Panevėžio apylinkės teismo nutarimas, II-31-233/2019

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2019-04-10
Bylos Nr.: II-31-233/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-08-3-00040-2019-1
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Irena Stulgienė
Pažeidėjas: R. V., Aplinkos

Kategorijos

12.20Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir želdynų, želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugą, tvarkymą, želdynų kūrimą, projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių kitų teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas (ANK 281 str.)
21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-31-233/2019Teisminio proceso Nr. 1-08-3-00040-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 12.20; 21.10.3;21.10.4 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 10 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė,dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Larisai Vizbarienei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V.,Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1954-03-11, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m gruodžio mėn. 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1574-2018, panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1574-2018 (toliau – Nutarimas) R. V. skirta 160 Eur bauda. 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu nustatyta, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. V. leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, išdavė pažeidžiant nustatytus reikalavimus, o būtent 2017 m. vasario 2 d. leidimas Nr. 17-29, 2017 m. vasario 12 d. leidimas Nr. 17-38, 2017 m. vasario 15 d. leidimas Nr. 17-43, 2017 m. rugpjūčio 24 d. leidimas Nr. 17-86, 2017 m. rugpjūčio 30 d. leidimas Nr. 17-87 ir 2018 m. kovo 19 d. leidimas Nr. 17-39 yra išduoti nepateikus savivaldybei argumentuotų nustatytos formos prašymų saugotinų medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo darbams. Tuo savo veika R. V. pažeidė Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau tekste-Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. D1-87, 13.1. punktą „želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas)“ ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 6 dalyje.

Šalies argumentai

R. V. pateikė skundą, kuriuo nesutinka su paskirta nuobauda ir prašo:

1. Kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 13.1 punktas – želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, kai saugotinų medžių ir krūmų kirtimui, persodinimui ar kitokiam pašalinimu, genėjimo darbams leidimus išduoda seniūnija neprieštarauja:

- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 1 daliai – savivaldybės administracija yra savivaldybės įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai).

- Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo:

2 straipsnio 14 daliai – prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus;

2 straipsnio 17 daliai – administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą;

14 straipsniui – prašymų ir skundų nagrinėjimas;

- Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kitose viešojo administravimo subjektuose taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, ypač jų 5 punktui – prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

2. P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-ADD-ANR_N-1574-2018, kuriuo paskirta 160 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Šalies argumentai

