- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- 1-2866-336/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21783-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- H. G.
- Kaltinamasis
- T. G.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ( 2023-06-14 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas tėvui H. G.);
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. G. 2023-06-14 apie 22.26 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė savo šeimos nariui- tėvui H. G. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą, atsistojus H. G. spyrė vieną kartą į nugaros sritį, dėl ko H. G. nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam H. G. fizinį skausmą, bei padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis T. G., kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad jis kaltinime nurodytą dieną namuose nebuvo, kas sumušė tėvą, nežino. Nurodė, kad ne pirmas kartas kai tėvas meluoja. Nurodė, kad 2023 m. birželio 14 d., apie 15 val. išvažiavo iš namų žvejoti (duomenys neskelbtini). Važiavo žvejoti su dviračiu, žvejojo vienas. Kai žvejojo buvo atvažiavęs draugas, tiksliau pažįstamas iš (duomenys neskelbtini), jo vardo, pavardės nežino. Su juo pasišnekėjo ir pažįstamas asmuo išvažiavo, o jis liko toliau žvejoti. Žvejojo iki kitos dienos, t. y. iki 2023 m. birželio 15 d., 11 val. Kada grįžo į namus, tikslaus laiko negali pasakyti. Nurodė, kad nuo namų iki (duomenys neskelbtini). Žvejojant telefoną su savimi turėjo, jis buvo įjungtas, bet jis niekam neskambino Nurodė, kad kai iš žvejybos grįžo namo, atrodo sesuo paskambinusi ar kaimynai pasakė, kad tėvas buvo išsikvietęs policiją, nes jį neva kažkas sumušė. Ne pirmas kartas kai tėvas girtas skambina policijai. Pats būdamas girtas greičiausiai į duris atsitrenkė. Nurodė, kad kai iš žvejybos grįžo namo, rodos tėvo namuose nebuvo, buvo išėjęs į kaimą. Nurodė, kad jis kategoriškai teigia, kad tėvo jis nesumušė. Nežino kodėl tėvas nurodo, kad jį sumušė jis (kaltinamasis). Taip išeina, kad tėvas jį apkalba. Piktumų su tėvu neturi. Nurodė, kad gyvenamoji vieta, kurioje jis gyvena, priklauso tėvui. Šiaip jis pats gyvena (duomenys neskelbtini), nes tėvas jam leidžia. Nurodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis pas tėvą namuose nebuvo ir kas galėjo jį sužaloti, nežino. Nurodė, kad tėvas pats gal girtas griuvo. Nurodė, kad su tėvu susitaikė, bet jis tėvo net nebuvo prilietęs. Iniciatyvą susitaikyti parodė tėvas, bet jis prie tėvo net nelindo, jo namuose tuo metu nebuvo. Nurodė, kad dėl ko jis su tėvu susitaikė nežino. Tėvas tiesiog paskambino ir pasakė, „kad gali eiti gyventi, nieko čia nebus“. Tiesiog pasakė leidžiu gyventi savo namuose ir viskas. Apie sumušimą, apie įvykį jokios kalbos tarp jų nebuvo. Nurodė, kad kodėl tėvas skambino seseriai, jis nežino. Nurodė, kad jis tėvo sumušto nematė, nes kai grįžo iš žvejybos, tėvo namuose nebuvo. Nurodė, kad „ką jis ten sumuštas buvo, matyt šašiuką nusigramdė“. Tėvo iš viso sumušto nematė, nes iš karto iš namų išėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad žvejodamas alkoholio nevartojo, buvo blaivus.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs minėtas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu:
Nukentėjęs H. G., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30-31, 32-35) davė teisingus parodymus, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su juo pastoviai gyvena sūnus T. G.. Gyvena dviese. Sūnus T. niekur nedirba, gyvena iš jo uždirbtų pinigų. Nurodė, kad 2023-06-14 jis po darbo vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 gramų degtinės, 40 laipsnių stiprumo. Vėliau jis, išsikvietęs taksi, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), apsipirko maisto. Grįžus iš parduotuvės namuose buvo sūnus savo kambaryje. Jis pasidarė virtuvėje užpilamos sriubos, paliko sriubą, kad išbrinktų ir po stalu virtuvėje už stalo kojos paslėpė butelį degtinės, 0,5 litro talpos, 40 laipsnių