Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Jūratei Žvinklei, dalyvaujant ieškovės 1-osios garažų eksploatavimo bendrijos atstovams: bendrijos pirmininkui A. S., atstovui advokatui Valteriui Aleknai, atsakovui A. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 1-osios garažų eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui A. R. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir,

nustatė: ieškovė 1- oji garažų eksploatavimo bendrija ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo A. R. 5237,66 Eur turtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-7 b.l., 1 t.).

Ieškinyje nurodyta, jog 2012-08-09 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 1-ojoje garažų eksploatavimo bendrijoje atliko operatyvaus patikrinimo dėl mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo ir piniginių srautų analizę. Patikrinimo metu buvo nustatyta eilė pažeidimų, buhalterės J. N. darbo bendrijoje metu rastas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas kasoje. Tuo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014 pripažino atsakovą A. R. kaltu dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Byloje atsakovas savo kaltę pripažino, nuosprendis yra įsiteisėjęs. Atsakovas kaip pirmininkas nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos, nevedė kasos knygos, su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti kasininkės pareigų, nesurašė grynų pinigų inventorizacijos aktų, nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, neužtikrino seifo saugumo, nenustatė jame paliekamų grynų pinigų likučio sumos, dėl to bendrovės kasoje atsirado 5237,66 Eur trūkumas. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, todėl jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsakovas kaip vadovas nevykdė arba netinkamai vykdė pareigas, todėl jis turi atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Ieškovės atstovai reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas A. R. atsiliepime į ieškinį (52-53 b.l., 1 t.) ir teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad I-mos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininku buvo nuo 1998-06-18 iki 2013-03-01. Pirmininku dirbo visuomeniniais pagrindais, su juo bendrija nebuvo sudariusi materialinės atsakomybės sutarties. 2007 m. birželio 22 d. konkurso būdu į darbą buvo priimta buhalterė - kasininkė J. N. ir su ja sudaryta dar­bo sutartis, išaiškintos jos pareigos. Pagal susitarimą ir darbo sutartį J. N. apskai­čiuodavo nario įnašų dydį, priimdavo bendrijos narių įmokas, tvarkė einamąją sąskaitą, vykdė banko operacijas, mokėjo atlyginimus darbuotojams. Dirbti J. N. pradėjo nuo „nulinio“ ka­sos likučio. Iki 2010 m. spalio mėn. apskaita buvo tvarkoma normaliai. Prieš kiekvieną bendrijos narių visuotinį susirinkimą J. N. pateikdavo dokumentus revizijos komisijai. 2010 m. spalio mėn. buhalterė J. N. pradėjo sirguliuoti, aplaidžiai tvarkyti pajamų - išlaidų suvestines, ataskaitas, dokumentus krovė į krūvą. Į reiškiamas pastabas žadėdavo viską sutvarkyti. 2011-05-02 buhalterės-kasininkės pareigoms buvo priimta D. K.. Atlikus J. N. buhalterinės apskaitos patikrinimą ir reviziją, buvo nustatytas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) grynųjų pi­nigų trūkumas kasoje, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-05-01.

2012-04-21 garažo bendrijos susirinkimas pripažino buhalterės J. N. kaltę, todėl ir buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas. J. N. nuteista pagal BK 223 str. 1 d. ir 300 str.1 d., o atsakovas pagal BK 223 str.1 d. Atsakovas už padarytą nusikaltimą yra nubaustas, sumokėjo teismo paskirtą baudą, jis pinigų nepasisavino, todėl, jo nuomone, be pagrindo iš jo reikalaujama atlyginti žalą bendrovei. Prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-11-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1652-311/2014, teisminio proceso Nr. I-20-2-00279-2012-8, atsakovas A. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir pritaikius BK 64¹ str. jam paskirta galutinė 4 MGL dydžio, t.y. 520 Lt bauda. Atsakovas A. R. nuteistas už tai, kad būdamas I-sios garažo eksploatavimo bendrijos pirmininku pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str., kadangi 2007-06-22 iki 2011-08-09 nebuvo nustatęs apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos; pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16, 23, 25, 26, 28, 29, 30 punkto reikalavimus, kadangi nevedė kasos knygos, su buhaltere J. N. nesudarė materialinės atsakomybės sutarties ir įsakymu nepavedė vykdyti kasininkės pareigų, nesurašė grynųjų pinigų inventorizacijos aktų, nenustatė naudojimosi seifu tvarkos, asmenų, galinčių juo naudotis, jokiu dokumentu nenustatė jame paliekamų grynųjų pinigų likučio sumos.

