Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-09-14 · Administracinė byla Nr. A-556-1382-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-09-14
Bylos Nr.
A-556-1382-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Stasys Gudynas
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Teisingumo ministerijos, Antstolių
Trečiasis asmuo
Lietuvos antstolių rūmams
Advokatai
Tomas Jaugelevičius
Administracinė byla Nr. A17 – 1382 – 06Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui D. S.,pareiškėjo atstovui advokatui Tomui Jaugelevičiui,atsakovo atstovei Julianai Ostrouch,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Teisingumo ministerijai ir Antstolių garbės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos antstolių rūmams dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nust a t ė:

Žemesnės instancijos teismas

Antstolių garbės teismas 2005 m. spalio 21 d. sprendimu pasiūlė teisingumo ministrui skirti antstoliui D. S. drausminę nuobaudą - papeikimą.

Teisingumo ministras, atsižvelgdamas į minėtą sprendimą, 2005 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1R-342 antstoliui D. S., veikiančiam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, skyrė drausminę nuobaudą - papeikimą.

Šalies argumentai

D. S., nesutikdamas su šiais sprendimais, skundu (b. l. 3-13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti teisingumo ministro 2005 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1R-342 ir Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimą bei kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašant ištirti, ar teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės atitinka Konstitucijos 7 straipsnį bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo įstatymo 11 straipsnį.