stiprumo ir nuėjo į savo kambarį. Galvojo, kol išbrinks sriuba, pažiūrės televizorių, atsigulęs užsnūdo kelioms minutėms. Pabudęs kažkur apie 22.00 val., nuėjo į virtuvę valgyti. Atėjęs pamatė, kad ant stalo nebėra paliktos sriubos ir degtinės butelio, kurį buvo paslėpęs. Jis iškart suprato, kad sriubą ir degtinę paėmė sūnus T. G.. Jis labai supyko, nes buvo visą dieną nevalgęs, galvojo valgydamas išgers šiek tiek degtinės ir eis miegoti. Jis iš virtuvės nuėjo tiesiai pas T. į kambarį, kuris yra namo antrame aukšte. Užėjęs pas T. į kambarį, pamatė jį bevalgant jo padarytą sriubą, degtinės nematė. Jis labai supyko ir pradėjo ant T. G. šaukti, kad visą parą nevalgęs yra, dirbo, o jis paėmė neatsiklausęs ir viską suvalgė. Nurodė, kad jis sūnui pasakė, kad jis dar parą pakentės, svarbu, kad jis sotus. Buvo labai piktas ant sūnaus ir apsisukęs nulipo į pirmą aukštą ir nuėjo į virtuvę ieškoti ko pavalgyti. Paskui jį greitu žingsniu ėjo sūnus, t. y. T. G. ir rėkė ant jo, kad čia yra jo namai, ir tuo metu, priėjęs prie jo (nukentėjusiojo) būnant virtuvėje, vieną kartą sudavė kumščiu į galvos sritį ties kairiu antakiu, po smūgio jis (nukentėjusysis) nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą kairėje pusėje, jis dabar neatsimena ar į grindis prasiskėlė kaktą, ar į kokį daiktą, to tikrai negali pasakyti, taip pat trumpam buvo praradęs sąmonę, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas Jam atsistojus nuo grindų T. tada vieną kartą iš kojos spyrė jam į nugarą ties stuburu, ir jis vėl nugriuvo ant grindų, trumpam prarado sąmonę. Jis, kai atsistojo nuo grindų, išsikvietė policijos pareigūnus, o tuo metu T. G. išėjo iš namų, kur jis išėjo, nežino. Šio įvykio metu, kada T. G. prieš jį smurtavo, jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, buvo praskelta kakta, virš kairio antakio yra paraudimas, taip pat dar ir šiandien skauda.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis T. G. - sūnus. Gyvena su sūnumi (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jo sutuoktinė išvykusi dirbti (duomenys neskelbtini). Kokie jo santykiai su sūnumi, tai visko būna. 2023 m. birželio 14 d. sūnus jį pridaužė, todėl kvietė policiją. Nurodė, kad su sūnumi susitaikė, sūnus jo atsiprašė už savo veiksmus. Kodėl sūnus nurodo, kad jo nemušė, nežino. Sūnus jo atsiprašė net kelis kartus, jam atleido, jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia. Nurodė, kad su sūnumi gyvena kartu, nes kur jam eiti. Nurodė, kad jis pats paskambino sūnui ir pasakė, kad jis grįžtų namo, pasakė, kad sūnus jo atsiprašytų ir viskas bus gerai. Sūnus atėjęs jo atsiprašė, kad prieš jį (tėvą) rankos daugiau nekilnos. Nurodė, kad tai buvo ne pirmas kartas, kai sūnus vartojo smurtą prieš jį. Nurodė, kad sūnus atėjęs jo atsiprašyti pasakė: „Atsiprašau, kad taip padariau“. Du ar tris kartus jo dėl to atsiprašė. Nurodė, kad prieš atvažiuojant policijai jis pats išgėrė šiek tiek degtinės. Nurodė, kad įvykio dieną kaltinamasis buvo išgėręs. Nurodė, kad jam nežinoma ar sūnus dirba, bent jis nemato, kad sūnus dirbtų, nes sūnus beveik visą laiką būna namuose. Jis žvejoja, grybauja. Galima sakyti, kad sūnus yra jo išlaikytinis. Nurodė, kad įvykio metu kaltinamasis tikrai buvo namuose, jis neapsirinka, tai tvirtina 100 procentų. Nurodė, kad po įvykio skambino žentui, norėjo, kad jis atvažiuotų ir T. apramintų, bet atsiliepė dukra L. Dukrai pasakė, kad T. durnavoja, mušasi. Papasakojo jai, kad T. jį primušė. Nurodė, kad jis negali paaiškinti, kodėl sūnus su juo (tėvu) taip elgiasi, kodėl jo (tėvo) negerbia. Galbūt dėl to, kad jis buvo mamos lepūnėlis. Nurodė, kad sūnus vartoja alkoholį, kai kada išgeria, ar vartoja narkotikus, nežino. Nurodė, kad kai kvietė policiją, namuose buvo vienas, sūnus iš namų jau buvo pabėgęs. Nurodė, kad nedarbingumo neturėjo, po įvykio sekančią dieną jau ėjo į darbą. Nurodė, kad dėl ankstesnių kartų, kai sūnus vartojo smurtą prieš jį, policijos nekvietė, patys išsiaiškindavo.