J. N. pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), pritaikius BK 63 str. 1 d. ir BK 64¹ str., paskirta galutinė 6 MGL , t.y. 780,00 Lt bauda (11-15 b.l., 1 t.). J. N. nuteista už tai, kad būdama 1-osios garažo eksploatavimo bendrijos buhaltere aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą laikotarpyje nuo 2007-06-22 iki 2011-08-09, pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatas – už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausias buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą, taip pat ji pažeidė Kasos darbo organizavimo ir kasios operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 16-ąjį punktą, bei Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį: kasos knygoje neapskaitė 53 kasos pajamų orderių ir padarė 6322,00 Lt žalą (BK 223 str. 1 d.), o būdama bendrijos buhaltere suklastojo tikrus dokumentus, bendrijos narių parašus, bet ir juose nurodė klaidingas sumas (BK 300 str.), dėl to bendrovei padaryta bendra 5237,66 Eur žala. J. N. 2015-04-14 mirė (31 b.l., 1 t.). Ieškovė kreditorinių reikalavimų priėmusiems palikimą įpėdiniams per nustatytą 3 mėn. terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis) nereiškė.

2012-08-09 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-230 patvirtina, kad bendrijos kasoje nustatytas 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas (16-17, 18, 19-20 b.l., 1 t.).

Ieškovė I-oji garažo eksploatavimo bendrija reiškia ieškinį buvusiam bendrijos pirmininkui dėl žalos atlyginimo. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) LAT nutartis baudžiamojoje byloje 2K-437/2012)). Nagrinėjamoje byloje nenuginčyta, jog atsakovas žodžiu susitarė su buhaltere J. N. dėl darbo sąlygų ir tvarkos. Buhalterė vedė buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2007-06-22 iki 2011-08-09, turėjo specialų išsilavinimą, o bendrijos buhaltere tapo tik laimėjus konkursą ir bendrijai 2007-06-21 sudarius su J. N. darbo sutartį (132 b.l., 1 t.). J. N. nubausta už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismų praktikoje akcentuota, kad aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, todėl negalimas bendrininkavimas, bendrininkavimas galimas tik tyčinėse nusikalstamose veikose. Baudžiamosiose bylose kaltininkui nusikalstamais veiksmais padarius materialinę žalą, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžiu.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Dėl civilinės atsakomybės ir jos sąlygų. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6. 263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas keturias sąlygas - neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėti veiksmai. Nustačius, kad J. N. pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir 300 str. (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), t. y. neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu tyčiniu veikimu – dokumento suklastojimu. Į civilinę bylą pateikti Kauno apylinkės tesimo 2014-11-07 nuosprendis baudžiamojoje byloje (11-15 b.l., 1 t.), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma (16-17, 1 t.), bendrijos Kasos pajamos ir išlaidos nuo 2011-01-01 iki gegužės 2 d. (19-20 b.l., 1 t.), patvirtina, buvusios buhalterės neteisėtus tyčinius veiksmus.