Skunde ir teismo posėdžio metu R. V. nurodė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas A. K. neatsižvelgė į tai, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos padalinys, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” patvirtintomis taisyklėmis. Ginčijamu nutarimu administracinio nusižengimo byloje 160 Eur bauda paskirta už tai, kad išduodant leidimus saugotiniems medžiams šalinti, būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnu, jis privalėjo nustatytos formos prašymą pateikti savivaldybei. Su tokiais nuobaudos skyrimo pagrindais nesutinka. Savivaldybė atsakinga už reguliarų jos teritorijoje augančių medžių būklės tikrinimą bei priežiūrą, nepriklausomai nuo žemės, kurioje šie medžiai auga, nuosavybės formos ar valdymo teisinio pagrindo. LVAT yra nurodęs, kad savivaldybės teritorijoje augančių medžių priežiūra yra savivaldybių funkcija, kurios įgyvendinimas detaliai reglamentuotas teisės aktų. Teisės aktuose yra detaliai nustatyta, kokius veiksmus, siekdama užtikrinti želdynų ir želdinių apsaugą bei tvarkymą, turi atlikti savivaldybės administracija. Tokia pareiga yra aiškiai reglamentuota ir už jos nevykdymą bei dėl to atsiradusią žalą, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, kyla civilinė atsakomybė (žr., pvz., LVAT 2017-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038- 1062/2017). Patikrinimo akto išvados 1 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje saugotini medžiai iškirsti turint leidimus Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Ginčas kyla dėl to, kad leidimai saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje išduodami nesilaikant Aprašo 13.1. punkto , kuriame nurodyta , kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia ,savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, reikalavimų. Jei seniūnija būtų biudžetinė įstaiga, tuomet ji privalėtų pateikti savivaldybės administracijai argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Kadangi Rokiškio rajone seniūnijos yra savivaldybės administracijos padaliniai ir jos organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą, tai pateikdamos argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, jį teiktų sau ir pačios sau išduotų leidimus. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių nuostatoms. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00064-2010-6) pažymėjo, kad < >Leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas nepriskirtinas Aplinkos ministerijos kompetencijai nei pagal įstatymus, nei pagal Konstituciją. Pagal Vietos savivaldos įstatymo < > 6 straipsnio 28 punktą – savarankiškoms savivaldybės funkcijoms. Aplinkos ministerija negalėjo vertinti Leidimo išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, o tuo labiau kaip nors padaryti įtaką Kauno miesto savivaldybei, jog ji pakeistų ir/ar pakoreguotų šį Leidimą, nes tai būtų buvęs neteisėtas, Konstitucijos požiūriu, kišimasis į savivaldybės veiklą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teismo išaiškinimą, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos taip pat negalėjo vertinti (duomenys neskelbtini) seniūnijos Leidimų išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, nes tai yra, Konstitucijos požiūriu, kišimasis į savivaldybės veiklą. Prašo teismą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą išaiškinimo ar Aprašas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos , Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymų nuostatoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” patvirtintoms taisyklėms. Be to, nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, nes jis negali atsakyti už savo veiksmus, kuriuos atliko įgyvendindamas teisės aktuose tiesiogiai nustatytas pareigas. Dėl to, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnu leidimus išdavė, sau nepateikus prašymo dėl tokių leidimų išdavimo, žalingi padariniai neatsirado, žala nepadaryta, medžiai iškirsti teisingai, todėl nėra administracinio nusižengimo objektyvios pusės. Nutarimas , kuriuo paskirta jam administracinė nuobauda , priimtas neįrodžius jo kaltės .