Pareiškėjas nurodė, jog įsakymas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo buvo priimtas ne tik neišklausius jo pozicijos, bet ir skubotai, pakankamai neįsigilinus į faktines bei teisines drausminės bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad teisės aktų normos nustato patikrinimo dalyką, taip pat imperatyviai nurodo, jog juo negali būti antstolio procesinių veiksmų vertinimas. Tačiau tiek 2005 m. rugpjūčio 24 d. antstolio D. S. darbo organizavimo neeilinio patikrinimo akte, tiek Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendime analizuojami ir vertinami jo procesiniai veiksmai vykdant išieškojimą. Pareiškėjas nesutinka su Antstolių garbės teismo sprendimo teiginiu, kad aiškinant sistemiškai, plačiąja prasme įstatymų taikymo praktika vykdymo procese laikytina darbo organizavimu. Visų pirma, toks aiškinimas prieštarauja teisės normoms, numatančioms antstolio nepriklausomumą vykdant procesinius veiksmus ir išimtinai teisminę tokios antstolio procesinės veiklos kontrolę. Antra, toks aiškinimas taip pat prieštarauja gramatiniam, teleologiniam, sisteminiam bei loginiam teisės aiškinimo metodams. Pažymėjo, kad Antstolių garbės teismo kompetencijai teisės aktai priskiria antstolio savarankiškai priimtų sprendimų vykdymo kokybinę kontrolę, o ne pačių antstolių priimtų sprendimų revizavimą. Nurodė, kad skolininko turtinės padėties nustatymas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Jokia teisės norma nedraudžia antstoliui per raginime nurodytą laiką sumokėti skolą geruoju tikrinti skolininko turtinę padėtį. Antstolių garbės teismo nurodyti Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 658 ir 689 straipsniai, numatantys priverstinius vykdymo veiksmus, nebuvo taikyti. Šiuo atveju skolininko turtas areštuotas nebuvo - tik atliktas pirminis veiksmas - užklausta apie jo turtinę padėtį. Sprendimas nustatyti skolininko sutuoktinės A. D. turtinę padėtį yra taip pat teisėtas ir pagrįstas. Siekiant nustatyti pilną skolininko turtinę padėtį, reikėjo nustatyti ir skolininko turtą, kuris yra jo bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, kad vėliau būtų galima kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnis). Be to, raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo įteiktas tinkamai, įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nėra galimybės skolą išieškoti iš darbo užmokesčio, sužinojus tam tikrus duomenis telefoninio pokalbio su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos specialistu metu. Toks informacijos rinkimas sumažino vykdymo išlaidas, dėl kurių dydžio ir yra Antstolių garbės teismo kaltinamas. Pareiškėjo manymu, jo sprendimas neteikti atskiro patvarkymo į skolininko darbovietę, tuo nedidinti vykdymo išlaidų, buvo teisėtas ir pagrįstas, su kuo sutiko pirmosios instancijos teismas, sprendęs vykdymo išlaidų klausimą. Antstolių garbės teismo teiginiai, kad A. D. turėjo draudžiamųjų pajamų kitoje bendrovėje 2005 m. birželio 2 d. - 2005 m. birželio 30 d., neturi nieko bendro su atliktu D. S. vykdymo veiksmų tyrimu, nes jau prieš 2005 m. birželio 2 d. skolininkas sprendimą buvo įvykdęs. CPK 664 straipsnis nenumato, kad skolininkui priklausantis turtas, kuris yra bendras su kitais asmenimis, išieškomas vėliau. Tiek automobilis, tiek sutuoktinės darbo užmokestis laikytinas antrąja eile išieškomu turtu (CPK 664 straipsnio l dalis), kurio atžvilgiu antstolis pats turi nuspręsti, kuriam iš jų taikyti išieškojimo veiksmus (CPK 662 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į skolos dydį, taip pat su išieškojimu iš automobilio susijusias išlaidas, akivaizdu, kad buvo priimtas pagrįstas ir protingas sprendimas pirmiausia išsiaiškinti galimybes išieškoti skolą iš piniginių lėšų, nesvarbu, ar priklausančių išimtinai skolininkui, ar esančių bendromis su kitu asmeniu. Skola nebuvo sumokėta per raginime nustatytą terminą, todėl vykdomoji byla negali būti užbaigta. Būtina išspręsti vykdymo išlaidų klausimą, todėl jokie teisėti ir pagrįsti skolininko interesai sąskaitų areštu (jose nebuvo jokių lėšų) nebuvo pažeisti. Pareiškėjas nesutinka su Antstolių garbės teismo sprendimo teiginiu, kad antstolio darbo patikrinimas nėra saistomas tik skunde nurodytais faktais. Pagal teisės aktus, neeilinio antstolio darbo organizavimo patikrinimo metu tiriamas tik gautas skundas ir jame išdėstyti faktai. Taip pat nesutinka su Antstolių garbės teismo kaltinimu, kad nebuvo taikyta CPK 663 straipsnio l dalis, jog vykdymo išlaidos per didelės. Skolininkas neįvykdė pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą (CPK 658 straipsnio l dalis), todėl jokio pagrindo taikyti minėtą straipsnį nebuvo. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos griežtai laikantis sprendimų vykdymo instrukcijos. Nurodė, kad Antstolių garbės teismas pažeidė Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisykles: nebuvo rengtas parengiamasis teismo posėdis, drausmės byla neišnagrinėta per 30 dienų nuo jos iškėlimo dienos (19-21 punktai). Be to, Antstolių garbės teismas savo sprendime nenurodė, koks konkretus darbo organizavimo taisyklių pažeidimas buvo padarytas, pažeidimo pobūdis, kuo pasireiškė pareiškėjo, kaip antstolio, neteisėtas elgesys, jo kaltė dėl padaryto pažeidimo, jos laipsnis. Nei Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, nei Antstolių garbės teismas net neanalizavo fakto, kad visus patvarkymus ir užklausimus pasirašė ir pateikė antstolio padėjėja A. Šiškaitė. Ne už visus antstolio padėjėjo veiksmus pilna apimtimi atsako antstolis. Pažymėjo, jog teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, pareiškėjo žiniomis, nebuvo paskelbtos įstatyme nustatyta tvarka. Antstolių garbės teismo sprendimas, priimtas vadovaujantis negaliojančiomis taisyklėmis, negali būti laikomas teisėtu ir galiojančiu. Be to, teisingumo ministras skundžiamame įsakyme jokių drausminės nuobaudos paskyrimo motyvų nenurodo, tik išimtinai remiasi Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimu, todėl visi aukščiau nurodyti argumentai dėl Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimo pripažinimo negaliojančiu taikytini šiam įsakymui. Įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą išnagrinėti Antstolių garbės teismo pateiktą pasiūlymą ir įvertinti jo pagrįstumą bei pasiūlytą nuobaudą. Šiuo atveju to nebuvo atlikta.

