Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, Gitanai Zitinevičienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nukentėjusiajai V. G., kaltinamajam A. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini)direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini)Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. liepos 15 d. apie 19.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo sutuoktine V. G. metu, tyčia, abiejų rankų delnais ne mažiau kaip šešis kartus smogė jai į kaklą, galvą ties skruostu, ausimis, sugriebęs už jos vilkėtos palaidinės, ją tampė, nubrozdindamas V. G. ties krūtine, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais, pakratė, panaudodamas fizinė jėgą, nugriovė nuo kėdės ant grindų ir viena koja spausdamas prie grindų jos nugarą, pečius, kaklą, ją maigė, o V. G. atsistojus, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, minėto namo hole, abiem rankom sugriebęs ją ties pečiais, panaudodamas savo fizinę jėgą, ją pargriovė ant grindų ir koja prispaudęs laikė bei ne mažiau kaip keturis kartus delnu smogė jai į kaklą, pečius, taip mušdamas V. G. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniame žande, kakle, kairiame petyje, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, epidermio nubrozdinimus krūtinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje, sukėlusius nežymų V. G. sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, teismo posėdyje paaiškino, jog 2015-07-15 apie 18 val. namuose, virtuvėje tarp jo ir žmonos V. G. kilo žodinis konfliktas. Jis tik paklausė žmonos ar sūnus išlaikė teises, o ji pradėjo jį kaltinti nebūtais dalykais, provokavo, jis atsakė tuo pačiu. Žmona niekaip nenusiramino, sviedė į jį druskinę, bet nepataikė, tuomet sviedė keptuvės dangtį ir sužalojo jam pirštą. Jokio smurto prieš žmoną nenaudojo, jos nemušė, nestūmė, tik norėdamas, kad ramintųsi, puolė link jos, o ji bėgdama iš virtuvės atsitrenkė į durų staktą. Žmona linkusi viską mėtyti, muštis. Dalis sužalojimų, nurodytų specialistų išvadoje, galėjo atsirasti jai atsitrenkiant į durų staktą, o kiti sužalojimai galėjo būti imituoti, tam kad galėtų jį šantažuoti, gal specialiai lūpą prasikando. Jei jis būtų trenkęs šešis kartus, žmona iš karto būtų atsidūrusi ligoninėje, tačiau jokio fizinio kontakto tarp jo ir žmonos nebuvo. Konfliktai jų šeimoje jau įsisenėję, dažniausiai kyla dėl sūnaus auklėjimo. Žmona sūnui viską leidžia, jį dangsto, jo nedrausmina, o jis kaip tėvas nori sudrausminti, kad laiku namo grįžtu, pats stengtųsi kreditą grąžinti. Sūnus jo pastabų neklauso.