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nagrinėjant pateiktą skundą R. V. paaiškino, kad nesutinka su jam skirta nuobauda, nes nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad nei vienas patikrinimo akte nurodytas medis nebuvo nukirstas nepagrįstai. Jis būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnu, vykdydamas jam pareigybėse numatytas pareigas, išduodavo leidimus dėl medžių pašalinimo, kai kreidavosi piliečiai ar juridiniai asmenys, tuomet būdavo vykstama į vietą, apžiūrima ar yra pagrindas leidimo išdavimui ir išduodamas leidimas. Anksčiau išduodami leidimai buvo derinami su aplinkos apsaugos agentūra, dabar tokio derinimo nereikia. Kadangi seniūnija nėra atskiras juridinis vienetas, o yra tos pačios savivaldybės padalinys, kuriai pavesta savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių priežiūra, jis atlikdamas seniūno pareigas, išduodavo leidimus dėl medžių valstybinėje žemėje pašalinimo įvertinęs jų būklę, keliamą pavojų, kuomet tokius darbus organizuodavo pati seniūnija. Dažnai žodžiu apie medžių keliamą pavojų prie vaikų darželio teritorijos, kapinių, mokyklos, parke ar miestelio viešose vietose seniūniją informuoja gyventojai, įstaigų vadovai, prašydami spręsti medžių pašalinimo klausimus. Tokių medžių būklę dažniausiai įvertindavo nuvykęs į vietą seniūno pavaduotojas, jis kaip seniūnas išduodavo leidimą, kuriame nurodomos medžių šalinimo priežastys. Nurodo, kad pagal nutarime, kuriuo jam taikyta administracinė nuobauda nurodomas aplinkybes jis nubaustas už tai, kad pats sau, nepateikė 6 prašymų dėl leidimų medžių kirtimui valstybinėje žemėje , tačiau išdavė leidimus , nors 3 iš išduotų leidimų yra išduoti ne jo, o jį pavadavusio, jo nesant darbe, seniūno pavaduotojo G. K.. Paaiškino, kad atliekamo patikrinimo metu, jis atostogavo. Kai buvo surašomas administracinio nusižengimo protokolas pareigūnė paaiškino, kad jeigu sutinka su pažeidimais, tai turi galimybę sumokėti 45 Eur baudą, jis nesutiko, tuomet buvo priimtas nutarimas ir paskirta 160 Eur dydžio bauda. Prašo priimtą jo atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje , nutraukti, nes jis jokio pažeidimo nepadarė.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į R. V. skundą (b. l. 65-67), kuriame nurodė, kad departamento Panevėžio valdyba 2018 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo metu nustatė, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. V. leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, išdavė pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes bei išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus, įrodymai administracinėje byloje bylą nagrinėjusio pareigūno yra įvertinti remiantis visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. R. V. skunde išdėstyti argumentai dėl departamento 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįsti ir su jais nesutinka. Nurodo, kad nėra ginčo dėl nustatytų aplinkybių, kad leidimai buvo išduoti nepateikus savivaldybei argumentuotų nustatytos formos prašymų saugotinų medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo darbams. Skundu teismo yra prašoma panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija yra Rokiškio rajono savivaldybės administracijos padalinys, todėl R. V. neturėjo pareigos pateikti nustatytos formos prašymo savivaldybei. Tokius skundo argumentus laiko nepagrįstais, kadangi pagal Aprašo 13.1. punktą visi želdynų ir želdinių savininkai, taip pat ir seniūnijos, privalo pateikti nustatytos formos prašymą savivaldybei, norėdami pašalinti saugotinus medžius. Tokia teisės norma yra siekiama apsaugoti nuo savavališko, betikslio ar perteklinio saugotinų medžių šalinimo. Nesutinka su skundo argumentais, kad Aplinkos ministerija negali vertinti leidimų išdavimo pagrįstumo ir teisėtumo, kai pačią saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką nustatė būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 31 d., įsakymu Nr. D1 -87. ANK Aplinkos apsaugos pareigūnams suteikia teisę surašyti ir nagrinėti administracinių nusižengimų protokolus pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį. Skunde nurodytoje LVAT administracinėje byloje Nr. A556-275 1/2011 buvo nagrinėjamos visai kitos bylos aplinkybės, todėl šioje nutartyje formuotos teismo praktikos negalima taikyti R. V. administracinio nusižengimo byloje. Prašydamas teismo kreiptis į LVAT dėl išaiškinimo ar Aplinkos ministro įsakymo nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, R. V. nenurodo konkrečių esminių prieštaravimų, o apsiriboja formaliai įvardindamas įstatymų normas, apibrėžiančias savivaldybės administracijos, prašymo, administracinės paslaugos sąvokas. Priimant nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje buvo atsižvelgta į nusižengimą padariusį asmenį, į nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo pobūdį, ir vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, nenustačius atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių, buvo skirtas minimalios ir maksimalios baudos vidurkis. Šis nusižengimas savo pavojingumu nėra mažiau pavojingas, nei padaromi analogiški nusižengimai, todėl paskirta 160 Eur bauda atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Prašo R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m, gruodžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas A. K. paaiškino, kad R. V. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį buvo surašytas dėl 2018-09-04 patikrinimo akte nurodytų pažeidimų, dėl leidimų išdavimo saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, kai darbus atlieka pati seniūnija, pažeidžiant tokių leidimų išdavimo tvarką. Kadangi su nurodomais patikrinimo akte pažeidimais R. V. nesutiko, administracinis nurodymas nebuvo surašytas, apie tai nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Paaiškino, kad nors protokole nebuvo nurodyti konkretūs pažeidimo atvejai ir jų padarymo laikas, tai buvo padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodė, kad priimdamas nutarimą, jis atsižvelgė į tai, kad daliai patikrinimo akte nurodytų atvejų, jau buvo suėję senaties terminai dėl administracinės atsakomybės taikymo, todėl buvo nurodyti 6 atvejai už kuriuos ir buvo taikyta administracinė atsakomybė. Kadangi konkretus pažeidimų laikas nebuvo nustatytas, tai priimant nutarimą 2018-12-14 administracinio nusižengimo byloje , buvo nurodoma patikrinimo akto surašymo data-2019-09-04. Nurodė, kad R. V., jam atliekant (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas, pagrįstai buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį, nes buvo pažeistas Aprašo 13.1. punktas, kadangi nustatytos formos prašymai, prieš R. V. išduodant ginčijamame nutarime nurodytus leidimus, savivaldybei nebuvo pateikti. Paaiškino, kad atliekant patikrinimą nebuvo nustatyta, kad seniūno R. V. leidimai buvo išduoti neteisėtai ar nepagrįstai, tačiau, nesant savivaldybei pateikto nustatytos formos prašymo, buvo pažeista jų išdavimo tvarka. Nurodo, kad institucijos priėmusios nutarimą nuomone, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu patikrinti ar minėta aprašo nuostata prieštarauja skunde nurodytiems teisės aktams, nes tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje 2019-04-03 institucijos atstovas nurodė, kad minėto Aprašo nuostata, nenumato jokių išlygų ir nėra pagrindu nurodytų prašymų savivaldybei nepateikti tuo pagrindu kaip nurodo R. V., kai seniūnija yra savivaldybės struktūrinis padalinys, nes net ir tokiu atveju, nustatytos formos prašymą seniūnija turėjo pateikti savivaldybei.