Pareiškėjas ir jo atstovas prašė palikti nenagrinėtu reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo, nes teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės nėra viešai paskelbtos ,,Valstybės žiniose”, todėl toks norminis aktas savaime negaliojantis ir negali būti taikomas praktikoje.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 43-46) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atliekant neeilinį antstolio D. S. darbo organizavimo patikrinimą pagal A. D. pareiškimą nebuvo vertinamas procesinių veiksmų teisėtumas -vertinimo objektu buvo Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Atkreipė dėmesį, kad pats pareiškėjas drausmės bylos nagrinėjimo metu sutiko, jog vykdomoje byloje buvo atliekami veiksmai, kuriuos atlikti buvo netikslinga, o dėl tų veiksmų be pagrindo didėjo vykdymo išlaidos. Pažymėjo, kad antstolio prašymas dėl teikimo drausminei nuobaudai paskirti buvo gautas 2005 m. spalio 26 d., tačiau paskirtas nagrinėjimui po to, kai buvo pasirašytas 2005 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 1R-342, todėl teisingumo ministras negalėjo įvertinti antstolio paduoto prašymo motyvų. Teisingumo ministras įvertino visą Antstolių garbės teismo surinktą medžiagą ir pritarė siūlomai nuobaudai. Iš 2005 m. rugpjūčio 24 d. antstolio D. S. darbo organizavimo neeilinio patikrinimo akto matyti, kokie vykdomosios bylos veiksmai vertintini kaip civilinio proceso principų pažeidimai. Antstolių garbės teismo sprendime pažymėta, jog antstolio procesinių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas vykdomojoje byloje nespręstinas, ir kad tai įvertins teismas, į kurį antstolis kreipėsi prašydamas priteisti vykdymo išlaidas. Nurodė, kad Antstolių garbės teismo paruošiamasis posėdis įvyko 2005 m. rugsėjo 30 d., tai patvirtina posėdžio protokolas. Drausmės bylą Antstolių garbės teismas per 30 dienų nuo bylos iškėlimo dienos privalo išnagrinėti tik tada, kai yra sustabdyti antstolio įgaliojimai, šiuo atveju antstolio įgaliojimai sustabdyti nebuvo, todėl pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 27 straipsnio 4 dalimi, antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą. Be to, ir atsakymai A. D., ir vykdymo išlaidų paskaičiavimas pasirašyti antstolio D. S., todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl drausminės atsakomybės pritaikymo jo padėjėjai A. Šiškaitei. Nurodė, kad teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės skirtos konkrečiai subjektų grupei - antstoliams (antstolių padėjėjams), todėl jos laikomos individualiu teisės aktu ir nebuvo paskelbtos ,,Valstybės žiniose”.