Liudytoja L. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 57-60) metu davė teisingus parodymus, kad nukentėjusysis H. G. yra tėtis, T. G. yra brolis. Tėtis su broliu gyvena kartu. Ji nuo jų gyvena atskirai. Kiek žino, tarp tėčio ir brolio būna žodinių konfliktų, tai yra normalu. Ji apie tai, kad brolis su tėčiu susipyko, sužinojo sekančią dieną po įvykio. Tiksliai ji nebe atsimena kaip sužinojo, jai jau emociškai yra sunku kalbėti apie tėtį ir brolį. Kiek atsimena, tėtis sakė, kad tarp jo ir brolio buvo konfliktas, ar brolis mušė tėtį ar ne neatsimena, kad būtų tėtis jai sakęs. Ji gyvena nuo jų atskirai ir nenori kištis į jų santykius. Kiek girdėjo iš brolio pasakojimo, kai ji jam paskambino paklausti kas nutiko namuose apie šį įvykį, tai jis papasakojo, kad jam būnant antrame namo aukšte pas jį į kambarį atėjo netikėtai tėtis, brolis iš netikėtumo pašoko iš miegų, o tėtis tuo metu gal iš išgąsčio, nes brolis pašoko iš lovos, nukrito nuo laiptų į pirmą namo aukštą. Tą dieną pagal brolio pasakojimą tėtis buvo neblaivus. Brolis ją patikino, kad prieš tėtį smurto nenaudojo. Kai ji broliui paskambino, jei neklysta, jis tuo metu žvejojo, namuose jo nebuvo. Tėtis yra jau ne kartą nukritęs nuo laiptų būdamas neblaivus.
Papildomai teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tėvas jai skambino tą patį vakarą, kai tarp jo ir brolio įvyko konfliktas. Tėvas telefonu pasakė, kad brolis jį nuo laiptų numetė. Tėvas norėjo, kad ji kartu su savo vyru atvažiuotų, pažiūrėti kas vyksta ir, kad brolį pamokyti. Tėvas visada jai skambina, jeigu kas atsitinka. Nors tėvas prašė atvažiuoti, bet jie nevažiavo, ji su broliu tą vakarą nešnekėjo. Broliui paskambino sekančią dieną po įvykio. Tada brolis jai pasakė, kad tėvas atėjo į jo kambarį ir nurodė, kad jam būnant antrame namo aukšte pas jį į kambarį atėjo netikėtai tėtis, jis iš netikėtumo pašoko iš miegų, o tėtis tuo metu gal iš išgąsčio, nes jis pašoko iš lovos, nukrito nuo laiptų į pirmą aukštą. Taip pat ant kitos dienos brolis buvo atėjęs ir pas ją, bei pasakė, kad įvykio metu jo namuose nebuvo, jis buvo išėjęs žvejoti. Brolis jai apie įvykį papasakojo dvi versijas, o kuria iš jų tikėti, ji nežino. Nurodė, kad konfliktai tarp tėvo ir brolio iš pradžių nebuvo dažni, bet pastaruoju metu jie dažni. Mano, kad T. su tėvu kartu negalėtų gyventi. Kai negeria viskas būna gerai, bet kai išgeria, kyla konfliktai. Brolis anksčiau kitoks buvo, dabar kai dažniau išgeria, kai pergeria, tampa agresyvus, piktybinis. Nurodė, kad brolis mažai kada prisipažįsta kaltu, jis visada kaltina kitus, bet kas gali būti kiti kalti, jeigu jie visą laiką namuose būna tik dviese. Brolis su tėvu kartu nebegalėtų gyventi. Šiuo metu brolis gyvena (duomenys neskelbtini).
