Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-35-1136/2023

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: e2-35-1136/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-00392-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Miltenytė
Ieškovas: A. Ž.
Atsakovas: E. Ž.
Advokatai: Rolandas Vaitekūnas, Inga Radinienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-35-1136/2023Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00392-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Loreta Miltenytė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Zitai Puzinienei, Renatai Šakalienei, Domantei Kavaliauskei, Aušrai Petkevičienei, Evaldai Lukoševičienei,

dalyvaujant ieškovui A. Ž., jo atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovei E. Ž., jos atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kitų reikalavimų atsakovei E. Ž., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovės E. Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) sudarytą santuoką dėl sutuoktinės E. Ž. kaltės, sprendime nenurodant konkrečių santuokos nutraukimo faktų; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. Ž. ir nepilnametės dukros U. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 12 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarką, atsižvelgiant į infliaciją; pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019 m. sausio 1 d.; priteisti iš atsakovės 4 302,38 Eur būsto, kuriame iki 2022 m. gruodžio 12 d. gyveno ir naudojosi atsakovė, išlaikymo išlaidas, 3 084,00 Eur gautų lėšų pagal Išmokų vaikams įstatymą už sūnų M. Ž.; padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad sutuoktiniai nuo 2019 m. sausio nebeveda bendro ūkio, neturi bendrų planų ir tikslų, atsakovė netinkamai bendrauja su vaikais, jų neprižiūri. Teigė, jog santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės E. Ž. netinkamo elgesio, lojalumo šeimai stygiaus. Nurodė, kad atsakovė naudojo fizinį ir psichologinį smurtą nepilnamečio sūnaus M. Ž. atžvilgiu, žemino, įžeidinėjo vaiką, rodė aiškų nepasitenkinimą juo, su vaiku praktiškai su juo nebendrauja. Paaiškino, kad atsakovė savo elgesiu ignoruoja ieškovą, su juo nekalba, savo tyla nebendravimu išsako protestą ir prieš nepilnametį sūnų. Teigė, jog atsakovė nei moraliai, nei materialiai neremia šeimą, tenkina tik dalinius nepilnametės dukros bei savo asmeninius poreikius. Nurodė, kad šeima nežino, kur atsakovė yra ką veikia, kur išvyksta ir kada grįš. Tvirtino, kad šeimos santykių ignoravimas, jos netoleravimas, fizinis ir psichologinis smurtas prieš kitus šeimos narius tęsiasi nuo 2019 metų.

3. Prašė nustatyti atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, kad ieškovą ir vaikus sieja itin artimas ryšys, jis užtikrina vaikų tinkamas gyvenimo sąlygas. Teigė, jog atsakovės santykis su vaikais nevienodas: su sūnumi nebendrauja, jį ignoruoja, vaikas nuo mamos nutolęs, atsisako su atsakove bendrauti; atsakovė su dukra bendrauja daugiau, yra linkus daugiau praleisti laiko su ja, tačiau ne visada atsakovės elgesys su dukra atitinka vaiko interesus. Pabrėžė, kad U. Ž. ir M. Ž. turi gyventi kartu, jausti ir stiprinti tarpusavio ryšius, jie jaučia vienas kito bendrystę, draugauja, žaidžia, turi bendros veiklos, vaikams augti kartu yra geriausia pas ieškovą. Ieškovo manymu, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikėtų 640,00 Eur, todėl atsakovė turėtų prisidėti 250,00 Eur dalimi. Prašė išlaikymą priteisti nuo 2022 m. gruodžio 12 d., kada atsakovė išsikėlė ir su šeima negyvena.

4. Nurodė, santuokoje įgytą bendrą turtą sudaro automobilis Chrysler Grand Voyager, kurio vertė 1 800,00 Eur, kurį prašė priteisti ieškovui, o atsakovei – 900,00 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkančią didesnę dalintino turto dalį.

5. Teigė, šalių tarpusavio santykiams nutrūkus ir jiems kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio nuo 2019 m. sausio 1 d., ieškovas patyrė nuostolius, kurie sudarė atsakovei nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. neprisidėjus prie buto išlaikymo, sumokėtų mokesčių ½ dalį prašė priteisti iš atsakovės.

6. Prašydamas priteisti iš atsakovės vaiko išmokų lėšas už nepilnametį sūnų, teigė, kad dėl minėtų išmokų skyrimo ir mokėjimo kreipėsi atsakovė, tačiau ji nenurodė, kad neišlaiko sūnaus. Teigė, kad atsakovė vaikui skirtas lėšas išlaido savo nuožiūra, nors turėjo skirti sūnaus išlaikymui.

Šalies argumentai

7. Su atsakovės priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bute buvo atlikti tik einamojo remonto darbai, didžiąją darbų dalį atliko pats ieškovas, o atsakovė jokių darbų neatliko, nei savo darbu, nei finansiniu indėliu prie buto remonto neprisidėjo, tuo metu ji gyveno pas savo tėvus ir turėjo romaną su kitu vyru. Pateikė specialių žinių turinčio asmens apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog atlikti remonto darbai yra nudėvėti 80-90 procentų. Teigė, jog kas santuokos metu buvo atlikta ir suremontuota, yra visiškai nudėvėta, butas nėra pagerintas. Buto būklė, ją palyginus su santuokos pradžioje ir pabaigoje, faktiškai nesiskiria. Tvirtino, kad atsakovė neįrodė buto pagerinimo fakto ir vertės santuokos pabaigos momentui, todėl nėra pagrindo butą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jį padalyti.

8. Teigė, kad šeimoje buvo priimta dalį lėšų, skirtų pragyvenimui, išgryninti, ką patvirtina ieškovo ir atsakovės banko sąskaitų išrašai, ieškovas išgrynindavo didesnę sumą, nes išlaikė visą šeimą ir turėjo didesnių išlaidų. Paaiškino kad tarptautiniais mokėjimais per programėles apmokėdavo užsienyje pirktas prekes, kurias atveždavo į Lietuvą ieškovo sesuo, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose, o iš Revolut banko kortelės sąskaitos išrašai rodo, kad buvo atsiskaitoma už prekes šeimai, vaikų žaislus, kompiuterinius žaidimus, kitus pirkinius.

9. Paaiškino, kad jo motina R. Ž. skolino įvairias sumas automobilio pirkimui, vaikų kambarių įrengimui, remontui ir baldų įsigijimui, dantų gydymui ir protezavimui, pinigų sumos buvo gautos ir panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. Tvirtino, kad grąžindamas skolą, ieškovas nesumažino santuokinio turto, jis įvykdė prievolę kreditorei, atsiskaitė už atsakovės minimus einamuosius remonto darbus, vaikų kambario remontą, baldus, automobilį.

Atsiliepimas

10. Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė teismo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti U. Ž. gyvenamąją vietą kartu su motina, M. Ž. – kartu su tėvu; priteisti iš A. Ž. nepilnametės dukros U. Ž. išlaikymui 313,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovės E. Ž. nepilnamečio sūnaus M. Ž. išlaikymui 157,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti bendravimo su vaikais tvarką; padalinti santuokoje įgytą turtą nurodytu būdu; priteisti atsakovei 1 700,00 Eur kompensaciją už kilnojamuosius daiktus; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė teismui taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalių bendrąja nuosavybe; priteisti atsakovei ½ minėto buto; priteisti atsakovės naudai 29 524,00 Eur kompensaciją (28 774,00 Eur – patikslinta teismo posėdyje).