Motyvuojamoji dalis

R. V. skundas tenkintinas .

ANK 641 str. numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teismas, išsprendžia klausimą, ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų, dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai. ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas nusprendžia ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinio nusižengimo protokole yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos (ANK 609 straipsnis), tai yra byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Administracinio nusižengimo protokolo turinys yra reglamentuotas ANK 609 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta , laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, t. y. turi būti tiksliai suformuluota asmens kaltinimo teisinė kvalifikacija. Teismo vertinimu, tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo užtikrinimo garantija, kadangi nusižengimo padarymo laikas, esmė yra neatsiejamai susiję su inkriminuojamos veikos teisiniu kvalifikavimu ir gali lemti asmens pasirinktą gynybos strategiją. Šios aplinkybės yra svarbios ir pareigūnui (institucijai) nagrinėjančiai administracinio nusižengimo bylą, siekiant objektyvaus ir visapusiško aplinkybių ištyrimo , operatyvaus ir teisingo bylos išnagrinėjimo (ANK 566-567 straipsniai) , o taip pat ir sprendžiant klausimus, susijusius su ANK 39 straipsnyje numatytais administracinių nuobaudų skyrimo terminais.

2018-11-26 surašytame R. V. administracinio nusižengimo protokole (b.l.14-15) nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 4 d. 00 val.00 min.. Protokole nurodant pažeidimo esmę, nurodyta“ 2018-09-04 atliekant neplaninį patikrinimą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybai atsiųstą pilietės I. J. prašymą dėl galimo pažeidimo neteisėtai nukirtus medžius (duomenys neskelbtini)seniūnijos teritorijoje ir pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos 2019-09-03 pavedimą atlikti patikrinimą Nr.(16.2)-AD5-3215, buvo nustatyta, kad Leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas išdavė nesilaikant LR Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto“ Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo“13.1 p. reikalavimų < želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams(2 priedas)>..“.