Liudytojas A. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 61-66) davė teisingus parodymus, kad 2023-06-14 dirbo kartu su (duomenys neskelbtini). Dirbant (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu ir aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad įvyko konfliktas tarp tėvo ir sūnaus. Nukentėjusysis H. G. nurodė, kad tarp jo ir sūnaus, t. y. įtariamojo T. G. įvyko konfliktas dėl maisto. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes, H. G. nurodė, kad 2023-06-14 apie 22.26 val. (duomenys neskelbtini), namuose įtariamasis T. G. jam vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, dėl ko ant kairės pusės kaktos atsirado žaizda. Apie tai, kad T. G. jam spyrė vieną kartą į nugaros sritį, neminėjo. H. G. nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis. Atvykus į namus T. G. nebuvo, jis buvo ieškotas, tačiau nerastas. H. G. nurodė, kad T. G. po suduoto smūgio iš namų pasišalino. Nieko daugiau paaiškinti neturi ko.
Liudytoja E. J., policijos pareigūnė, parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 14 d. dirbant (duomenys neskelbtini) kartu su kolega A. B. buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), kad sūnus sumušė tėvą. Nuvykus minėtu adresu namuose rado tik nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad sūnus prieš jį smurtavo. Ar jis sakė dėl ko sūnus prieš jį smurtavo, dabar tiksliai nepamena, todėl negali pasakyti, bet tai turėtų būti nurodyta tarnybiniame pranešime. Nurodė, kad jei neklysta, ant nukentėjusiojo veido matėsi sužalojimas. Nurodė, kad įvykio vietoje nukentėjęs nurodė, kad jo sūnus po konflikto kažkur pabėgo, namuose jo nerado. Pamena tikrai, kad nukentėjęs sakė, jog sūnus jam sudavė į veidą. Nurodė, kad nukentėjęs buvo neblaivus, bet aiškiai, įtikinamai paaiškino įvykio aplinkybes. Gali būti, kad konfliktas tarp tėvo ir sūnaus įvyko dėl maisto.
2023-06-14 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21783-23 pagal LR BK 140 str. 2 d. (b. l. 1), pagal 2023-06-14 gautą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. B. tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2023-06-14 apie 22.26 val., (duomenys neskelbtini), namuose sūnus T. G. vieną kartą kumščiu sudavė savo tėvui H. G., kuriam nustatytas 2,33 promilių girtumas, į galvos sritį, dėl ko ant kairės pusės kaktos atsirado žaizda. H. G. buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 12-14);
Iš byloje esančio 2023-06-14 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, iš įvykio vietos niekas nepaimta. Fotografuota (1 t., b. l. 15-20).
Iš byloje esančios įvykio suvestinės matyti, kad 2023-06-14, 22.26val. nukentėjęs H. G. pranešė, kad kartu gyvenantis sūnus trenkė jam (pareiškėjui) per veidą, praskėlė galvą. Abu yra namuose (1 t., b. l. 21);
Iš byloje esančio 2023-08-07 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris filmuotas 2023-06-14 įvykio vietoje, atvykus pareigūnams. Vaizdo įraše užfiksuotas H. G., kuris policijos pareigūnams nurodo, kad jį sumušė sūnus T. G., kuris praskėlė kaktą. Vaizdo įrašas įrašytas į CD laikmeną (1 t., b. l. 22-23, 24).
Iš byloje esančio Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, apžiūrėtas skambučio į BPC garso įrašas, esantis CD laikmenoje. Apžiūrint garso įrašą, girdisi moters ir vyro pokalbis. Moteris įvardinta 112. Vyras, prisistatęs H. G., nurodo, kad jį sumušė sūnus ir jam skauda (1 t., b. l. 25-26, 27).
