas administracinėmis nuobaudomis (bylos tomas 2, lapas 6), praeityje buvo teistas už svetimo turto pagrobimą, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kur buvo pakeista į arešto bausmę (bylos tomas 2, lapai 7-8). Atsižvelgdamas į tai teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skyrus šiek tiek griežtesnę nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali – dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

38. Visgi teismas įvertina ir tai, kad padaręs nusikaltimą, nagrinėjamą šio baudžiamojo proceso metu, V. S. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jis vykdo individualią veiklą, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. S. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidedant, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – trejiems metams, paskiriant V. S. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką V. S. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

39. V. S. nuo 2024 m. birželio 20 d. 20.30 val. iki 2024 m. birželio 21 d. 14.43 val., t. y. vieną dieną buvo laikinai sulaikytas (bylos tomas 1, lapai 132-134, 158-159), taigi V. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. Civilinis ieškinys

40. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja atlyginti S. L. ir V. S. nusikalstama veika dėl A. G. gydymo patirtą 131,45 eurų dydžio turtinę žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 101-103).

41. Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civiliniame ieškinyje, A. G. gydymas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui kainavo 131,45 eurų, šios žalos baudžiamojo proceso metu S. L. ir V. S. neatlygino, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl S. L. ir V. S. nusikalstama veika padarytos 131,45 eurų dydžio žalos tenkintinas visiškai ir iš S. L. ir V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 131,45 eurų ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

VI. Procesinės prievartos priemonės

42. Baudžiamojo proceso metu S. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 184-185), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

43. Baudžiamojo proceso metu V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos tomas 1, lapai 156-157), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintina.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

44. Nuoplovos yra menkaverčiai daiktai ir negali būti sunaudotos, taigi minėti daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (bylos tomas 1, lapas 81), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50, 66, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti S. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant S. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmę įskaityti S. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

S. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Pripažinti V. S. (V. S.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant V. S. (V. S.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmę įskaityti V. S. (V. S.) laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

V. S. (V. S.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. L. ir V. S. (V. S.) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 131,45 eurų ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas pradedant skaičiuoti po dviejų mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuoplovas, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.