Atsakovas Antstolių garbės teismas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 115-117) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad neeilinio antstolio D. S. darbo organizavimo patikrinimo vertinimo objektu buvo Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad Antstolių garbės teismas, neįvykdęs pareigos išaiškinti A. D. antstolio procesinių veiksmų apskundimo teismui tvarkos, pažeidė Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarką, nes Antstolių garbės teismas nenagrinėja pareiškimų, netikrina antstolio darbo ir nekelia antstoliams drausmės bylų. Antstolių garbės teismas, vertindamas patikrinimo medžiagą, byloje esančius įrodymus ir paaiškinimus, nusprendė, kad antstolis D. S. vykdomojoje byloje dėl 77,84 Lt skolos išieškojimo iš A. D. pažeidė Antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus antstolio veiklos principus bei Antstolių profesinės etikos kodekso 4 straipsnį, kuris nurodo, jog kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti įstatymuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą. Pareiškėjo skundas pagrįstas iš esmės tik procesinių veiksmų teisėtumo analize. Atsakovo manymu, atsižvelgiant į antstoliams keliamus aukštus kvalifikacinius reikalavimus bei į CPK, Antstolių įstatyme bei Etikos kodekse įtvirtintą imperatyvą antstoliui išlaikyti šalių procesinių teisių pusiausvyrą, yra nepateisinama priverstinio vykdymo priemonių pasirinkimą argumentuoti tik tuo, kad jų taikymas yra numatytas įstatyme. Visi sprendimai dėl D. S. darbo organizavimo buvo priimti vertinant ne šių veiksmų turinį, bet jų taikymo būtinybę konkrečiu atveju. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad nebuvo parengiamojo teismo posėdžio ir drausmės byla neišnagrinėta per 30 dienų nuo jos iškėlimo dienos. Parengiamasis posėdis vyko 2005 m. rugsėjo 30 d. Drausmės bylą Antstolių garbės teismas per 30 dienų nuo bylos iškėlimo dienos privalo išnagrinėti tik tada, kai yra sustabdyti antstolio įgaliojimai. Šiuo atveju antstolio D. S. įgaliojimai sustabdyti nebuvo. Atkreipė dėmesį, kad tiek atsakymai į A. D. raštus, tiek vykdymo išlaidų paskaičiavimas pasirašyti antstolio D. S., todėl akivaizdu, jog antstolis kontroliavo minėtos bylos vykdymo eigą, ir tokius vykdymo principus toleravo. Be to, Antstolių įstatymo 27 straipsnio 4 dalis nurodo, kad antstolis privalo kontroliuoti savo padėjėjų veiklą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 10 d. sprendimu (b. l. 142-147) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1R-342 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstoliui D. S.” bei Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimą. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio l dalies 3 punktu, patenkino prašymą atsisakyti reikalavimo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas, įvertinęs CPK 594 straipsnio l dalies, Antstolių darbo organizavimo tikrinimo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 (toliau – ir Tvarka) 7 punkto, Antstolių įstatymo 13 straipsnio l, 6 dalių, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, padarė išvadą, jog atliekant antstolio darbo organizavimo patikrinimą, negalima vertinti jo atliekamų procesinių veiksmų teisėtumo, kuriuos jis vykdė pagal įstatymo suteiktus įgaliojimus, nes šių procesinių veiksmų teisėtumo įvertinimas yra priskirtas teismo kompetencijai (CPK 594 straipsnis). Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ginčas kilo dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų, t. y. dėl to, kad jis, vykdydamas išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-271-09/2004, priskaičiavo per dideles vykdymo išlaidas. Tai, kad A. D. skundėsi dėl procesinių antstolio veiksmų, pripažino ir Teisingumo ministerija. Teismas padarė išvadą, jog sprendimą antstoliui skirti drausminę nuobaudą priėmė tam neįgaliotas subjektas. Šiuo atveju veiksmų, dėl kurių buvo pateiktas skundas, kontrolė bei vertinimas priklauso apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuos antstolio procesinius veiksmus nagrinėjo ir vertino bendrosios kompetencijos teismai pagal CPK normas. Todėl jų negalima priskirti prie antstolių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismas nustatė, jog teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės nėra paskelbtos „Valstybės žiniose” kaip numato teisės aktai, todėl atsakovai jomis vadovautis neturėjo teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad minėtos taisyklės reglamentuoja antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo bei nagrinėjimo tvarką, jose nustatytos teisės normos - privalomo elgesio taisyklės, jos skirtos ne tik antstoliams, bet ir kitiems subjektams - pvz., institucijoms turinčioms teisę iškelti bei nagrinėti antstolių drausmės bylas. Teismas konstatavo, kad teisingumo ministro 2005 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 1R-342 ir Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas yra neteisėti, todėl naikintini.