Nukentėjusioji V. G. teismo posėdyje paaiškino, jog 2015-07-15 apie 19 val. į namus grįžo vyras, ji tuomet virtuvėje nėrė vašeliu, vyras beruošdamas vakarienę pradėjo jos klausinėti apie sūnų, ar jis išlaikė teise, ji atsakė, kad pats gali sūnui paskambinti. Tuomet tarp jų kilo konfliktas, jis pradėjo ją necenzūriniais žodžiais įžeidinėti, o vėliau netekęs kantrybės, puolė prie jos, delnais smogė jai į kaklą, veidą, ausis, kratė už pečių, griebė už palaidinės, parvertė nuo kėdės ant žemės ir su koja visu svoriu prispaudė, maigė. Ji pradėjo rėkti, o iš skausmo net apsišlapino. Jis atsikvošėjo ir ją paleido, tačiau toliau koliojosi, sviedė į ją druskinę. Ji nusimovusi šlapias kelnes, sviedė jomis į vyrą ir pradėjo bėgti, druskinės ar dangčio į vyrą nemetė, o pirštą vyras susižalojo pjaudamas spirgus, ji pati jam pirštą subintavo. Hole ją vyras pasivijo, parvertė ant grindų, prispaudė, sudavė į galvą, kaklą, ji rėkė. Kai vyras ją paleido, ji nubėjo į vonią, paskambino sūnui, pasakė, kad tėvas mušasi. Netrukus grįžo sūnus, tėvas ir prie sūnaus koliojosi, sūnui girdint pasakė, kad ją užmuš ar padarys invalide. Ji jautė didelį skausmą, skaudėjo visą kūną ir iki šiol jai skauda galvą, sprandą, kaklą, spengia ausyse. Greitosios iš karto nekvietė, nes galvojo, kad skausmas praeis, tačiau, prisiminusi apie vyro grasinimus, abu su sūnumi nesprendė vykti į policiją. Parašiusi policijoje pareiškimą, su sūnumi grįžo namo. Namuose tą patį vakarą ji blogai pasijautė ir sūnus iškvietė greitąją pagalbą. Jai suleido vaistų nuo skausmo ir išvežė į klinikas. Medikai nustatė sužalojimus, po barnio su vyru, niekur kitur ji susižaloti negalėjo. Smurtą vyras prieš ją naudojo ir ankščiau, ji buvo parašiusi pareiškimą policijai, kreipėsi į medikus, buvo kviečiama į apklausą, tačiau tą kartą nusprendė pareiškimą atsiimti. Nuo 2014 metų jų santykiai nutrūko, ketina skirtis, vyras turi kitą moterį ir ankščiau yra turėjęs kitą moterį, bet ji jam atleido, abu susitaikė, tačiau dabar taikytis nenori. Tėvas su sūnumi praktiškai nebendrauja, tėvas pastoviai ant jo rėkia, engia, nėra pagyręs sūnaus, kartą yra paleidęs butelį į sūnų.

Liudytojas T. G. teismo posėdyje nurodė, jog vakar vakare jam paskambino mama, pasakė, kad jis parvažiuotu, nes tėvas mušasi. Grįžęs namo, hole pamatė sujauktą kilimą, o virtuvėje prie šaldytuvo pamatė numestą druskinę, jokio dangčio ant žemės nesimėtė. Matėsi, kad mama su tėvu susipykę, mama jam pasakė, kad ją mušė tėvas. Tėvas rėkė, koliojosi necenzūriniais žodžiais, girdėjo kaip sakė, kad mamą užmuš arba padarys invalide. Matėsi, kad mamai užkilo spaudimas, buvo paraudonavusi, žymės ant kūno išryškėjo vėliau. Jis pasiūlė vykti į policiją. Policijoje mama parašė pareiškimą ir jie grįžo namo. Namuose mamai pasidarė bloga, todėl jis iškvietė greitąją pagalbą. Mamai suleido vaistus ir iš karto išvežė į klinikas. Jis su savo mašina važiavo iš paskos. Apie 4 val. ryto, jis parvežė mamą namo. Mama jam viską papasakojo, sakė, kad ją tėvas nuvertė nuo kėdės, iš jėgos spaudė, maigė, koridoriuje pargriovė ant grindų ir prispaudė. Mama jam skundėsi, kad spaudžia galvą, spengia ausyse. Jiems bebūnant ligoninėje ant mamos rankos, dilbio, peties, kaklo, šonkaulių išryškėjo apibrozdinimai, mėlynės. Jis buvo kartu su mama, niekur kitur susižeisti ji negalėjo. Šeimoje nesutarimai jau 14 metų vyksta, tėvas ūmaus būdo, piktas, nebendraujantis, kartą yra paleidęs puodelį į mamą, o į jį tuščią butelį. Prieš kelis metus mama taip pat buvo sumušta, kaip ji sakė, mušė tėvas, ją klinikose apžiūrėjo, tačiau policijoje pareiškimo nepridavė. Mama ramaus būdo, daiktų nemėto, kaip tėvas susižalojo pirštą, jis nematė, bet mama sakė, kad įsipjovė pjaudamas lašinius. Kai grįžo namo, tėvo pirštas jau buvo užbintuotas, matėsi, kad jis apsipurvinęs.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas V. G. pareiškimas, kuriame ji parodė, kad 2015-07-15 apie 19.00 val. jos sutuoktinis A. G. ją mušė ir prieš ją smurtavo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Šiame protokole nukentėjusioji V. G. parodė, kad buitinio konflikto metu sutuoktinis su kumščiu trenkė į kaklą, griebę už palaidinės, tampė už rankos, nuvertė nuo kėdės, kojomis prispaudė prie grindų, su rankomis ją maigė, ji pradėjo šaukti. Be to, minėtame protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini)Kaune (b.l.3-4).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1921/15(02) nurodyta, kad V. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kakle, kairiame petyje. Pogleivio kraujoruva apatinėje lūpoje, padarytos kietais bukais daiktaisi ne mažiau keturių truaminių poveikių pasėkoje; epidermio nubrozdinimai krūtinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje padaryti kietais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir rankų nagai, ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-07-15, ir aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l.7).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7067 2015-07-15 23.25 val. A. G. nustatytas 0,03 promilių girtumas (b.l.15).

Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad A. G. diagnozuotas IV piršto kairės plaštakos galinės dangos lūžis (b.l.17).

Išrašas iš medicinių dokuentų patvirtina, kad 2012-11-29 V. G. buvo apžiūrėta LSMU Ligoninės VšĮ „Kauno klinikos“ gydytojos dėl kaklo skausmo (b.l.66).

Šaukimas patvirtina, kad V. G. 2012-11-30 buvo kviečiama atvykti į Panemunės pilicijos komisariatą (b.l.67).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str. 2 d. ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 str. 5 d. įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, tačiau išklausius teisme nukentėjusiosios bei liudytojo parodymus, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog būtent kaltinamasis A. G. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Iš kaltinamojo parodymų seka, kad tuo pačiu laiku, kurį nurodo ir nukentėjusioji V. G., t. y. 2015 m. liepos 15 d. apie 19.30 val., namuose, virtuvėje iš tiesų tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Kaltinamojo ir nukentėjusios parodymai skiriasi iš esmės tuo, kad kaltinamojo nurodymu žmonos jis nemušė, jokių smurtinių veiksmų jos atžvilgiu neatliko, ji pati susižalojo į durų staktą, o kitus sužalojimus imitavo, tačiau vis dėl to jis nurodė, jog jis puolė link nukentėjusiosios, kas patvirtina, kad kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs. V. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jos sutuoktinis A. G. virtuvėje ją pradėjo įžeidinėti, puolė link jos, delnais griebė už palaidinės, pakratė už pečių, smogė delnais į kaklą, veidą, ausį, nuvertė nuo kėdės ir su koja prispaudęs, maigė, ji bėgo iš virtuvės, tačiau hole ją vyras pasivijo ir tęsė savo smurtinius veiksmus, sugriebęs už pačių, pargriovė ant grindų ir prispaudė, vėl rankomis sudavė į galvą, kaklą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes ji teismo posėdžio metu nuosekliai išdėstė visas įvykio aplinkybes, aiškiai nurodė kaltinamojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus. Jos parodymai nekito viso ikiteisminio tyrimo metu. Iš karto po įvykio policijos pareigūnams, ji nurodė, kad buitinio konflikto metu vyras jai trenkė į kaklą, griebė už palaidinės, tampė, nuvertė nuo kėdės, prispaudė kojomis prie grindų, maigė. Nukentėjusiajai sužalojimus, padarytus kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. G. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kakle, kairiame petyje, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, epidermio nubrozdinimai krūtinėje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, o epidermio nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir rankų nagais, todėl nepagrįsti kaltinamojo argumentai, kad nukentėjusi galėjo susižaloti į durų staktą, ar kitomis aplinkybėmis, o tuo labiau imituoti. Tokie kaltinamojo argumentai vertintini tik kaip jo gynybine versija. Specialisto išvada aiški, pakankamai motyvuota, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prieštaravimų dėl jos neteisingumo ar netikslumo nepareiškė, todėl teismas neturi pagrindo nesiremti specialisto išvada. Taip pat teismas neturi priežasties netikėti teisme apklausto liudytojo T. G. parodymais. Jo parodymai dėl esminių jam žinomų aplinkybių sutampa su nukentėjusiosios parodymais, kitais bylos duomenimis. Teisme liudytojas patvirtino, jog įvykio dieną jam paskambino mama, pasakė, kad tėvas mušasi, paprašė grįžti namo. Grįžęs hole jis pamatė sujauktą kilimą, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad hole ją kaltinamasis buvo parvertęs. Namuose matė paraudusią mamą, mama jam papasakojo, kad tėvas ją mušė, nuvertė nuo kėdės iš jėgos spaudė, maigė, koridoriuje pargriovė ant grindų ir prispaudė, mama jam skundėsi, kad spaudžia galvą, spengia ausyse, jis matė išryškėjusias žymes ant jos kūno. Liudytojas nurodė, kad girdėjo kaip tėvas koliojosi necenzūriniais žodžiais, grasino mamą užmušti ar stipriai sužaloti, kas patvirtina, kad tėvas buvo agresyvus, piktas. Liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai sutampa ir tuo, kad būtent sūnus palydėjo mamą į policiją, vėliau iškvietė greitąją pagalbą, kartu su mama buvo klinikose, iš ten parvežė ją namo, kad niekur kitur ji susižaloti negalėjo. Liudytojas taip pat nurodė, jog tėvo pirštas jam grįžus jau buvo apibintuotas, o bintas apsipurvinęs, jokio dangčio namie nesimėtė, kas patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad ji nemetė dangčio į vyrą, piršto nesužalojo. Nors byloje pateiktas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame A. G. diagnozuotas IV piršto kairės plaštakos galinės dangos lūžis, tačiau įrodymų, kad šie sužalojimai padaryti įvykio metu ir kad tuos sužalojimus padarė nukentėjusioji, byloje nėra.