Iš byloje esančio 2023-06-14 Asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusį H. G., ant kaktos kairės pusės yra matoma kirstinė žaizda, iš kurios kraujuoja. Daugiau vizualiai jokių sužalojimų nematyti. Fotografuota (1 t., b. l. 40-44).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-06-19 specialisto išvados Nr. Nr. G 1208/2023 (02) matyti, kad H. G. konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktos kairę pusę, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-06-14. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 48-49).
2023-08-10 tarnybiniame pranešime dėl fiksuotų pranešimų nurodyta, kad 2023-08-10 patikrinus Policijos registruojamų įvykių registre duomenis nuo 2019-06-14 iki 2023-08-10 (duomenys neskelbtini), yra fiksuoti 4 kvietimai. Dėl dvejų iš jų buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje. Dėl vieno iš šių kvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje 2023-06-14 22.31 val. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21783-23 pagal LR BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 70-72).
2023-06-14 tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo užfiksuota, kad buvo nustatyta, kad fizinį skausmą nukentėjusiam sukėlė T. G., gim. 1986-10-24, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Jokios informacijos kur galėtų būti įtariamasis, negauta. Buvo apvažiuota (duomenys neskelbtini) teritorija, tačiau įtariamasis nerastas (b. l. 78-79).
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2023-06-14 apie 22.26 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė savo šeimos nariui- tėvui H. G. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą, atsistojus H. G. spyrė vieną kartą į nugaros sritį, dėl ko H. G. nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam H. G. fizinį skausmą, bei padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas atkreipia dėmesį, kad labai įdėmiai ir atidžiai vertino proceso dalyvių t. y. kaltinamojo, nukentėjusio jie yra tėvas ir sūnus, parodymų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis ir nukentėjęs konfliktuoja.
Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, tačiau teismas jo duotus parodymus, kad jis minėtą dieną nevartojo smurto nukentėjusio atžvilgiu, nes jo net nebuvo namuose, vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad jis smurto nevartojo nukentėjusio atžvilgiu, minėtą dieną net nebuvo namuose, paneigta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu. Kaltinamojo kaltė, įrodyta nukentėjusio, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais rašytiniais įrodymais. Teismas netikėti nukentėjusio parodymais neturi pagrindo. Jo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, jis viso proceso metu davė iš esmės nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Nukentėjęs pranešdamas apie smurtą (ROIK Nr. 0123000341244) jo atžvilgiu 2023-06-14, 22.26 val. pranešė, kad kartu gyvenantis sūnus panaudojo smurtą jo atžvilgiu, trenkė per veidą, nepamatė kuo, praskėlė galvą. Yra abu namuose (1 t., b. l. 21); tačiau jis apklaustas 2023-06-15 išsamiai parodė, kad sūnus minėtą dieną jo atžvilgiu smurtavo, vieną kartą kumščiu trenkė jam (tėvui H. G.) į galvos sritį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą, atsistojus sūnus jam spyrė vieną kartą į nugaros sritį, dėl ko jis nugriuvo ant grindų (1 t., b. l. 30-35), minėtas aplinkybes nukentėjęs patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo įspėtas pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą.