Šalies argumentai

Atsakovas Teisingumo ministerija apeliaciniu skundu (b. l. 155-156) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas padarydamas išvadą, jog sprendimą antstoliui skirti drausminę nuobaudą priėmė tam neįgaliotas subjektas, padarė esminę klaidą, kadangi antstolio darbo organizavimo patikrinimas nėra saistomas tik skunde nurodytais faktais (tai pažymėta ir skundžiamame Antstolių garbės teismo sprendime). Antstolių garbės teismo tyrimo objektas nebuvo A. D. vykdymo išlaidų paskaičiavimo patikrinimas. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo atliekami veiksmai buvo procesiniai ar organizaciniai, teismas neatribojo antstolio procesinės ir organizacines veiklos, t. y. nesutiko nei su pareiškėjo, nei su atsakovų priešinga nuomone dėl Antstolių garbės teismo tyrimo objekto. Pažymi, kad CPK 594 straipsnio l dalis apibrėžia teisminės procesinės antstolio kontrolės turinį. Nurodo, kad antstolis savo veikloje neturi pažeidinėti ne tik CPK reikalavimų, bet ir Antstolių įstatymo, Antstolių profesinės etikos kodekso ar kitų teisės aktų reikalavimų, todėl turi egzistuoti mechanizmas, kuris būtų kompetentingas įvertinti antstolio veiksmus, kurie viršija CPK 594 straipsnyje apibrėžtas teismo kontrolės ribas ir kuris gintų ne subjektines pažeistas teises, o antstolių veiklos principus. Apelianto manymu, antstolio veiklos principai, darbo organizavimas, antstolio profesijos garbė ir prestižas, antstolio funkcijų sąžiningas vykdymas negali būti vertinami procesinių veiksmų kontekste. Neįmanoma nurodyti konkrečių darbo organizavimo trūkumų atskirai nuo antstolio darbo,- jo atliekamų procesinių veiksmų. Nesąžiningas antstolio funkcijų atlikimas neįmanomas pats savaime, lygiai taip pat ir pažeminti savo profesijos garbės ir prestižo neįmanoma nedirbant pagal profesiją. Taigi vertinant antstolio neprocesinę veiklą, ji gali būti vertinama tik konkrečios vykdomosios bylos, konkrečiu procesinių veiksmų kontekste. Garbės teismo sprendimas nurodo ne procesinius antstolio D. S. pažeidimus, todėl neteisinga ir niekuo nepagrįsta teismo išvada, kad įvertinti antstolio procesiniai veiksmai. Apeliantas taip pat nurodo, kad Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53, - individualus teisės aktas, todėl teisinę galią įgyja jas patvirtinus. Taisyklės nustato elgesio normas, tačiau apibrėžtam subjektų ratui - antstoliams (antstolių padėjėjams), kuriems keliamos drausmės bylos bei subjektams, kurie nagrinėja drausmės bylas. Nors teismas motyvuoja sprendime, jog subjektų ratas yra platesnis, tačiau jis vis tiek yra apibrėžtas.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 162-165) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Antstolių garbės teismo sprendime vertinami išimtinai tik tokie jo veiksmai, kurie yra reglamentuoti CPK, taikomi vykdymo procese ir todėl akivaizdžiai laikytini procesiniais. Jokia organizacinė veikla Antstolių garbės teismo sprendime nėra analizuojama. Pažymi, jog Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53, yra nuolatinio pobūdžio, nevienkartinis teisės taikymo aktas, skirtos individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Šiuo atveju taisyklės skirtos bendriniais požymiais apibrėžtai subjektų grupei, todėl laikytinos norminiu administraciniu teisės aktu. Teigia, kad Antstolių garbės teismas drausminę bylą išnagrinėjo vadovaudamasis negaliojančia tokių bylų nagrinėjimo tvarka, ne kartą pažeisdamas netgi ir minėtą tvarką. Teisingumo ministras priėmė sprendimą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo, neatlikęs savarankiško Antstolių garbės teismo pateikto pasiūlymo tyrimo bei įvertinimo, nors tokią pareigą jam priskiria įstatymas. Pažymi, kad jo atlikti procesiniai veiksmai skolininkui jokios žalos nepadarė.