Taigi, kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Be to, teismas atsižvelgia ir į abiejų sutuoktinių tarpusavio konfliktinius santykius, į tai, jog nukentėjusiosios nurodymu, ji vyro ir ankščiau buvo sumušta. Tuomet ji kreipėsi į medikus, buvo kviečiama apklausai, o tai patvirtina nukentėjusiosios teismo posėdžio metu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, šaukimas atvykti į policijos komisariatą.

Todėl ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. G. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis tyčia tarpusavio konflikto metu abiejų rankų delnais ne mažiau kaip šešis kartus smogė jai į kaklą, galvą ties skruostu, ausimis, sugriebęs už jos nukentėjusiosios vilkėtos palaidinės, ją tampė, nubrozdindamas V. G. ties krūtine, abiem rankom sugriebė ją ties pečiais, pakratė, panaudodamas fizinė jėgą, nugriovė nuo kėdės ant grindų ir viena koja spausdamas prie grindų jos nugarą, pečius, kaklą, ją maigė, o V. G. atsistojus, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, minėto namo hole, abiem rankom sugriebęs ją ties pečiais, panaudodamas savo fizinę jėgą, ją pargriovė ant grindų ir koja prispaudęs laikė bei ne mažiau kaip keturis kartus delnu smogė jai į kaklą, pečius, taip mušdamas V. G. ir kitaip prieš ją smurtaudamas, padarė specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus, sukėlusius nežymų V. G. sveikatos sutrikdymą. Kadangi A. G. nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. G. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, dėl nusikalstamos veikos padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, atsakomybę sunkinančių ar lenvinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. ankščiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, visų nuobaudų iki šiol nėra sumokėjęs (b.l.44-48), dirba (b.l.49), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybių ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l.53-56). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam taikant straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.), kurio laikotarpis parinktinas atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir įvertinus įvykio aplinkybes.

BK 48 str. 4 d. numato, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismo skiriami įpareigojimai ar draudimai turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Teismas, atsižveldmas į veikos padarymo aplinkybes, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybės, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skiria įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per šešis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi A. G. nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu, nukentėjusioji nurodė, jog sutuoktinis smurtauja ne pirmą kartą, kartu su bausme jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d., 67 str., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Kardomoji priemonė nepaskirta. Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. G. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2015-07-15, 23.00 val. iki 2015-07-16, 11.47 val.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-07-16 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2858 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų (b.l.79-80), šią sumą prašo priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam 8 (mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant išdirbti 60 valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-07-15, 23.00 val. iki 2015-07-16, 11.47 val. (1 para).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 str. 6 d., 67 str., 72² str. pagrindu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.