11. Paaiškino, kad 2019 m. metais šeimą ištiko laikina bendro gyvenimo krizė abiem sutuoktiniams nedėjus pakankamų ir situaciją atitinkančių pastangų išsaugoti šeimą. Tolimesni ieškovo veiksmai aštrino ir gilino susiklosčiusią situaciją, pats ieškovas nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti nepasitikėjimo vienas kitų priežasčių, neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, taip pa ieškovas trukdė tai daryti atsakovei. Teigė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Sutiko su ieškovo reikalavimu dėl nepilnamečio sūnaus M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, o dukros gyvenamąją vietą prašė nustatyti kartu su ja. Paaiškino, kad ji vaikais visą laiką rūpinasi, juos prižiūri, auklėja, vaikų interesai ir gerovė yra labai svarbūs, tačiau duktė nori likti gyventi kartu su atsakove, kas labiausiai atitiktų vaiko interesus; atsakovė turi galimybes užtikrinti vaikui visavertes gyvenimo, ugdymo, auklėjimo sąlygas. Pateikė savo siūloma bendravimo su vaikais tvarką.

13. Nurodė, kad vaikų išlaikymui, kiekvienam, reikalinga 470,00 Eur suma per mėnesį. Prašė priteisti jai mažesnį vaikams skiriamo išlaikymo dydį, nes jos materialinės padėtis prastesnė nei ieškovo, todėl iš ieškovo turėtų būti priteista nepilnametės dukros išlaikymui po 313,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui – po 157,00 Eur periodinėmis išmokomis.

14. Tvirtino, kad šalys kartu gyvena ir šiuo metu, todėl turėtų būti nustatoma, kad dalijamas turtas, su juo susijusios turtinės teisės bei prievolės, įgytos iki bylos iškėlimo dienos (2022 m. sausio 17 d.). Nurodė, kad šeimos ūkis buvo vedamas iki atsakovė išėjo gyventi skyrium. Teigė, jog santuokoje įgijo turto už 6 800,00 Eur sumą, iš kurios automobilio Chrysler Grand Voyager vertė yra 2 900,00 Eur, įvairios technikos, baldų – 3 650,00 Eur. Prašė jai priteisti 250,00 Eur vertės turtą, likusį turtą – ieškovui, o jai priteisiant iš ieškovo kompensaciją už jam tenkančią didesnę dalintino turto dalį.

15. Nesutiko su ieškovo reikalavimais priteisti ½ dalį paslaugų tiekėjams sumokėtų mokesčių bei vaiko išmokas, gautas už nepilnametį sūnų. Teigė, kad aktualiu laikotarpiu iki pat jos išėjimo gyventi skyrium, šalys vedė bendrą ūkį ir pagal savo galimybes tinkamai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo. Pateikė nuotraukas, kurios patvirtina, jog buvo vestas bendras ūkis, kartu praleistas laisvalaikis, šventės. Pažymėjo, kad atsakovės visas atlyginimas buvo skirtas šeimai, namų ūkiui, tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovas mokės mokesčius už komunalines paslaugas. Nurodė, kad atsakovė mokėjo už dukters U. Ž. ugdymą, popamokinę veiklą, būrelius, pirko vaikams nešiojamą kompiuterį, elektrinį paspirtuką, vesdavo vaikus į spektaklius, filmus, parodas, edukacinius renginius, stomatologo paslaugas vaikams, vyriausiajam sūnui pirko telefonus, pagal galimybes teikė jam išlaikymą. Teigė, kad vaiko išmokos buvo panaudotos vaiko poreikiams.

Šalies argumentai

16. Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskeltini), šalių bendrąja nuosavybe; priteisti atsakovei ½ minėto buto; priteisti atsakovės naudai 28 774,00 Eur kompensaciją.

17. Nurodė, kad šeima gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris santuokos metu abiejų šalių bendromis lėšomis ir atsakovės darbu buvo iš esmės pagerintas, todėl turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalytas po ½ dalį kiekvienai šaliai. Teigė, kad bute buvo atlikti rekonstrukciniai darbai bendros 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) vertės ir šiuo metu buto vertė yra 39 900,00 Eur.

18. Paaiškino, jog iki ieškinio pateikimo dienos sistemingai išgrynindavo įvairias pinigų sumas, pervedinėjo kitiems asmenims, naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti. Nurodė, kad tokiu būdu ieškovas per 5 metus iki bylos iškėlimo panaudojo ne šeimos poreikiams tenkinti 57 548,00 Eur, kurios ½ dalis turi būti kompensuota atsakovei.

19. Taip pat nurodė, kad ieškovas ne pagrindo pervedė savo motinai 14 868,00 Eur sumą. Paaiškino, kad jo motinos suteiktos paskolos yra fiktyvios ir tikrovėje motina jų neskolino. Tvirtino, kad ieškovas tyčia sumažino šeimos turtą, todėl ½ dalis aukščiau nurodytos sumos turi būti kompensuota atsakovei.

20. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, savo išvadose dėl ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų atitikimo nepilnamečių vaikų interesams nurodė neprieštaraujanti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams proporcingas jų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, užtikrinantis sąlygas vaikams vystytis, o dėl bendravimo su vaikais tvarkos šalys galėtų geranoriškai susitarti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

21. ieškinys ir priešieškinis iš dalies tenkintini.

22. Nustatyta, kad ieškovas A. Ž. ir atsakovė E. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kurią įregistravo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys augina nepilnametį sūnų M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametę dukrą U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima gyveno ieškovui A. Ž. nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), pagal 2000 m. vasario 3 d. mainų sutartį. Santuokos metu šalys įgijo automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Chrysler Grand Voyager).

Dėl santuokos nutraukimo

23. Ieškovas prašo pripažinti santuoka nutrūkusia dėl atsakovės kaltės, pastarajai žiauriai besielgus su šeimos nariu, pažeidus lojalumo sutuoktiniui ir šeimai, tarpusavio pagalbos, pagarbos, moralinės, materialinės paramos šeimai pareigas. Atsakovė teigia, kad santuoka nutrūko dėl abejų sutuoktinių kaltės.

24. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnyje nustatyta sutuoktinių pareiga būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reikalauja iš sutuoktinio abipusio pasitikėjimo vienas kitu ir atvirumo, kartu tai reiškia ir protingą toleranciją ir pakantumą, be kurio neįmanomas darnus šeimos gyvenimas. Pareiga gerbti vienas kitą reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti ištikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu: žiaurus elgesys su sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, šeimoje vartojama fizinė ar psichinė prievarta ir pan.

25. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, jog ieškovo A. Ž. ir atsakovės E. Ž. santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).

26. Tiek pačios šalys, tiek teismo procese parodymus davę liudytojai iš esmės patvirtino, kad ieškovo ir atsakovės santykiai pradėjo šlyti nuo 2019 metų. Ieškovas tvirtino, kad iš atsakovės pusės pradėjo jaustis atšalimas, ieškovo ignoravimas, nesikalbėjimas. Nuo 2019 m. spalio mėnesio atsakovė, nepasitarusi su šeima, pradėjo dirbti ir naktinėse pamainose, dėl ko ieškovui atiteko visa šeimos, vaikų išlaikymo našta, atsakovė atitolo nuo šeimos gyvenimo, gyveno jai patinkantį gyvenimą. Atsakovė teigė, kad iki kreipimųsi į teismą dėl santuokos nutraukimo lankėsi pas psichologą dėl netinkamos psichologinės atmosferos šeimoje, nejautė iš ieškovo palaikymo, ieškovas nuteikinėjo vaikus prieš ją. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi ginčo šalys nesiekė pakeisti situaciją šeimoje, nebandė išsiaiškinti santykių atšalimo priežasčių, iš esmės abu sutuoktiniai sąmoningai ėmė tolti vienas nuo kito, vengti pagarbaus elgesio, stokoti supratimo ir noro suprasti kitą sutuoktinį, taip abu pažeisdami lojalumo pareigą.