Atsiliepimas

Atsakovas Antstolių garbės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 166-167) su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Atsakovas nurodo, kad antstolio D. S. darbo organizavimo patikrinimo vertinimo objektu buvo Antstolių įstatymo ir Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimai. Nesąžiningas antstolio funkcijų atlikimas neįmanomas pats savaime, todėl vertinant antstolio neprocesinę veiklą, būtina remtis konkrečiomis antstolio vykdytomis vykdomosiomis bylomis, atliktais konkrečiais procesiniais veiksmais. Atsakovas taip pat nurodo, kad Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 53, - individualus teisės aktas, skirtas apibrėžtam subjektų ratui - antstoliams (antstolių padėjėjams), bei subjektams, kurie nagrinėja drausmės bylas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, minėtų taisyklių paskelbimas ,,Valstybės žiniose” nėra privalomas, todėl taisyklės laikytinos teisingai paskelbtomis ir galiojančiomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1R-342 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstoliui D. S.“ buvo paskira drausminė nuobauda (b.l. 20). Teisingumo ministro teisę skirti antstoliui nuobaudą suponavo Antstolių įstatymo 14 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad nuobauda antstoliui (antstolio padėjėjui) skiriama teisingumo ministro įsakymu, Antstolių garbės teismo siūlymu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, pasisakė, jog drausminė nuobauda paskirta netinkamo subjekto. Atvirkščiai, tik išimtinai teisingumo ministras įstatymų leidėjo yra įgalintas priimti sprendimą dėl nuobaudos skyrimo arba atsisakymo ją skirti antstoliui ar antstolio padėjėjui, tačiau šis subjektas yra saistomas Antstolių garbės teismo sprendimu – siūlymu skirti drausminę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju Antstolių garbės teismas tokį siūlymą pateikė 2005 m. spalio 21 d. sprendimu, vadovaudamasis teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. patvirtintų „Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių“ 36.3.2 punktu (b.l. 21-24). Šios taisyklės reglamentuoja antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo bei nagrinėjimo tvarką (b.l. 110-114).

Vienas iš argumentų dėl ko buvo patenkintas D. S. skundas – sprendimas patraukti drausminėn atsakomybėn priimtas vadovaujantis oficialiai nepaskelbtu teisės aktu, t. y. teisingumo ministro 2003 m. vasario 25 d. patvirtintomis „Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėmis“.

Atsakovas, prašydamas tenkinti apeliacinį skundą, nurodė, jog ginčo įsakymu patvirtintos taisyklės nėra norminis teisės aktas, todėl neprivalėjo būti skelbiamas „Valstybės žiniose“.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnis pateikia tiek norminio akto (norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei – 7 straipsnio 13 dalis), tiek individualaus teisės akto (individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei) definicijas. Jų analizė suponuoja išvadą, kad norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardinto asmens ir skirtas reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius. Tai nuolatinis paliepimas, išreiškiantis valstybės valią. Tuo tarpu individualus teisės aktas skiriamas konkrečiam subjektui (asmeniui, pareigūnui, valstybės institucijai), konkretiems gyvenimo atvejams, situacijoms.

Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės – nevienkartinio pobūdžio teisės aktas, numatytas individualiais (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „individualus“ aiškina kaip 1) būdingą individui; 2) asmeninį, priklausantį atskiram asmeniui, o ne kolektyvui) požymiais neapibūdintų subjektų ratui, turi griežtai apibrėžtą dokumento formą (taisyklės), skirtos reguliuoti tipiškus santykius, liečiančius drausmės bylos iškėlimą, pasiruošimą nagrinėti drausmės bylą, jos nagrinėjimą, priimamų sprendimų rūšis. Visi šie požymiai nulemia aptariamų taisyklių atitikimą norminio teisės akto sąvokai.

Siekiant, kad kiekvienas teisės aktas įsigaliotų (Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai, nutarimai, išvados, Konstitucinio Tesimo pirmininko potvarkiai, kitų valstybės valdžios bei valdymo institucijų priimami teisės aktai) jis turi būti oficialiai paskelbtas. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimą ir įsigaliojimą nustato įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“, kurio 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ministrų, vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.

Administracinėje byloje neginčytinai įrodyta, kad Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės „Valstybės žiniose“ ginčo nagrinėjimo metu nebuvo paskelbtos, todėl Antstolių garbės teismo 2005 m. spalio 21 d. sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu neturinčiu teisinės galios, o toks sprendimas laikytinas neteisėtu. Tai esminis aspektas lemiantis tiek Antstolių garbės teismo sprendimo, tiek teisingumo ministro 2005 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 1R-342 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo antstoliui D. S.“ naikinimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumą. Kiti nurodyti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėtini, kadangi nustatyta ir aptarta aplinkybė (teisingumo ministro įsakymo, kuriuo buvo patvirtintos Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklės, oficialus nepaskelbimas) tokį nagrinėjimą eliminuoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė