- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 1A-414-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-69989-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 (devynių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausme. Taikytinos BK 64¹ str. nuostatos, paskirta bausmė mažintina 1/3 ir D. M. paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir D. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str. įskaitytas laiką išbūtas laikinajame sulaikyme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 21 d. apie 21.00 val., V. M. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ., būdamas neblaivus, konflikto metu, tyčia su puodeliu vieną kartą sudavė savo broliui R. M. į galvos sritį, tokiu būdu smurtaudamas padarė nukentėjusiajam R. M. muštinę žaizdą galvoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir parenkant D. M. bausmę, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo kad savo kaltę dėl inkriminuotų veiksmų pripažįsta pilnai, tačiau mano, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į kai kurias, svarbias aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Kaip nurodyta nuosprendyje, teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į jo asmenybę, teistumą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad susitaikė su nukentėjusiuoju bei atlygino civilinį ieškinį, tačiau paskyrė, apelianto įsitikinimu, per griežtą bausmę.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad teismo sprendimu civilinėje byloje buvo nutraukta jo santuoka su O. M. bei patvirtinta jų pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametis sūnus po santuokos nutraukimo liks gyventi su juo jo gyvenamojoje vietoje. Visą šį laiką sūnus D. gyvena su juo, jis rūpinasi sūnumi ir jį prižiūri, todėl atliekant teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nepilnametis vaikas liks be tinkamos priežiūros. Apeliantas mano, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka jo padarytos veikos pavojingumo laipsnio, pasekmių bei nukentėjusiojo pozicijos byloje. Mano, jog atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas turėjo pagrindą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
3.2. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmę vadovavosi jau nebegaliojančia BK 56 straipsnio l dalies redakcija, nurodydamas, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 56 straipsnio redakciją (įsigaliojusią nuo 2015-03-24) šis straipsnis jau nebeturi dalių ir reglamentuoja bausmės skyrimą ne recidyvistui, o pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl jo atžvilgiu šis BK straipsnis negalėjo būti taikomas. Apelianto manymu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes teismas už padarytą nusikalstamą veiką, turėjo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį. Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų vertimo ar veikų kvalifikavimo klausimai, nuteistasis skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog yra pagrindo D. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, be to, bendrinant nuteistajam skundžiamu bei ankstesniu nuosprendžiu paskirtąsias bausmes, netinkamai taikyta BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių bendrinimo taisyklė, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą skirti apeliantui griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, įvertino jo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą ir pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikė jį recidyvistu, taip pat rėmėsi BK 56 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojo naujoji BK 56 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554), kuri nenumato jokių recidyvistui skiriamos bausmės ypatumų, taigi, D. M. bausmė turėjo būti skiriama atsižvelgiant tik į bendrąsias bausmių skyrimo nuostatas (BK 54 straipsnis). Atsižvelgiant į aptartą, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies šalintina trečiajame puslapyje ketvirtosios pastraipos dalis: „BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė“.
Šalies argumentai
8.1. Iš aptariamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl bausmės parinkimo, taip pat atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra į nusikalstamos veikos pobūdį, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, bei į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo tyčinė, smurtinė, padaryta prieš artimą žmogų, sukėlusi jam neigiamas pasekmes bei į nuteistojo asmenybę, kad jis jau yra teistas už panašią nusikalstamą veiką, esant neišnykusiam teistumui.
8.2. Teismas atsižvelgė, jog buvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, visos šios pirmiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido spręsti, jog BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus D. M. galima pasiekti tik griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausme – terminuotu laisvės atėmimu, savo dydžiu mažesne nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl darytina išvada, kad nepagrįstai teismo įvertinta nuosprendžio priėmimo metu negaliojanti įstatymo norma (BK 56 str.), neturėjo esminės įtakos bausmės rūšies parinkimui.
9. Kaip minėta aukščiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmiau aptartu bausmės rūšies parinkimu nuteistajam ir jos vertinimu, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai paskyręs D. M. bausmę, nepilnai ir nevisapusiškai apsvarstė visas bylos aplinkybes, leidžiančias manyti, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju nuteistajam gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
9.1 BK 75 straipsnio nuostatos numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
9.2. Be jau minėtų, D. M. neigiamai apibūdinančių duomenų, nustatyta ir tai, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, sąlygotas ginčo su broliu. Apeliantas nuo bylos tyrimo pradžios kaltę pripažino ir gailėjosi dėl padaryto. Jis parodė, kad supranta savo elgesio pavojingumą, atsiprašė nukentėjusiojo, pilnai atlygino žalą, šis jam atleido, jie susitaikė. Pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl nukentėjusysis nebuvo apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad brolis jam sudavė jų buitinio konflikto metu, nurodė, kad žala pilnai atlyginta, jie susitaikė, prašė pagal galimybes bylą nutraukti.
9.3. Iš baudžiamosios bylos duomenų taip pat matyti, kad iš seniūnijos pagal D. M. gyvenamąją vietą jokių duomenų dėl šio netinkamo elgesio nėra. Pagal gautus duomenis jis gyvena su tėvais ir nepilnamečiu savo sūnumi, kuris po santuokos nutraukimo gyvena su juo, sūnų išlaiko, juo rūpinasi, nuteistojo tėvui nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Nors D. M. jau kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau atsižvelgiant į jo asmenybę, aukščiau aptartas kitas aplinkybes, į tai, kad įstatymo nuostatos nedraudžia nuteistajam antrą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti D. M. taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
9.4. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus tai, kad D. M. ne pirmą kartą nuteistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 5 p., 6 p., 10 p.). Kolegijos nuomone atidėjus bausmės vykdymą, apeliantas bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.
10. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. M. 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės jam turi būti bendrinamos vadovaujantis pagal BK 64 straipsnyje numatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, netinkamai formulavo bendrinimo eigą, t. y. turėjo nurodyti, kad prie 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies (bausmė didesnė) pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Šioje dalyje nuosprendis taip pat keičiamas.
11. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma apie nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. M. sudaro 55,01 euro dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. M. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti ir prie 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą vieneriems metams septyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis D. M. bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams ir jį įpareigoti per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti pastraipos dalį:
„BK 56 straipsnio 1 dalis numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė“.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo D. M. nepriteisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.