27. Nors ieškovas tvirtina, kad atsakovė fiziškai smurtavo prieš jų nepilnametį sūnų M. Ž. ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas sprendžia, kad šis teiginys nėra įrodytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš nepilnametį vaiką buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Daugiau galimo smurto atvejų prieš nepilnametį nėra nustatyta. Pastebėtina ir tai, kad ieškovas tik 2022 m. sausio 11 d. kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą dėl 2020 m. balandžio 23 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. įvykių, susijusių su galimu atsakovės fiziniu smurtu prieš sūnų..

28. Nutraukus santuoką, buvusiems sutuoktiniams paliekamos santuokoje turėtos pavardės. Kadangi šalys yra sveikos ir neprašo priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, šis klausimas nesprendžiamas (CK 3.69 straipsnis, 3.72 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

29. Sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, kartu išsprendžiama ir dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnis). Kaip nurodyta sprendimo 22 punkte, ginčo šalys augina du nepilnamečius vaikus M. Ž. ir U. Ž. Ieškovas prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą kartu su juo, atsakovė prašo nustatyti dukros U. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ja, o sūnaus M. Ž. gyvenamąją vietą – kartu su ieškovu. Abu vaikai gyvena kartu su ieškovu. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, abu tėvai gyvena skyrium ir savo gyvenamosiose vietose yra sudarę sąlygas vaikams augti, ugdytis, lavinis ir ilsėtis.

30. Kadangi ginčo dėl nepilnamečio M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškovu nėra, teismas plačiau nepasisako dėl šio klausimo ir sprendžia, jog šio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškovu geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

31. Nagrinėjant klausimą su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta nepilnametės U. Ž. gyvenamoji vieta, mergaitė buvo išklausyta tiesiogiai teismo posėdyje, gauta teismo psichologo nuomonė raštu dėl apie išklausytą vaiko nuomonę.

32. 2022 m. birželio 21 d. teismo posėdyje U. Ž. papasakojo, kad myli abu tėvus, abu vienodai rūpinasi, bet nežino su kuo norėtų gyventi, su mama jaučiasi gerai, nors būna, kad pasipyksta, mama pabara; su tėčiu jaučiasi linksmai, tėtis mažiau bara. Aiškindama savo santykius su broliu M. Ž., mergaitė nurodė, anksčiau su broliu nesutardavo, tačiau dabar sutaria labai gerai, kai būdavo viena, ilgėdavosi brolio; žino, kad brolis nori su tėčiu gyventi, pati taip pat norėtų gyventi su broliu; nori gyventi savo namuose.

33. Teismo psichologė, išklausiusi mergaitės nuomonę, pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad U. Ž. išsakė didesnį norą gyventi su tėčiu, ji neturi susiformavusios stiprios neigiamos nuostatos mamos atžvilgiu, su mama galėtų, esant reikalui, tik pagyventi kartu. Teismo psichologė atkreipė dėmesį, kad mergaitė pateikė ne nuomonę, o tik norą.

34. Pačios šalys pateikė skirtingus mergaitės norus – ieškovas teigė, kad duktė nori gyventi kartu su juo, atsakovė – priešingai. Liudytoja G. G., atsakovės motina, teikdama paaiškinimus, nurodė, kad mergaitė jai sakiusi, jog ją privertė sakyti, kad nori gyventi su tėčiu, myli abu tėvus ir nori su jais abiem gyventi.

35. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visuma, daro išvadą, kad šiuo atveju nepilnametės U. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu (CPK 185 straipsnis). Pateikti įrodymai liudija mergaitės prisirišimą prie abiejų tėvų, iš esmės vienodą jų vertinimą ir jos nuomonės / noro nepastovumą gali lemti vaiko siekis nenuliūdinti, neįskaudinti abiejų tėvų. Visgi teismo išvada dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu grindžiama vaiko poreikiu turėti jai priimtiną, saugią vietą, siejančią ją socialiniais ryšiais su draugais. Dar daugiau, U. Ž. turi brolį M. Ž., su kuriuo sieja stiprūs, broliški jausmai, susiklostęs tarpusavio prieraišumas, artimumas, todėl atskyrus seserį nuo brolio, neabejotai būtų pažeisti abiejų vaikų interesai kartu gyventi, bendrauti. Sutiktina su atsakovės teiginiais, esą mergaitei geriau gyventi su mama dėl lyties ypatumų, tačiau šioje byloje tai nėra esminis dalykas, lemiantis nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymą.

Dėl nepilnamečiams vaikams skirtino išlaikymo

36. Sprendimo 30, 35 punktuose nurodžius, kad nepilnamečių M. Ž. ir U. Ž. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškovu, vertintinas ieškovo prašomas priteisti vaikų išlaikymui skirtinas dydis.

37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis sumomis. Reikalavimą grindžia tuo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 640,00 Eur suma, į kurią įskaičiuotos išlaidos maistui (250,00 Eur), būstui (80,00 Eur), mokslui, ugdymui, visavertiškam vystymuisi (80,00), vaikų sveikatai, higienai (50,00 Eur), drabužiams, avalynei, (120,00 Eur), poilsiui, laisvalaikiui (40,00 Eur), mobilaus ryšio, transporto (20,00 Eur).

38. Sprendžiant dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikams vystytis, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai.

39. Nustatyta, kad nepilnamečiai M. Ž. ir U. Ž. lanko (duomenys neskelbtini). U. Ž. lanko šokių studiją (duomenys neskelbtini). Nenustatyta, kad vaikai turėtų sveikatos sutrikimų, sąlygojančių papildomų, būtinųjų išlaidų egzistavimą.

40. Ieškovas A. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), jo darbines pajamas sudaro vidutiniškai 1 844,00 Eur suma. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis, ieškovas dirba ir (duomenys neskelbtini), tačiau, informacijos pateikimo metu, jokių darbinių pajamų neturėjo. Ieškovas A. Ž. gyvena, jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovė E. Ž. dirba (duomenys neskelbtini), jos darbines pajamas sudaro vidutiniškai 1 098,00 Eur suma. Nuo 2022 m. gruodžio 12 d. gyvena giminaičiams priklausančiame bute, asmenine nuosavybe priklausančio turto neturi, taip pat neturi kreditorinių įsipareigojimų.

41. Teismas, vertindamas patikslintame ieškinyje nurodytą vaikams skirtino išlaikymo dydžio pagrįstumą, sutinka, jog nurodytas 640,00 Eur nepilnamečių vaikų, kiekvienam, išlaikyti reikalingas dydis yra protingas (CPK 185 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (2022 m. sausio 20 d.), dėl pasaulinių įvykių pakito išteklių, žaliavų kainos, patys vaikai paaugo, todėl pradiniame ieškinyje nurodyta nepilnamečiams vaikams būtina 470,00 Eur suma negali būti laikoma adekvačia.

42. Pagal bendrą taisyklę, abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, tai šiuo atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, kiekvienam vaikui, po 277,12 Eur (640,00 Eur – 85,75 Eur (išmoka vaikui nuo 2023 m.) / 2). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mažesnę išlaikymo sumą, t. y. 250,00 Eur.

