Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. M. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimą turtą panaudodamas smurtą, t. y. jis, 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 17:40 val. vilkėdamas kaukę, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taip pat vilkinčiu kaukę, pilkos spalvos automobiliu VW GOLF valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie T. M. priklausančio prekybos kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, priėjo prie kioske prekiaujančio P. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), liepė pastarajam atiduoti pinigus, po ko jis (t. y. E. M.) pastūmė P. B. į šoną, dėl ko pastarasis nugriuvo ant žemės, po ko jis (t. y. E. M.) iš ledų dėžutės pagrobė T. M. priklausančius 189 eurus. E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad sukurstė kitą asmenį žinomai melagingai įskųsti pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko pastarasis buvo pradėtas persekioti ir taip pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 12 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), įkalbinėdamas sukurstė nepilnametę K. S., gim. (duomenys neskelbtini), įskųsti policijos pareigūnams, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį - T. M., neva tai pastarasis ją 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) išžagino ir taip pranešti apie žinomai nebūtą nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje ir K. S., vykdydama jo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 12 d. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus AVPK Ukmergės rajono PK pareigūnus, adresu Vytauto g. 109, Ukmergė, nurodydama, kad T. M. 2018 m. rugpjūčio 13 d., panaudodamas fizinį smurtą automobilyje (duomenys neskelbtini) ją išžagino, tokiu būdu pastarąjį žinomai melagingai įskųsdama bei pranešdama apie žinomai nebūtą nusikaltimą, dėl ko T. M. buvo pradėtas persekioti – 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, paskirta kardomoji priemonė. E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, jis kaltinamas tuo, kad sukurstė kitą asmenį apklausos metu duoti žinomai melagingus parodymus, t. y. jis, laikotarpyje nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 12 d. savo namuose (duomenys neskelbtini) įkalbinėdamas sukurstė nepilnametę K. S., gim. (duomenys neskelbtini) kad ji, apklausiama kaip liudytoja, duotų žinomai melagingus parodymus, kad ją neva tai išžagino T. M. ir K. S., vykdydama jo nusikalstamą sumanymą, 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono Policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Vytauto g. 109, Ukmergė, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį bei 2018 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose, Laisvės al. 103, Kaunas davusi priesaiką sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiama kaip liudytoja, tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M., tokiu būdu apkaltindama pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, jis kaltinamas tuo, kad davė žinomai melagingus parodymus, t. y. jis, 2018 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono Policijos komisariato tarnybinėse patalpose, Vytauto g. 109, Ukmergė, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, tyčia melagingai parodė, neva tai iš K. S. žino, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. (duomenys neskelbtini) automobilyje, grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir jį pavartodamas, ją išžagino T. M. ir tokiu būdu apkaltino pastarąjį, neva šis padarė sunkų, BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. E. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 3 dalyje.

5. E. M. 2018 m. rugpjūčio 12 d. 18.50 val. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje numatyta tvarka. 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu E. M. paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2019 m. vasario 15 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, nenustatant termino. E. M. 2019 m. rugpjūčio 10 d. 13.02 val. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi palikta kardomoji priemonė - suėmimas ir nustatytas terminas iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

6. Perdavus bylą teismui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi kaltinamajam E. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui. Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam E. M., teismas nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų – apklausos protokolai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. baudžiamasis įsakymas, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. E. M. kaltinamas trijų tyčinių apysunkių ir vieno nesunkaus nusikaltimų padarymu. E. M. yra nevedęs, jauno amžiaus, jo nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais. Taip pat kaltinamasis E. M. nesilaikė jam 2018 m. rugpjūčio 13 d. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl , 2019 m. sausio 29 d. buvo paskelbta E. M. paieška.

7. Nesutikdamas su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, kaltinamasis E. M. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

8. Nurodo, kad teismas nepakankamai vertino jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o jas paminėjo. Kaltinamasis nurodo, kad yra neteistas, jauno amžiaus, nepakankamai subrendęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors iš jos yra išsideklaravęs, tačiau labai neseniai, gyvena su tėvais, palaiko gerus, tvirtus ir nuolatinius ryšius su tėvais, broliu ir kitais artimaisiais.

9. Skunde kaltinamasis taip pat nurodo, kad jis neturi jokio pagrindo bėgti ar slapstytis, nes turi kur gyventi, išvykęs į užsienį netrukus sugrįžo į Lietuvą. Supranta, kad jis turi atsakyti už tai ką padarė, kad jam bus paskirta bausmė, bet jos gali laukti ir būdamas laisvėje. Būdamas laisvėje jis naujų nusikaltimų nesirengia daryti, padarė išvadas būdamas suėmime. Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, rėmėsi prielaidomis, kad jis darys naujus nusikaltimus, pasvarstymu, kad kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas yra pateisinamas. Nurodo, kad šiuo atveju toks vertinimas nepagrįstas.

10. Nurodo, kad paskirta kardomoji priemonė yra per griežta, neatsižvelgta į tai, kad įstatymas numato ir daugiau pakankamai griežtų kardomųjų priemonių - namų areštą, apykojės uždėjimą

11. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

12. Pati griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

13. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. apklausos protokolai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, liudytojų apklausos protokolai bei kita bylos medžiaga. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Kardomosios priemonės - suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

14. Kardomoji priemonė - suėmimas E. M. pratęsta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte, t. y., kad kaltinamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, išklausiusi prokuroro, kaltinamojo gynėjos paaiškinimų, įvertinusi visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam E. M. taikomo suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas pagrįstai.

15. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. M. kaltinamas trijų apysunkių (BK 180 straipsnio 1 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje) ir vieno nesunkaus nusikaltimo (BK 236 straipsnio 1 dalyje). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, jo nesieja artimi ryšiai su šeimos nariais, yra išsideklaravęs iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. M. nėra susaistytas nei šeiminiais, nei darbiniais, nei jokiais kitais tvirtais socialiniais ryšiais. Aukštesnės instancijos teismas taip atkreipia dėmesį, kaip nurodė ir pirmos instancijos teismas, kad kaltinamasis E. M., 2018 m. rugpjūčio 13 d. paskyrus jam kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, šios kardomosios priemonės kaltinamasis nesilaikė, nes po paskutinio užsiregistravimo policijos įstaigoje 2018 m. lapkričio 27 d., daugiau nebesiregistravo ir 2019 m. sausio 29 d. buvo paskelbta kaltinamojo E. M. paieška. Taip pat iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad 2019 m. vasario 10 d. kaltinamasis pateikė prašymą norėdamas deklaruoti gyvenamąją vietą Serbijoje. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pakankamai pagrindo manyti, jog E. M., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo.

16. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kardomoji priemonė - suėmimas, E. M. taip pat pratęsta esant suėmimo pagrindui, numatytam BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Kolegijos vertinimu, suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatytas pagrįstai. Nagrinėjamu atveju kolegijos manymą, kad E. M. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad, kaip nurodė pirmos instancijos teismas, E. M. kaltinamasis padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, po ko galimai įvykdė kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 5 dalyje, 236 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 235 straipsnio 3 dalyje; 235 straipsnio 3 dalyje. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis E. M. gali daryti naujus nusikaltimus.

17. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju, pirmiau aptarto suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo E. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad švelnesnės kardomosios priemonės (viena kardomoji priemonė ar jų kompleksas) nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams įgyvendinti. Aptariamu atveju, kaltinamojo pasislėpimo ir naujų nusikalstamų veikų darymo rizika gali būti pašalinta, tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Nors skundžiamoje nutartyje dėl kardomosios priemonės - suėmimo, skyrimo detaliai neaptartos kiekvienos iš BPK numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau, kaip matyti iš nutarties motyvų, pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, žemesnės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgiant į kardomosios priemonės skyrimą įtakojančių aplinkybių visumą ir kardomosios priemonės skyrimo tikslus, šiuo konkrečiu atveju švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ar namų areštu, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.