Iš aukščiau nurodyto R. V. surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad jis nepilnai atitinka ANK 609 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus nusižengimo protokolo turiniui, nes nėra aišku, kada, ar kokiu konkrečiu laikotarpiu , būdamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, R. V. išdavė Leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, pažeidžiant protokole nurodytu teisiniu reglamentavimu nustatytą tokią leidimų išdavimo tvarką bei kiek tokių leidimų, pažeidžiant nustatytą tvarką, buvo išduota. Teismo vertinimu, tokie administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, nesudarė galimybių R. V. tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ginantis nuo jam reiškiamo kaltinimo administracinio nusižengimo padarymu. Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą atstovo argumentai, kad visi padaryti R. V. pažeidimai nenurodyti protokole dėl vietos atitinkamoje grafoje protokole stokos, laikytini visiškai teisiniu požiūriu nepagrįstais, kaip ir atstovo argumentai, kad nežinant tikslios pažeidimų padarymo datos, protokole nurodyta , institucijos pareigūnų atlikto patikrinimo akto surašymo data-2018-09-04, kuri, pagal byloje surinktus įrodymus, galėtų būti siejama tik su R. V. inkriminuojamų pažeidimų nustatymo data, tačiau ne su jam inkriminuojamų nusižengimų padarymo data.

Iš ginčijamo R. V. jo atžvilgiu priimto 2018 m gruodžio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad R. V. skirta 160 Eur nuobauda už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini)seniūnijos seniūnu, jis išdavė 2017 m. vasario 2 d. leidimą Nr. 17-29, 2017 m. vasario 12 d. leidimą Nr. 17-38, 2017 m. vasario 15 d. leidimą Nr. 17-43, 2017 m. rugpjūčio 24 d. leidimą Nr. 17-86, 2017 m. rugpjūčio 30 d. leidimą Nr. 17-87 ir 2018 m. kovo 19 d. leidimą Nr. 17-39 saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, pažeidžiant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87, 13.1. punktą , tuo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 6 dalyje.

Iš ginčijamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinio matyti, kad R. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už konkrečių 6 vnt. nurodomų leidimų išdavimą, pažeidžiant nustatytą jų išdavimui tvarką , kurie nebuvo konkrečiai nurodyti administracinio nusižengimo protokole , kas rodo, kad ginčijamu nutarimu buvo išplėstas kaltinimas, jį lyginant su administracinio nusižengimo protokole nurodytu kaltinimu, tuo aiškiai apribojant R. V. procesines teises gintis nuo reiškiamo kaltinimo dėl inkriminuojamo nusižengimo padarymo. Įvertinus išdėstytą, vien netinkamo administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra teisiniu pagrindu ginčijamą nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Tačiau R. V. teismo posėdyje nurodžius, kad jis suprato, kokią nurodomą protokole Aprašo tvarką jis pažeidęs, ir už kokius nurodomus pažeidimus yra nubaustas, nes jie įvardinti jo ginčijamame nutarime bei įvertinus tai, kad iš esmės R. V. inkriminuojamo administracinio nusižengimo tyrimas yra atliktas ir tas užfiksuota 2018 m. rugpjūčio mėn. 27d.- rugsėjo 4 d. patikrinimo akte (b. l. 12-13) , laikytina, kad pateikto skundo pagrįstumo klausimas gali būti išnagrinėtas, negrąžinant bylos ginčijamą nutarimą priėmusiai institucijai iš naujo tirti.

ANK 281 straipsnio 6 dalies dispozicijoje numatyta administracinė atsakomybė už leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams išdavimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).

Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintos savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos, ir be kitų funkcijų numato – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymą ir apsaugą, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugą, tvarkymą ir kūrimą, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimą ir stebėseną (26 p.).

Pagal Aprašo 13.1 p. želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (2 priedas).