43. Kaip nurodyta sprendimo 38 punkte, sprendžiant nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti skirtingas šalių teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis, atsakovei prisidedant 170,00 Eur suma, kiekvienam, prie vaikų išlaikymo, o ieškovui – likusia suma (CPK 185 straipsnis). Šios sumos laikytinos realiai įvykdomos, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį. Poreikį nukrypti nuo lygių dalių principo, teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, lemia reikšmingas skirtumas ginčo šalių gaunamo darbo už mokesčio (atsakovės darbo užmokestis beveik dvigubai mažesnis nei ieškovo), šalių nelygiavertė padėtis gyvenamojo būsto prasme – ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, patiria tik buto išlaikymo išlaidas, atsakovė – savo nuosavo būsto neturi, šiuo metu gyvena giminaičių bute, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovė niekada nepatirs nuomos išlaidų ar kredito būstui įsigyti mokėjimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovei tenka prisidėti prie dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl turi būti atsižvelgta ir į pačiai atsakovei reikalingas pragyvenimo išlaidas.

44. Išlaikymas priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 3.208 straipsnis). Išlaikymo dydis priteisiamas nuo 2022 m. gruodžio 12 d. (atsakovės faktinio gyvenimo skyrium pradžios). Ieškovas paskiriamas nepilnamečių vaikų turto tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnis).

45. Teismas išaiškina šalims, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

46. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams.

47. Kadangi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, pagrįsta ir teisinga vertinti ieškovo pateiktą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nes atsakovės pasiūlyta tvarka paremta vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su skirtingais tėvais, t. y. M. Ž. – su ieškovu, U. Ž. – su atsakove.

48. Ieškovo siūlymu atsakovė su vaikais bendrautų kas antrą savaitgalį, paimant vaikus penktadienį ir juos grąžinant to paties savaitgalio sekmadienį; vasaros atostogų metu atsakovė su vaikais bendrautų 14 dienų; nelyginiais metais bendrautų su vaikais Kūčių dieną, pirmosiomis Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, o poriniais metais – antrąją Šv. Kalėdų dieną, pirmąją Naujųjų metų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną.

49. Teismo posėdžio metu abi šalys teigė nedraudžiančios viena kitai bendrauti su vaikais, tačiau vis tiek išreiškė norą, kad bendravimas su vaikais turėtų tam tikrą tvarką.

50. Įvertinus ieškovo pasiūlytą atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas sprendžia, kad siūloma tvarka yra minimali, nepagrįstai ribojanti atsakovės teisę dalyvauti vaikų auklėjime. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių nepilnamečio sūnaus M. Ž. santykiai su atsakove – mama yra sudėtingi, todėl būtina išlaikyti ir stiprinti vaiko ryšį su mama. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka sūnaus ir motinos ryšį dar labiau silpnins, kas nesuderinama ne tik su vaiko teise bendrauti su motina, bet ir motinos teise dalyvauti auklėjant sūnų. Kadangi nepilnamečio M. Ž. ryšys su ieškovu yra stipresnis, ieškovas laikomas autoritetu, ieškovui tenka pareiga pasirūpinti, kad vaikas dar labiau neatitoltų nuo motinos ir dėti visas pastangas padėti vaikui sustiprinti ryšį su atsakove.

51. Byloje pateikta 2022 m. gruodžio 12 d. sutartis dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią šalys susitarė, kad atsakovė laikinai, iki įsiteisės priimtas teismo sprendimas, kas antrą savaitę nuo sekmadienio iki sekančio sekmadienio. Teismo vertinimu, toks bendravimo su vaikais būdas (po savaitę) ieškovą ir atsakovę tenkina, todėl manytina, kad nėra pagrindo keisti aukščiau nurodytą bendravimo tvarką.

52. Nepaisant to, kad abi šalys tvirtina netrukdančios viena kitai bendrauti su vaikais, tačiau siekiant sumažinti galimų ginčų dėl bendravimo su vaikais tam tikrais laikotarpiais kilimo galimybes, tikslinga nustatyti atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimą didžiųjų metų švenčių, Motinos dienos, jos gimtadienio bei atostogų metu: nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, atsakovė su vaikais poriniais metais bendrauja Kūčių dieną, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmomis dienomis, neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Naujųjų metų ir antrąją Šv. Velykų dienomis; nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, atsakovė su vaikais poriniais metais bendrauja Motinos dieną ir atsakovės gimimo dieną; nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, atsakovė turi teisę nepertraukiamai atostogauti su vaikais dvi savaites savo kasmetinių atostogų metu, apie tai ieškovą informuojant prie mėnesį.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

53. CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis, priešingu atveju laikoma jog sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje dalytino turto neturi (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma vadovaujantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

54. Nustatyta, kad ginčo šalys, būdami santuokoje, įgijo automobilį Chrysler Grand Voyager, kilnojamuosius daiktus: televizorių Philips 40 PF (svetainėje), muzikinį centrą Samsung, prieškambario 2 stumdomų durų spintą, dirbtinės odos kampą, video DVD leistuvą Philips, ąžuolinį stalą su 4 kėdėmis, šaldytuvą AEG Electrolux Santa, orkaitę AEG Electrolux, kaitlentę Baumatic, indaplovę AEG Favorit, virtuvės baldus iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu, gartraukį, įmontuojamą mikrobangų krosnelę, valgomojo kilimą, miegamojo lovą su čiužiniu, spintą stumdomomis durimis.

55. Ginčo šalys pateikia skirtingas sprendimo 54 punkte nurodyto turto vertes, kurios pateiktos žemiau esančioje lentelėje:

Eil. nr. Pavadinimas Ieškovo įvertinimas, Eur Atsakovės įvertinimas, Eur 1 automobilis Chrysler Grand Voyager 1 800,00 2 900,00 2 televizorius Philips 40 PF (svetainėje) 150,00 200,00 3 muzikinis centras Samsung 50,00 50,00 4 prieškambario 2 stumdomų durų spinta 80,00 200,00 5 dirbtinės odos kampas 20,00 50,00 6 video DVD leistuvas Philips 50,00 100,00 7 ąžuolinis stalas su 4 kėdėmis 250,00 400,00 8 šaldytuvas AEG Electrolux Santa 150,00 300,00 9 orkaitė AEG Electrolux 100,00 300,00 10 kaitlentė Baumatic 30,00 200,00 11 indaplovė AEG Favorit 100,00 200,00 12 virtuvės baldai iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu 300,00 1 000,00 13 Gartraukis 10,00 100,00 14 įmontuojama mikrobangų krosnelė 40,00 150,00 15 valgomojo kilimas 10,00 50,00 16 miegamojo lova su čiužiniu 100,00 300,00 17 spinta stumdomomis durimis 100,00 300,00 Viso, Eur 3 340,00 6 800,00

56. Nesant kitų įrodymų, patvirtinančių arba ieškovo nurodytas dalintino turto vertes, arba atsakovės nurodytąsias, teismas sprendžia, jog aukščiau nurodytų daiktų, automobilio vertės yra vidurkiai ieškovo ir atsakovės nurodytų verčių:

Eil. nr. Pavadinimas Verčių vidurkis, Eur 1 automobilis Chrysler Grand Voyager 2 350,00 2 televizorius Philips 40 PF (svetainėje) 175,00 3 muzikinis centras Samsung 50,00 4 prieškambario 2 stumdomų durų spinta 140,00 5 dirbtinės odos kampas 35,00 6 video DVD leistuvas Philips 75,00 7 ąžuolinis stalas su 4 kėdėmis 325,00 8 šaldytuvas AEG Electrolux Santa 225,00 9 orkaitė AEG Electrolux 200,00 10 kaitlentė Baumatic 115,00 11 indaplovė AEG Favorit 150,00 12 virtuvės baldai iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu 650,00 13 Gartraukis 55,00 14 įmontuojama mikrobangų krosnelė 95,00 15 valgomojo kilimas 30,00 16 miegamojo lova su čiužiniu 200,00 17 spinta stumdomomis durimis 200,00 Viso, Eur 5 070,00

57. Atsakovė prašo jai priteisti televizorių Philips 40PF (svetainėje) ir muzikinį centrą Samsung. Ieškovas sutinka pasilikti prieškambario 2 stumdomų durų spintą, ąžuolinį stalą su 4 kėdėmis, miegamojo lova su čiužiniu ir spintą stumdomomis durimis.

58. Įvertinęs tai, kad dalis dalintino turto yra neatsiejama virtuvės dalis (įmontuota technika, baldai), teismas sprendžia, kad protingiausia ir racionaliausia buitinę techniką, baldus – dirbtinės odos kampą, ąžuolinį stalą su 4 kėdėmis, šaldytuvą AEG Electrolux Santa, orkaitę AEG Electrolux, kaitlentę Baumatic, indaplovę AEG Favorit, virtuvės baldus iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu, gartraukį, įmontuojamą mikrobangų krosnelę, valgomojo kilimą bei ieškovo pasirinktus daiktus priteisti ieškovui, o atsakovei – jos pasirinktus daiktus bei video DVD leistuvą Philips. Kadangi ieškovas naudoja automobilį Chrysler Grand Voyager, teisinga ir protinga automobilį priteisti ieškovo naudai.

59. Taigi, ieškovui po santuokos nutraukimo atitektų automobilis Chrysler Grand Voyager, prieškambario 2 stumdomų durų spinta, dirbtinės odos kampas, ąžuolinis stalas su 4 kėdėmis, šaldytuvas AEG Electrolux Santa, orkaitė AEG Electrolux, kaitlentė Baumatic, indaplovė AEG Favorit, virtuvės baldai iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu, gartraukis, įmontuojama mikrobangų krosnelė, valgomojo kilimas, miegamojo lova su čiužiniu, spinta stumdomomis durimis – viso turto 4 770,00 Eur vertės. Atsakovei po santuokos nutraukimo priteistinas televizorius Philips 40 PF (svetainėje), muzikinis centras Samsung, video DVD leistuvas Philips – viso turto 300,00 Eur vertės. Už ieškovui teksiančią didesnę dalintino turto dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 2 235,00 Eur kompensacija.

Dėl kompensacijos už iššvaistytas, nuslėptas ar asmeninių poreikių tenkinimui išleistas lėšas

60. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 28 774,00 Eur kompensaciją už ieškovo pasisavintas, nuslėptas, iššvaistytas ar asmeninių poreikių tenkinimui išleistas lėšas už paskutinius 5 metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Ieškovas nesutinka su tokiu reikalavimu, tvirtina, kad piniginės lėšos buvo skirtos šeimos išlaikymui ir kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto sumažėjimą galima ne daugiau kaip už 1 metus (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).

61. Analizuojant kokio turto išvaistymu, nuslėpimu ar pan. atsakovė grindžia reikalavimą dėl kompensacijos, išaiškintina, jog CK 3.123 straipsnio 3 ir 4 dalys reglamentuoja skirtingą turtą – 3 dalis skirta turtui, kurį galima padovanoti, perleisti, o 4 dalis skirta tik pajamoms, kurias šeima galėjo gauti, bet negavo dėl vieno iš sutuoktinių netinkamų veiksmų. Taigi, ieškovo teiginys dėl 1 metų laikotarpio, už kurį galima kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės turto sumažėjimą, nepagrįstas, nes atsakovė prašo priteisti kompensaciją dėl piniginių lėšų, t. y. pajamų, nepanaudojimo šeimos poreikiams tenkinti.

62. Tam, kad būtų pagrindas spręsti dėl kompensacijos už negautas šeimos pajamas dėl vieno iš sutuoktinių netinkamų veiksmų, turi būti nustatyta, kad pajamų šeima negavo dėl neapdairaus, lengvabūdiško, neapgalvoto sutuoktinio elgesio arba dėl sutuoktinio pagalvotų, tyčinių, savanaudiškų tikslų.

63. Kaip negautas šeimos pajamas, atsakovė įvardija nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigos ieškovo išgrynintas ar pervestas pinigines lėšas iš savo turimų banko sąskaitų.

64. Pateikti ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina atsakovės teiginius, kad aktualiu laikotarpiu ieškovas išgrynindavo įvairaus dydžio sumas, pervesdavo pinigus į Revolut banko sąskaitą, atlikdavo europinius mokėjimus naudojant Transfergo programą. Tuo pačiu atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai taip pat rodo, kad ir atsakovė tuo pačiu laikotarpiu išgrynindavo pinigines lėšas.

65. Abi šalys neginčijo, kad santuokos metu kiekvienas sutuoktinis naudojo savo gaunamas pajamas atskirai, t. y. nebuvo bendro šeimos biudžeto – ieškovas mokėjo mokesčius, pirko maistą, buities reikmenis, tenkino vaikų poreikius, pirko kurą automobiliui; atsakovė iš savo gaunamų pajamų pirko maistą, tenkino vaikų poreikius. Tačiau pripažinti, kad ieškovas išgrynintas ar pervestas lėšas iššvaistė, nuslėpė ar pasisavino savo asmeniams poreikiams tenkinti, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

66. Ieškovas aiškino, kad europiniai mokėjimai Transfergo programa, vėliau lėšų pervedimas į Revolut banko sąskaitą buvo skirti internetiniams tarptautiniams pirkiniams apmokėti, pvz. prekėms iš macys.com, rei.com, rolbox Corp ir pan. Taip pat nurodė, kad jo sesuo, byloje buvusi liudytoja, E. R. gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuri padėdavo įsigyti prekių ir jas vėliau atveždavo į Lietuvą. Tai, kad ieškovo sesuo atveždavo daiktų, neneigė ir pati atsakovė. Lygiai pat atsakovė neneigė, kad buvo perkamos įvairios prekės tarptautinėse interneto prekybos platformose.

67. Vertindamas ieškovo banko sąskaitose atliktus mokėjimus, lėšų išgryninimus, teismas pastebi, kad AB Swedbank banko sąskaitoje buvusios lėšos iš esmės buvo naudojamos įvairiems mokesčiams apmokėti, AB SEB banko sąskaitoje esančios lėšos buvo naudojamos atsiskaityti perkamą maistą, pramogas. Pažymėtina ir tai, kad tarp šalių nebuvo griežtos susitarimo visus pirkinius apmokėti tik debetinėmis kortelėmis, kas iš esmės nebūtų įmanoma, nes ne visi prekybininkai priima atsiskaitymus negrynaisiais. Natūralu, kad tam tikros išlaidos galėjo būti apmokamos grynaisiais pinigais, įvertinant ir tai, kad šeimoje auga nepilnamečiai vaikai, lankantys ugdymo įstaigas, kuriose, labai tikėtina, kad už vadovėlių, pratybų ar maisto įsigijimą galėjo būti mokama grynaisiais. Tai, kad ieškovo pajamos buvo didesnės nei atsakovės, nesuteikia pagrindo manyti, kad ieškovui daugiau išleidžiant pinigų (pervedant į sąskaitas ar išgryninant), jis neapdairiai, neapgalvotai ar tyčia, sąmoningai elgėsi.

68. Kaip dar vieną argumentą dėl šeimos pajamų netinkamo panaudojimo, atsakovė nurodo byloje pateiktus ieškovo ir jo motinos R. Ž. surašytus skolos / paskolos raštus. Atsakovė teigia, kad ieškovo motinos suteiktos paskolos yra fiktyvios ir ieškovui jo motina iš tiesių neskolino.

69. Pinigų skolinimas, kaip sandoris, gali būti nuginčijamas ar pripažįstamas niekiniu. Nors ir atsakovė teigė, kad paskolos buvo fiktyvios, jų, kaip sandorių, neginčijo ar neprašė pripažinti niekinėmis. Teismas pažymi, kad skolos raštai buvo surašyti santuokos metu, todėl nesutikus su tokiais sandoriais ar tvirtinant tokių sandorių iš viso nebuvus, atsakovė galėjo pasinaudoti CK 3.96 straipsnyje nurodyta teise tokius sandorius ginčyti.

70. Analizuojant kiekvieną skolos / paskolos raštą ar sutartį, nenustatyta, kad pinigų skolinimo fakto nebuvo. 2014 m. birželio 2 d. paskolos raštu R. Ž. ieškovui paskolino 21 000,00 Lt (6 082,00 Eur) sumą automobiliui įsigyti. VĮ „Regitra“ pažyma rodo, kad automobilis Chrysler Grand Voyager ieškovo vardu buvo registruotas 2014 m. liepos 19 d. Atsakovė teigė, kad kaip šeima, šalys galėjo įsigyti automobilį ir be skolintų lėšų, tačiau minėtu laikotarpiu šalys augino vienerių metų sulaukusią dukrą U. Ž. ir atsakovė teigė, jog ji vaikus augino namuose, o ieškovas dirbo. Be to, atsakovė teigė, kad jai nebuvo žinoma, kokias pajamas ieškovas gaudavo. Šiuo atveju, nepaneigta, kad R. Ž. skolintomis lėšomis buvo įsigytas šeimos automobilis (CPK 185 straipsnis).

71. Kiti paskolos raštai / sutartys 2015 m. vasario 10 d. ir 2015 m. vasario 23 d. buvo sudaryti R. Ž. skolinant bendrą 4 900,00 Eur sumą vaikų kambario remontui ir baldams. Abi šalys teigė, kad 2015 metais buvo daromas vaikų kambario remontas. Atsakovė nurodė, kad vaiko kambario remontas atliktas greitai, be pertraukų ir jį buvo galima atlikti iš ieškovo gaunamų pajamų. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė buvo sakiusi, kad jai nebuvo žinoma, kiek ieškovas uždirbdavo, todėl spręsti, kad vaikų kambario remontą buvo galima atlikti tik iš ieškovo gaunamo uždarbio, nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).

72. Paskutinis 2016 m. sausio 3 d. skolos raštas buvo sudarytas R. Ž. paskolinus ieškovui 2 900,00 Eur sumą dantų gydymui ir protezavimui. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovui nebuvo jokios būtinybės tvarkytis dantis ar išleisti tokią sumą, ar apskritai skolintis. Šiuo atveju sveikatos pagerinimas negali būti laikomas tyčiniu, savanaudišku veiksmu.

73. Ieškovo, liudytojų R. Ž., E. R. paaiškinimais nustatyta, kad pardavus E. R. priklausantį butą, gautas pinigines lėšas laikė R. Ž., t. y. jos žinioje buvo kitam asmeniui priklausantys pinigai, todėl teismas laiko protingu ieškovo ir R. Ž. elgesiu skolinant pinigines lėšas ir surašant skolos / paskolos raštus ar sutartis. Kaip bet kurį sandorį turi vykdyti abi sandorio šalys, todėl negalima pripažinti ieškovui neturėjus pagrindo grąžinti R. Ž. paskolintas pinigines lėšas (CK 6.200 straipsnis).

74. Kitas ieškovo grąžintas jo motinai R. Ž. pinigines lėšas taip pat nėra pagrindo pripažinti kaip nepagrįstai pervestas, taip sumažinant šeimos pajamas – ieškovas nurodė, kad jos buvo skirtos atostogoms, apmokėti už R. Ž. pirktus daiktus. Pateiktos foto nuotraukos rodo, kad šalių šeima mėgo iškylauti, o tai, kad ieškovui nebuvo pagrindo skolintis iš savo motinos nėra įrodyta – atsakovė nežinojo, kokias pajamas gauna ieškovas.

75. Remiantis sprendimo 67, 70-72, 74 punktuose nurodytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, pripažintina, jog nėra įrodyta, kad ieškovas iššvaistė, nuslėpė ar asmeninių poreikių tenkinimui išleido lėšas, kurių ½ dalį kaip kompensaciją prašo priteisti atsakovė, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo

76. Atsakovė prašo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe valdomą butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jį padalinti, ½ dalį priteisiant atsakovei.

77. Byloje nėra ginčo, kad butas, (duomenys neskelbtini), priklausantis ieškovui asmeninės nuosavybės teise, buvo remontuotas: nuimti tapetai, sienos paruoštos dažyti ir išdažytos, pakabintos gipskartonio lubos, sudėtas laminatas, vonioje ir tualete perklijuotos plytelės, pakeistos durys, virtuvė ir svetainė sujungtos, pašalinant gipsinę sieną, pakeista virtuvės santechnika, atnaujinta virtuvė, sumontuojant baldus ir buitinę techniką, buto kapitalinė siena dengta gipskartoniu, balkonas iškaltas dailylentėmis bei pakeisti mediniai langai į plastikinius, prieškambaryje pakeisti baldai, suremontuoti vaikų kambariai – perdažytos, išklijuotos tapetais sienos, sumontuoti nauji baldai. Ieškovas nurodė, kad plastikiniai buto langai ir vonia restauruota iki santuokos sudarymo.

78. Abi šalys nurodė, kad remonto darbų kaina galėjo būti 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur). Iki remonto darbų atlikimo atsakovė buto vertę nurodė apie 30 000,00 Lt (8 688,60 Eur), ieškovas tokių duomenų nepateikė. Kokia buto vidutinė rinkos vertė po remonto darbų atlikimo, duomenų šalys nepateikė. Šiuo metu buto vertę abi šalys nurodė kaip 40 000,00 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis, 1999 metais buto, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 16 995,00 Eur, sprendimo priėmimo metu – 39 990,00 Eur.

79. Kitokių duomenų, pateikiančių ginčo buto vidutines rinkos vertes iki remonto darbų atlikimo, po remonto darbų atlikimo, byloje nėra. Atsakovė, reikšdama reikalavimą dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo pateikusi prašymą atlikti buto pagerinimo vertės nustatymo ekspertizę, nustatysiančią bute atliktų pagerinimo darbų vertę bei atlikto remonto rūšį, tačiau teismo posėdžio metu atsisakė šį prašymą atsiėmė. Teismui klausiant kuo grįs savo reikalavimą pripažinti butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, atsakovė nuosekliai aiškino, jog remsis byloje esančiais įrodymais, paaiškinimais.

80. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, tam, kad ieškovui priklausantis butas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, šis turtas turi būti pagerintas iš esmės santuokos metu ir bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

81. Teismas, įvertinęs bute atlikto remonto pobūdį, neturi pagrindo pripažinti, kad ginčo butas buvo iš esmės pagerintas ir yra galimas šio buto pripažinimas bendrą jungtine sutuoktinių nuosavybe bei jo padalijimas atsakovės nurodytu būdu (CPK 178, 185 straipsniai).

82. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (teisės akto redakcija galiojusi vėliausiai atliktų remonto darbų metu) 12 punktą, paprastuoju remontu laikomi statybos darbai, kuriais statinio nelaikančios konstrukcijos įrengiamos, perstatomos, pertvarkomos, nugriaunamos, įstiklinami balkonai, keičiamos vartotojo inžinerinės sistemos, atliekama apdaila. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, kad buvo pašalinta siena, buvusi tarp virtuvės ir svetainės, atsakovė neįrodinėjo, kad pašalinta siena buvo laikančioji siena. Ieškovo atlikti kiti remonto darbai priskirtini prie paprastojo remonto, todėl pripažinti, kad bute buvo atlikta rekonstrukcija, nėra jokio pagrindo (CPK 185 straipsnis).

83. Visgi byloje pateikti įrodymai (buto nuotraukos), šalių paaiškinimai, ieškovo pateiktas 2022 m. gegužės 27 d. Buto ((duomenys neskelbtini)) apžiūros aktas leidžia, konstatuoti, kad santuokoje ieškovui priklausantis butas buvo pagerintas, tačiau ne iš esmės (CPK 185 straipsnis). Vizualiai matyti, kad buto interjeras pakeistas, atnaujinta virtuvė, vaikų kambariai, nepaisant to, kad nuo remonto atlikimo praėjo 16-17 metų ir butas buvo intensyviai naudojamas (šalys gyveno). Esant šiai aplinkybei, teismas turi pagrindą spręsti dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo klausimą.

84. Ieškovas teigė, kad atsakovė jokiu darbu, piniginėmis lėšomis (nebuvo bendro šeimos biudžeto) neprisidėjo prie buto remonto. Atsakovė tvirtino, jog prisidėjo buto tvarkymu, šiukšlių nešimu.

85. Neginčijus, kad buto neesminio pagerinimo darbai buvo atlikti santuokos metu, nepaisant to, koks buvo sutuoktinių susitarimas dėl savo pajamų naudojimo (atskirų biudžetų egzistavimo), teismo vertinimu, nepanaikina pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės veiklos traktavimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Byloje nėra jokių duomenų, kad remonto darbų atlikimo metu buvo sudaryta povedybinė sutartis, pakeitusi santuokinio turto režimą į asmeninį (pagal sutartį ieškovo gaunamos pajamos būtų asmeninė nuosavybė, atsakovės gaunamos pajamos būtų jos asmeninė nuosavybė), todėl laikytina, kad abiejų sutuoktinių gautos pajamos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi, pagrįsta ir teisinga konstatuoti, kad ieškovo asmenine nuosavybe valdomas butas buvo pagerintas bendromis santuokinėmis lėšomis. Duomenų, kad buto pagerinimui ieškovas naudojo asmenines lėšas, byloje nėra, o ir ieškovas neįrodinėjo. Priešingai, vaikų kambario remontui (šeimos poreikiams, o ne asmeniniams ieškovo poreikiams) buvo skolinamasi iš ieškovo motinos R. Ž. ir paskolinta suma buvo grąžinta.

86. Be šalių nurodytos 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) sumos, galimai išleistos buto neesminiam pagerinimui, ieškovo pasiskolinta bendra 4 900,00 Eur suma (vaikų kambario remontui) taip pat priskirtina prie remonto darbų vertės. Esant tokiems duomenims, teismas sprendžia, kad nėra įmanoma tiksliai nustatyti paprastojo remonto darbų vertę. (Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas nors ir turi aktyvią pareigą rinti įrodymus, tačiau tik toje dalyje, kuri susijusi su nepilnamečių vaikų interesais (CPK 376 straipsnis). Ginčo dalyje dėl santuokinio turto padalijimo ar pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, sutuoktiniai turi pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta sprendimo 79 punkte, atsakovė aiškiai nurodė, kuo remsis, todėl teismas vadovaujasi pateiktais duomenimis.)

87. Nesant objektyvių galimybių nustatyti remonto darbų vertę, teismas mano, kad teisinga ir sąžininga būtų atsakovei iš ieškovo priteisti 2 800,00 Eur sumą už ieškovo buto pagerinimą (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Sprendimo 85-86 punktuose padarytos išvados dėl buto pagerinimui panaudotų lėšų priskirtinumo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei bei labiau tikėtinos remonto darbams atlikti skirtos sutuoktinių bendros ir skolintos lėšos (atmetant dalį, skirtą baldams) leidžia kiek įmanoma teisingiau ir sąžiningiau nustatyti kompensacijos už turto pagerinimą dydį.

Dėl teisinių padarinių turtinėms teisėms momento, kompensacijos už sumokėtus mokesčius ir vaiko pinigų dalies

88. CK 3.67 straipsnyje nurodyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

89. Ieškovas, remdamasis aukščiau nurodyta įstatymo norma, tvirtina, kad šalims nuo 2019 m. sausio 1 d. nebegyvenus kartu, nevedus bendro ūkio, atsakovei atsirado pareiga prisidėti prie šeimos gyvenamosios patalpos, buto, išlaikymo ir atlyginti ½ dalį mokesčių, kuriuos ieškovas sumokėjo paslaugų teikėjams.

90. Vertindamas aukščiau nurodyto reikalavimo pagrįstumą, teismas pažymi, jog ieškovas netinkamai taiko CK 3.67 straipsnio 2 dalis nuostatas prašydamas priteisti iš atsakovės dalį jo sumokėtų mokesčių butui išlaikyti. CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatos taikytinos sutuoktinių turtinėms teisėms nuo to momentu, kada sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi. Pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovė nuo 2022 m. gruodžio 12 d. išsikėlė iš šeimos buto ir gyvena atskirai. Teismo vertinimu, būtent ši data laikoma šalims faktiškai nustojus gyventi kartu. Tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., kaip teigia ieškovas, šalių tarpusavio santykiai atšalo ir ėmė blogėti, gali patvirtinti tik santuokos irimo pradžią, bet ne faktinį gyvenimą skyrium. Byloje nepaneigta, kad, pvz., atsakovė pirko, gamino maistą, namuose buvo tvarkinga, švaru (išvadą teikiančios institucijos 2022 m. kovo 21 d. išvada dėl nepilnamečių M. ir U. Ž. interesų). Tai rodo rūpinimąsi šeima, būstu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nuo 2019 m. sausio 1 d., CK 3.67 straipsnio 2 dalies prasme, ginčo šalys kartu nebegyvena, bendro ūkio neveda (CPK 185 straipsnis), todėl reikalavimas pripažinti, kad santuokos nutraukimas ginčo šalių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo 2019 m. sausio 1 d., netenkintinas.

91. Be to, CK 3.67 straipsnio 2 dalis suteikia sutuoktiniams galimybę išvengti turtinių pareigų, kurios gali atsirasti taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą ir sutuoktinių prievolių bendrumą. Nagrinėjamu atveju, nėra keliamas klausimas dėl ginčo šalių prisiimtų prievolių ar turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išlaikymo ar pan., todėl ieškovo prašomoms priteisti jam priklausančio buto išlaikymo lėšoms negali būti taikomos CK 3.67 straipsnio 2 dalies normos.

92. Teismas atkreipia dėmesį, kad abi šalys patvirtino, kad mokesčius už butą moka ieškovas, todėl neteisinga kaltinti atsakovę, kad ji neprisidėjo prie buto išlaikymo. Ilgą laiką ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovei dėl sumokėtų mokesčių dalies atlyginimo ar siūlė dalintis buto išlaikymo išlaidas ir tai gali tik patvirtinti, jog ieškovui tokia nusistovėjusi mokesčių mokėjimo tvarka tenkino.

93. Formaliai vertinant šalių santykius, būtų galima laikyti, kad nuo nesutarimų pradžios tarp ieškovo ir atsakovės, gyvenančios ieškovui priklausančiame bute, buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai, tačiau teismas pabrėžia, kad ieškovą ir atsakovę, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, sieja santuokiniai santykiai, kurie sukuria kitokio pobūdžio įsipareigojimus nei panaudos teisiniai santykiai.

94. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečiui M. Ž. valstybės skirtas vaiko išmokas. Prašymą motyvuoja tuo, kad atsakovė neišlaikė sūnaus, o vaikui skirtas lėšas leido savo nuožiūra.

95. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovė, gaudama valstybės skiriamas pinigines lėšas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, leido savo nuožiūra.

96. Nustatyta, kad, reikšdamas aukščiau nurodytą reikalavimą, ieškovas nepateikė jokių pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Vien ieškovo paaiškinimai nėra tas pagrindas, kuriam esant būtų galimybė daryti išvadą atsakovei netinkamai naudojant nepilnamečiui vaikui skirtas pinigines lėšas. Byloje pateikti atsakovės banko išrašai rodo, kad atsakovė turėjo išlaidų drabužių, maisto prekių parduotuvėse. Ieškovo nepaneigta, kad atsakovė prisidėjo prie nepilnamečio sūnaus Pirmosios komunijos šventės. Tai, kad motinos ir sūnaus sudėtingi tarpusavio santykiai negali patvirtinti atsakovei neišlaikius vaiko ir valstybės skiriamas vaiko išmokas panaudojus ne pagal paskirtį.

97. Kita vertus, ieškovui visgi manant, kad atsakovė, gaudama valstybės skiriamas pinigines lėšas ir už sūnų, jas naudojo ne sūnaus poreikių tenkinimui, turi galimybę kreiptis į tokias išmokas administruojančią instituciją dėl vaiko išmokų gavėjo pakeitimo. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovui buvo užkirsta galimybė pačiam gauti minėtas išmokas.

98. Atsižvelgiant į sprendimo 90-93, 96 punktuose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, pripažintina, kad ieškovo reikalavimai dėl teisinių padarinių turtinėms teisėms momento, kompensacijos už sumokėtus mokesčius ir vaiko pinigų dalies priteisimo iš atsakovės pagrįsti, todėl atmestini.

99. Teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų šalių teiginių, argumentų, kaip neturinčių esminės teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.

100. 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Įsiteisėjus šiam sprendimui, taikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios.

101. Už ieškinio ir patikslinto ieškinio pateikimą ieškovas sumokėjo 293,00 Eur žyminį mokestį bei patyrė 500,00 Eur atstovavimo išlaidų. Atsakovė už priešieškinio pateikimą sumokėjo 200,00 Eur žyminį, 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi buvo atleista nuo 400,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo ir 461,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, patyrė 2 300,00 Eur atstovavimo išlaidų. Byloje patirtos 17,92 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

102. Iš dalies patenkinus ieškinį (45 procentais) ir priešieškinį, kartu su atsiliepime nurodytais reikalavimais (45 procentais), šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos taip: iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 131,85 Eur žyminis mokestis ir 225,00 Eur atstovavimo išlaidos; iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 200,00 Eur žyminio mokesčio dalis iš bendros priteistinos 297,45 Eur žyminio mokesčio sumos ir 1 035,00 Eur atstovavimo išlaidos. Kadangi atsakovei buvo atidėtas dalies žyminio mokesčio mokėjimas, iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 97,45 Eur (297,45 Eur – 200,00 Eur) žyminis mokestis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina atidėto žyminio mokesčio dalis 363,55 Eur (461,00 Eur – 97,45 Eur), taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistinas 92,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą ir nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas; bendra iš atsakovės priteistina žyminio mokesčio suma yra 455,55 Eur. Iš ieškovo ir atsakovės valstybės naudai po 8,96 Eur iš kiekvieno priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikti buvusią pavardę „Ž.“, E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę „Ž.“.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir U. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam, pradedant mokėti nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki jų pilnametystės; išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka pagal infliaciją; lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui tvarkytoju, uzufrukto teise paskirti jų tėvą A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti E. Ž. bendravimo su vaikais M. Ž. ir U. Ž. tvarką:

1. E. Ž. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir U. Ž. kas antrą savaitę (nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nuo sekmadienio 18.00 val. iki sekančio sekmadienio 18.00 val. pasiimdama vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama juos į vaikų gyvenamąją vietą atitinkamomis valandomis;

2. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, E. Ž. su vaikais poriniais metais bendrauja Kūčių dieną, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmomis dienomis, neporiniais metais – antrąją Šv. Kalėdų, pirmąją Naujųjų metų ir antrąją Šv. Velykų dienomis;

3. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, E. Ž. su vaikais poriniais metais bendrauja Motinos dieną ir E. Ž. gimimo dieną;

4. nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, E. Ž. turi teisę nepertraukiamai atostogauti su vaikais dvi savaites savo kasmetinių atostogų metu, apie tai A. Ž. informuojant prie mėnesį.

Priteisti A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise automobilį Chrysler Grand Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), 2 350,00 Eur vertės; prieškambario 2 stumdomų durų spintą, 140,00 Eur vertės; dirbtinės odos kampą, 35,00 Eur vertės; ąžuolinį stalą su 4 kėdėmis, 325,00 Eur vertės; šaldytuvą AEG Electrolux Santa, 225,00 Eur vertės; orkaitę AEG Electrolux, 200,00 Eur vertės; kaitlentę Baumatic, 115,00 Eur vertės; indaplovę AEG Favorit, 150,00 Eur vertės; virtuvės baldus iš natūralaus medžio su akmens masės stalviršiu, 650,00 Eur vertės; gartraukį, 55,00 Eur vertės; įmontuojamą mikrobangų krosnelę, 95,00 Eur vertės; valgomojo kilimą, 30,00 Eur vertės; miegamojo lovą su čiužiniu, 200,00 Eur vertės; spintą stumdomomis durimis, 200,00 Eur vertės.

Priteisti E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise televizorių Philips 40 PF (svetainėje), 175,00 Eur vertės; muzikinį centrą Samsung, 50,00 Eur vertės; video DVD leistuvą Philips, 75,00 Eur vertės.

Už A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atitenkančią didesnę dalintino turto dalį E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2 235,00 Eur (du tūkstančiai du šimtai trisdešimt penki eurai 00 ct) kompensaciją.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 800,00 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai eurų 00 ct) kompensaciją už A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pagerinimą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 131,85 Eur (vienas šimtas trisdešimt vienas euras 85 ct) žyminį mokestį, 225,00 Eur (du šimtai dvidešimt penki eurai 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200,00 Eur (du šimtai eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1 035,00 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt penki eurai 00 ct) atstovavimo išlaidas.

Valstybės naudai priteisti iš:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97,45 Eur (devyniasdešimt septyni eurai 45 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662);

E. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 455,55 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt penki eurai 55 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660) ir 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662),

šias sumas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 – AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 – Luminor bank AS, Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Loreta Miltenytė