- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2-7089-308/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00835-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- E. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui E. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2598,73 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 58 Eur žyminį mokestį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog atsakovas (draudėjas) E. L. ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ dėl transporto priemonės Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudarę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 01/452055619. Draudimo laikotarpiu įvyko eismo įvykis dėl transporto priemonės Subaru Impreza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo E. L. kaltės, o būtent 2017-11-29 Alytuje, Naujosios ir Ūdrijos gatvių sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sugadintas kelio apšvietimo stulpas bei šviesoforas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė išmokėjo 1222,00 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus bei 3975,46 Eur išmokėta už sugadintą kelio apšvietimo stulpą bei šviesoforą, pagal ADB „Gjensidige“ pretenziją. Viso dėl 2017-11-29 eismo įvykio išmokėta draudimo išmokos suma yra 5197,46 Eur.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas (draudėjas) E. L., sudarydamas transporto priemonės Subaru Impreza valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį nuslėpė informaciją, jog automobilis registruotas Jungtinėje Karalystėje, taip pat, jog automobilio vairas yra dešinėje pusėje. Tokiu būdu atsakovas (draudėjas) pažeidė draudimo sutarties 1.5.3. punktą, kuris numato, jog vadovaujantis LR Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.1 punktu, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. dėl draudiminio įvykio metu padarytos žalos išmokėtos išmokos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją.
Byloje esančiomis sąskaitomis- faktūromis patvirtinama, kad ieškovė įvertinusi eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo 1222,00 Eur dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės Opel Zafira, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus bei 3975,46 Eur išmokėjo už sugadintą kelio apšvietimo stulpą bei šviesoforą. Atsižvelgiant į Draudimo sutarties pažeidimo mastą (nuslėpė informaciją, jog automobilis registruotas Jungtinėje Karalystėje, taip pat, jog automobilio vairas yra dešinėje pusėje), priežastinį ryšį, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 2598,73 Eur draudimo išmokos dalį, tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 58,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ( CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 2598,73 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 73 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 58,00 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.