Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo (Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) statiniams (gyvenamojo namo, kurio bendras plotas – 71,53 kv. m, tvarto ir lauko tualeto), esantiems (duomenys neskelbtini), nustatyti tarnaujančiojo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o plotas – 0,615 ha, esančio (duomenys neskelbtini), servitutą pagal UAB „Traksalis“ 2016-10-03 parengtą šio žemės sklypo planą; 2) uždrausti tarnaujančiojo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o plotas – 0,615 ha, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį. Nurodė, kad nenustačius servituto, ieškovas objektyviai negalės patekti į jam priklausančius statinius, esančius ant šio žemės sklypo, taip pat jais naudotis pagal jų paskirtį. Taip pat sklypo dalyje ieškovas ir kiti asmenys (sutuoktinė, svečiai) ketina statyti transporto priemones, įrengti gręžinį geriamajam vandeniui į namą tiekti; malkinę, nuotekų nubėgimą ir jas surenkančią talpą įleisti į žemę. Kadangi žemės sklypas yra netoli M. ežero, o ieškovo statiniai vieno aukšto, vietovė yra graži, prašė uždrausti žemės sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį.Atsakovė J. K. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti iš dalies – nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), servitutą, skirtą aptarnauti gyvenamąjį namą, tvartą ir lauko tualetą, esančius (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Netkada“ 2016-11-25 parengtą planą. Nurodė, kad statiniai yra išdėstyti atsakovės žemės sklype, kurio naudojimosi teisių ieškovas neturi, servitutas turi užtikrinti ieškovo teisę naudotis žemės sklypo plotu užimamu statiniais, vieno metro pločio juosta aplinkui statinius jų priežiūrai ir remontui, trijų metrų pločio keliu privažiuoti prie statinių, aikštele prie gyvenamojo namo automobiliams statyti. Atsakovės prašymu planas, atitinkantis servitutui keliamus reikalavimus buvo parengtas UAB „Netkada“. Atsakovės manymu, ieškovas nepagrindė reikalavimo uždrausti atsakovei statyti žemės sklype statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

4.1. Teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo iš esmės pažeidžia procesines teisės normas dėl šių išlaidų atlyginimo, todėl yra naikintina, priteisiant išlaidas proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis).

4.2. Pasak apeliantės, šalių siūlytų ir teismo nustatyto servituto plotai yra tinkamas kriterijus paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Kitas kriterijus yra pareikštų ir atmestų reikalavimų skaičius. Kadangi ieškovas pareiškęs du pagrindinius reikalavimus, kurių vienas buvo atmestas visiškai, o kitas patenkintas tik 1/4 dalimi, atsakovė mano, kad ieškovas privalo grąžinti atsakovei 677 Eur (750 Eur/2 + 750 Eur/2/2205 m² x (2205 m² - 428 m²).

4.3. Ieškovas neišnaudojo galimybės išspręsti ginčo klausimų geruoju iki teismo, po atsakovės atsiliepimo pateikimo nesutiko sumažinti reikalaujamo servituto plotą ir atsisakyti antro reikalavimo, nesiekė išvengti ar sumažinti bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliantės manymu, nėra pagrindo sumažinti ieškovo atlygintiną išlaidų sumą. Atsakovė neginčijo ieškovo reikalavimo pagrįstos dalies, siūlė sudaryti taikos sutartį, o patirtų išlaidų suma atsakovės šeimai yra didelė.

5. Ieškovas Č. S. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo palikti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovui papildomas 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

5.1. Teismas teisingai vadovavosi CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta bendrąja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykle. Teismas įvertino tai, kad vieną ieškovo reikalavimą atmetė, o kitą patenkino iš dalies; be to, ieškovo nuomone, teismas įvertino, kad, pirma, du ieškinio reikalavimai nėra lygiaverčiai: reikalavimas nustatyti servitutą yra pagrindinis, o reikalavimas uždrausti statyti statinius – šalutinis (išvestinis) ir nepatenkinus pirmojo, neįmanoma patenkinti antrojo; antra, pagrindinį reikalavimą nustatyti servitutą sudaro dvi dalys: 1) nustatyti servitutą apskritai; 2) nustatyti servitutą pagal ieškovo pateiktą planą. Kadangi teismas pirmiausia privalėjo spręsti, ar servitutas nagrinėjamu atveju yra nustatytinas apskritai, ir tik teigiamo sprendimo atveju spręsti toliau, kokia apimtimi jis turėtų būti nustatytas, daro išvadą, kad pirmąją dalį šio pagrindinio ieškovo reikalavimo teismas patenkino visiškai, o antrąją – iš dalies. Sprendžia, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra patenkintas didesniąja dalimi. Be to, teismas taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei vadovavosi teisės normų taikymo suformuota teismų praktika. Ieškovo teigimu, teismas tinkamai įgyvendino CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, nes negalėdamas tiksliai apskaičiuoti, kiek pagrindinis ieškinio reikalavimas yra svarbesnis už išvestinį, kiek pagrindinio reikalavimo dalies jis patenkino, o kiek – atmetė, jis teisingai taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

5.2. Nesutinka, kad ieškovas nesielgė tinkamai, nesprendė ginčo geruoju, nesiekė sumažinti bylinėjimosi išlaidų ir pan. Pažymi, kad atsakovė kaip esminę sąlygą taikos sutarčiai ieškovui pasiūlė už 33 000 Eur įsigyti žemės sklypą, tačiau tokia kaina net kelis kartus viršija rinkos kainą. Be to, už viso žemės sklypo priežiūrą ir tvarkymą daug metų moka būtent ieškovas, apeliantė šių aplinkybių neįvertino.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kvestionuojama tik pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, pasisakys tik dėl skundžiamos pirmos instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). CPK 93 straipsnyje, kuriame nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o 2 dalyje įtvirtintas jų proporcingo priteisimo principas, t. y. jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

9. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

10. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė nustatyti servitutą pagal jo pateiktą UAB „Traksalis“ 2016 m. spalio 3 d. parengtą žemės sklypo planą bei uždrausti atsakovei (tarnaujančiojo žemės sklypo savininkui) statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė statiniams atsakovei priklausančio (tarnaujančiojo) žemės sklypo servitutą pagal atsakovės pateiktą UAB „Netkada“ parengtą planą. Kitą ieškinio dalį atmetė. Vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitos nepriteisė. Atsakovė dėl šios teismo sprendimo dalies pateikė apeliacinį skundą. Pasak apeliantės, teismas vieną ieškovo reikalavimą atmetė visiškai, o kito reikalavimo patenkinta dalis – ¼, todėl prašo jai iš ieškovo priteisti 677 Eur išlaidų. Apeliantė teigia, kad iš dalies patenkinto reikalavimo dalis nustatytina pagal šalių siūlytų ir teismo nustatyto servituto plotą.

10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės argumentacija. Pažymėtina, kad jos nurodyti patenkintų/atmestų reikalavimų proporcijos nustatymo kriterijai nėra įtvirtinti jokiose teisės normose; atsakovė savo paskaičiavimą grindžia išimtinai savo nuomone, kaip turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, aiškiai nurodė, kuriuos reikalavimus vertino kaip patenkintus, kuriuos – atmetė (tenkino dėl servituto nustatymo, tačiau netenkino šio reikalavimo dalies dėl servituto nustatymo pagal ieškovo pateiktą planą; taip pat atmetė reikalavimą dėl draudimo atsakovei statyti statinius). Apeliacinės instancijos nuomone, teismas tenkino mažesnę pareikštų reikalavimų dalį, tačiau įvertinus tai, kad ieškovo išlaidos buvo didesnės (900 Eur už advokato pagalbą, taip pat 15 Eur žyminis mokestis; atsakovė patyrė - 750 Eur bylinėjimosi išlaidų), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, pagrįstai bei teisėtai šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai nepriteisė.

11. Kiti apeliantės argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį. Ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį dėl servituto nustatymo, o tai, kad jis nesutiko su atsakovės pasiūlymu, nesudaro pagrindo pripažinti jo procesinį elgesį netinkamu.

12. Apibendrinus išdėstytą, konstatuotina, jog atsakovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Skundžiamą Trakų rajono apylinkės teismo (dabar Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai) 2017 m. vasario 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.