Iš byloje pateikto 2018 m. rugpjūčio 27 d.- rugsėjo 4 d., patikrinimo akto Nr. P-45 (toliau – patikrinimo aktas) matyti, kad atlikus patikrinimą šiuo aktu pateikta išvada, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje saugotini medžiai iškirsti turint leidimus Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams (išvados 1 punktas). Tačiau šio patikrinimo akto išvados 2 punktu nurodoma, kad leidimai saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje išduodami nesilaikant Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. Įsakymu Nr. D1-87, 13.1. punkto (toliau – ir Tvarkos aprašo) reikalavimų. Patikrinimo akto 19 punkte nurodyta, kad leidimai saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, bendro naudojimo vietose, kai darbus organizuoja pati seniūnija, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje išduodami nepateikus savivaldybei argumentuoto nustatytos formos prašymo, kurio forma yra patvirtinta minėto Aprašo 2 priede.

(duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatų, patvirtintų Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. AV-392 1 punkte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija yra Savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Seniūnija organizuoja ir (arba) kontroliuoja savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą, gatvių ir kitų viešų vietų apšvietimą, viešųjų tualetų paslaugų teikimą (8.19 punktas). Seniūnas pagal želdinių priežiūros ir tvarkymo taisykles išduoda leidimus genėti ir kirsti ir šalinti avarinius medžius (9.11 punktas). Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-08-28 įsakymu Nr. P-558. 7.10 seniūnas pagal želdynų priežiūros ir tvarkymo taikyles išduoda leidimus genėti ir kirsti, šalinti avarinius medžius; 7.16 punktą – vykdo kitas teisės aktuose seniūnui ar seniūnijai priskirtas funkcijas, administracijos direktoriaus pavedimus pagal seniūnijos kompetenciją, kad būtų pasiekti savivaldybės administracijos strateginiai tikslai.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą laikytina, kad savivaldybėms yra suteikta teisė pačioms priimti sprendimus dėl jos teritorijoje esančių želdinių priežiūros (saugotinų medžių ir krūmų genėjimo, kirtimo ir avarinių medžių (krūmų) šalinimo), o Rokiškio rajono savivaldybės administracija šią funkciją yra perdavusi vykdyti (duomenys neskelbtini) seniūnijai, kaip vienam iš savivaldybės struktūrinių padalinių . Pagal seniūno pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, seniūnui pavesta išduoti leidimus dėl jos teritorijoje esančių saugotinų medžių ir krūmų genėjimo, kirtimo ir avarinių medžių (krūmų) šalinimo .

Nors iš 2018 m. rugpjūčio 27 d.-rugsėjo 4 d. patikrinimo akto 14 punkto nuostatų matyti, kad pareigūnui priėmusiam ginčijamą R. V. atžvilgiu nutarimą administracinio nusižengimo byloje buvo žinoma, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos filialo-(duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybių aprašymą būtent seniūnijai buvo perduotos funkcijos susijusios su leidimų genėti , kirsti ir šalinti avarinius medžius išdavimu, įvertinus visumą administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų laikytina, kad institucijos priėmusios nutarimą pareigūnas, šių savivaldybės administracijos jos kompetencijos ribose priimtų sprendimų, neįvertino, o R. V. inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 6 dalyje , grindė vien formaliu Aprašo 13.1 punkto aiškinimu, jį vertinant atskirai nuo esamos faktinės situacijos, ir dėl to konstatuojant, kad nustatytos formos prašymo savivaldybei nepateikimas, kai (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas R. V. išdavė leidimus saugotinų medžių kirtimui valstybinėje žemėje, yra pagrindu administracinei atsakomybei pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį taikyti.