Iš byloje esančių kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad nukentėjęs tiek policijos pareigūnams, tiek skambindamas į BPC pranešė, kad jo atžvilgiu smurtavo sūnus (1 t., b. l. 22-23, 25-26); Nukentėjęs 2023-06-14, 23 val. buvo apžiūrėtas ir iš byloje esančio asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus H. G., ant jo kaktos kairės pusės matyti kirstinė žaizda, kuri kraujuoja. Fotografuota (1 t., b. l. 40-43). Eksperto išvada patvirtina, kad nukentėjusiam konstatuota odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus kaktos kairę pusę, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-06-14. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (1 t., b. l. 48-49).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, nukentėjusio parodymus, teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus: liudytoja L. P. (kaltinamojo sesuo, nukentėjusio dukra), patvirtino, kad tarp tėvo ir brolio būna konfliktų. Kiek atsimena, tėtis sakė, kad įvykio dieną tarp jo ir brolio buvo konfliktas. Ji gyvena nuo jų atskirai ir nenori kištis į jų santykius. Kiek girdėjo iš brolio pasakojimo, kai ji jam paskambino paklausti kas nutiko namuose apie šį įvykį, tai jis papasakojo, kad jam būnant antrame namo aukšte pas jį į kambarį atėjo netikėtai tėtis, brolis iš netikėtumo pašoko iš miegų, o tėtis tuo metu gal iš išgąsčio, nes brolis pašoko iš lovos, nukrito nuo laiptų į pirmą namo aukštą. Patvirtino, kad brolis po to iškėlė antrą versiją, kad įvykio metu jo nebuvo namuose, tėvo nesumušė. Patvirtino, kad tėvas skambino įvykio dieną ir pasakė, kad brolis jį nuo laiptų numetė. Liudytojas A. B., policijos pareigūnas, patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusysis H. G. nurodė, kad tarp jo ir sūnaus, T. G. įvyko konfliktas dėl maisto. H. G. nurodė, kad jo sūnus T. G. jo atžvilgiu smurtavo, jam vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, dėl ko ant kairės pusės kaktos atsirado žaizda. Nukentėjęs nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumo laipsnis. Atvykus į namus T. G. nebuvo, jis buvo ieškotas, tačiau nerastas. H. G. nurodė, kad T. G. po suduoto smūgio iš namų pasišalino. Liudytoja E. J., policijos pareigūnė, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas A. B.. Nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymai vieni kitus papildo, t. y. paneigta kaltinamojo versija, kad jis namuose įvykio metu nebuvo, smurto nukentėjusio atžvilgiu nevartojo.
Nors šie liudytojai nematė paties įvykio, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais kaltinamojo kaltės įrodymais, minėtų liudytojų parodymai yra patikimi. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine su kitais išanalizuotais įrodymais.
Teismas daro išvadą, kad neginčytinai nustatyta, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusio 2023-06-14, apie 22,26 val. įvyko žodinis konfliktas, po to kaltinamasis, (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu trenkė savo šeimos nariui- tėvui H. G. į galvos sritį, dėl ko pastarasis nugriuvo ant grindų ir prasiskėlė kaktą, atsistojus H. G. spyrė vieną kartą į nugaros sritį, dėl ko H. G. nugriuvo ant grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam H. G. fizinį skausmą, bei padarė odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kaktos kairėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, atliko visus kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusio, t. y. tėvo atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo nukentėjusiam bus sukeltas fizinis skausmas, ar sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė minėtą nusikalstamą veiką.
Akivaizdu, kad nukentėjusio priekaištai kaltinamajam, kad jis paėmė jo sriubą ir alkoholį sukėlė kaltinamajam nepasitenkinimą, pyktį, sukėlė jo priešiškumą nukentėjusiam, taigi ir siekį konflikto metu sukelti jam fizinį skausmą, ar padaryti kūno sužalojimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( neišnykus teistumui).
Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jis teistas 1 kartą (ankstesni teistumai išnykę), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas 1 kartą, pagal ANK 428 str. 6 d. paskirta – pastaba (1 t., 121-1211), jis dirba – vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 119-132), kaltinamasis yra registruotas (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų priežiūros grupėje nuo 2013 m., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos sveikatos ligų registre nėra registruotas (b. l. 125);
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas ir vietoj intensyvios priežiūros skiriant įpareigojimus ir draudimus. Kaltinamasis dirba, todėl šiuo atveju kitos sankcijoje numatytos bausmės - areštas, laisvės atėmimo bausmė būtų per griežtos. Nukentėjęs jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, teismo prašo neskirti kaltinamajam griežtos, su laisvės atėmimu, susijusios bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis anksčiau buvo teistas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes mano, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė – mažesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 38 str. ar BK 40 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, nesigaili, nukentėjusio atsiprašė. Be to taikyti minėtas nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Civ. ieškinio byloje nukentėjęs nepareiškė.
Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 13,28 Eur ( pašto išlaidos) valstybei.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
2 vnt. CD laikmenas (b. l. 24,27), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir nubausti jį - šešių (6) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį per visą laikotarpį: pradėti dirbti, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždrausti bendrauti su nukentėjusiu H. G., dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (tame tarpe alkoholį).
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš nuteistojo T. G. proceso išlaidas – 13,28 Eur (pašto išlaidas) valstybei.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :
2 vnt. CD laikmenas (1 t., b. l. 24,27), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantai skunde turi nurodyti poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos (BPK 308 str.).