Atsakovo A. R. atlikti neteisėti veiksmai aplaidus apskaitos tvarkymas (BK 223 str. 1 d.), pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis), atsakovo veika, kaip ir J. N. atlikta veika, pagal šį straipsnį, priskirtina prie neatsargių veikų. Minėta, esant neatsargiai nusikalstamos veikos formai, negalimas bendrininkavimas, o tai reiškia, kad kiekvienas iš subjektų atsako už savo asmeninius veiksmus. Iš byloje esančių dokumentų galima spręsti, kad aplaidžiai buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, todėl bendrijos vadovo veiksmai – netinkamas apskaitos organizavimas-nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su J. N. nusikalstama veika: aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu, 53 kasos pajamų orderių neapskaitymu, parašų ir piniginių sumų klastojimu tikruose dokumentuose. Atsakovas A. R. yra nubaustas bauda už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Buvusi buhalterė J. N. pripažinta kalta ir už tyčinį nusikaltimą pagal BK 300 str. - ) (dokumento suklastojimas), suklastojo tikrą dokumentą, bendrijos narių parašus ir iš jų gautas sumas, dėl ko kasoje susidarė 5237,66 Eur (18084,59 Lt) trūkumas.

Priežastinis ryšys Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovo A. R. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Atsakovas tiesiogiai netvarkė buhalterinės apskaitos, neklastojo dokumentų, juose nurodomų sumų, parašų ir ne jis atlikinėjo operacijas grynaisiais pinigais. Buhalterei buvo suteikta parašo teisė banke, bendrijos revizijos komisija periodiškai kiekvienais metais iki 2010 m. atlikdavo patikrinimus ir nebuvo nustačiusi jokių buhalterės darbo pažeidimų. Padėtis pasikeitė 2010 m. spalio mėn., atlikus reviziją, patikrinimą ir radus 18084,59 Eur trūkumą kasoje. Byloje apklausti liudytojai D. K., P. Č., E. S. patvirtino, kad bendrijos seifu naudojosi viena buhalterė, pas ją buvo raktas nuo seifo, kito rakto nebuvo. Šios aplinkybės rodo, kad ne atsakovo veiksmai sąlygojo pinigų trūkumo atsiradimą bendrijos kasoje, todėl ir nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo A. R. neteisėtų veiksmų ir paskaičiuotos žalos.

Kaltė CK 6.248 str. 1 dalyje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Pagal CK 6.248 str. 3 d. laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Atsakovas pripažintas kaltu dėl aplaidus apskaitos tvarkymo (BK 223 str. 1 d.), jo kaltė pasireiškė netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, todėl nuosprendžiu yra pripažintas kaltu ir nubaustas bauda. Žala (nuostoliai). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pažymėtina, kad žalą nustatė Kauno apskrities VMI atlikusi patikrinimą ir 2012-08-09 surašiusi Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. AU12-230, pagal kurią bendrijos kasoje nustatytas 18084,59 Lt (5237,66 Eur) trūkumas (16-17, 18, 19-20 b.l., 1 t.).

Minėta, jog civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas sąlygas, nurodytas CK 6.246–6.249 straipsniuose: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę bei žalą (nuostolius). Teismui nenustačius atsakovo A. R. veiksmuose priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima ir civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas nenagrinėja kitų ieškovės argumentų, kadangi jie neturi teisinės reikšmės priimtinam sprendimui. Teismas nesivadovauja ieškovės nurodyta kasacine praktika (LAT nutartimis civilinėse bylose: 2003-11-26 3K-3-1130/2003 dėl nepagrįstai išmokėto atlyginimo, 2009-07-31 3K-3-335/2009 dėl nuostolių išieškojimo iš direktoriaus bendrovės bankroto atveju), kadangi nurodytose civilinėse bylose buvo sprendžiami klausimai tarp pelno siekiančių juridinių asmenų ir visiškai nesusiję su garažų bendrijomis, kurios yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistina 4,54 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 264-270 straipsniais, 279 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš 1-osios garažų eksploatavimo bendrijos, į.k. 135350552, 4,54 Eur (keturis eurus ir 54 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.