Teismo vertinimu, tokia institucijos priėmusios ginčijamą nutarimą išvada ir argumentai , kuriais grindžiamas priimtas nutarimas laikytini teisiškai nepagrįstais, prieštaraujančiais teisingumo ir protingumo principams. Iš minėto aprašo 2 priede patvirtinto prašymo turinio matyti, kad jame prašoma pateikti savivaldybei žemės valdytojo (naudotojo) , informacija, kuri būtų reikalinga institucijai, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) seniūnijai, sprendžiant pateikto prašymo pagrįstumo klausimą. Įvertinus išdėstytą laikytina, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijai (seniūnui ) vykdant jai pavestas savivaldybės funkcijas , t. y. prižiūrint ir saugant valstybinėje žemėje augančius saugotinus medžius , o reikiamais atvejais išduodant leidimus genėti ar šalinti saugotinus medžius valstybinėje žemėje, kai tokių darbų atlikimą organizuoja pati seniūnija, nustatytos formos prašymo pateikimas tai pačiai seniūnijai, kuriai pavesta tokius leidimus išduoti, laikytinas pertekliniu ir nėra teisiniu pagrindu administracinės atsakomybės pagal ANK 281 straipsnio 6 dalį taikymui , nes priešingas aiškinimas prieštarautų administracinių nusižengimų teisenos principams, numatytiems ANK 566 straipsnyje.

Teisminio nagrinėjimo metu R. V. pateikus išduotus leidimus , išduotus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti (b.l.71-76), už kurių išdavimą R. V. buvo taikyta administracinė atsakomybė, paaiškėjo, kad 3 iš jų buvo išduoti ne R. V., o jo pavaduotojo G. K.. Be to, institucijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad atlikus patikrinimą nebuvo nustatyta, kad leidimai dėl medžių kirtimo, šalinimo ar jų genėjimo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo išduoti nepagrįstai , kas neabejotinai rodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) seniūnijoje išduotų leidimų saugotiniems medžiams kirsti ir genėti, jokia žala nebuvo padaryta. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad priimant ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje nebuvo visapusiškai ir objektyviai įvertintos visos bylos aplinkybės , kaip numato ANK 567 straipsnis, kas lėmė nepagrįsto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimą.

Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų laikytina, kad R. V. veikoje nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 281 straipsnio 6 dalyje sudėties, todėl jo atžvilgiu priimtas 2018-12-14 nutarimas administracinio nusižengimo byloje naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nors pateikdamas skundą R. V. jame suformulavo ir prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą , siekiant patikrinti ar Aprašo 13.1 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos , Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo , Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo” patvirtintų taisyklių konkretiems skunde nurodytiems straipsniams ir nurodytoms jų dalims, teismui nekyla abejonių dėl ginčijamo akto teisėtumo.

Institucija, kurios nutarimas administracinio nusižengimo byloje ginčijamas, pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad tokiu Aprašo 13.1 punkto reikalavimus (pateikti nustatytos formos prašymą savivaldybei, išduodančiai leidimus genėti, kirsti ar šalinti saugotinus medžius) siekiama apsaugoti nuo savavališko, betikslio ar perteklinio saugotinų medžių šalinimo. Tuo tarpu nagrinėjant pateiktą skundą administracinio nusižengimo byloje teismas konstatavo, kad Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais patvirtinus Rokiškio rajono savivaldybės administracijos filialo-(duomenys neskelbtini) seniūnijos nuostatus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybių aprašymą, būtent seniūnijai buvo perduotos funkcijos susijusios su leidimų genėti , kirsti ir šalinti avarinius medžius išdavimu. Tokiu atveju (duomenys neskelbtini) seniūnijai savo lėšomis organizuojant medžių šalinimo, kirtimo ar genėjimo darbus valstybinėje žemėje, kai tokiu darbų atlikimui išduoda leidimus pats (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas , t. y. sutampant subjektui, kuris pagal Aprašo 13.1 punkto reikalavimus turi pareigą pateikti nustatytos formos prašymą dėl leidimo išdavimo ir subjektui, kuriam pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, atliekamas pareigines funkcijas, suteikta teisė tokius leidimus išduoti, teismas konstatavo, jog reikalavimas pateikti prašymą tam pačiam subjektui , kuriam suteikta teisė išduoti leidimą yra perteklinis, o jo nepateikimas nėra teisiniu pagrindu administracinei atsakomybei kilti. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. V. skundą tenkinti.

P. A. apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1574-2018, kuriuo R. V. skirta 160 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Irena Stulgienė