Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. G. (S. G.), M. V., K. N. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjų duomenimis, buvusio (duomenys neskelbtini) km. teritorijoje dar yra laisvos ir neužstatytos žemės. Pareiškėjų teigimu, prieš priimant skundžiamus sprendimus atsakovas turėjo įsitikinti, kad minėtoje teritorijoje nebeformuos žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Be to, pareiškėjams nebuvo pateikti jokie dokumentai, kad galimybės atkurti nuosavybę (duomenys neskelbtini), nėra. Pareiškėjų manymu, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemės sklypus mieste nuosavybės teisių atkūrimui formuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl atsakovas turėjo gauti informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės. Pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo pinigais nepageidavo, tuo tarpu atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė neįsitikinęs, ar buvusiame (duomenys neskelbtini), nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių natūra. Tuo pagrindu skundžiamus sprendimus prašė pripažinti, kaip neteisėtus.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė pareiškėjų skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo (b. l. 41–45) argumentais prašė pareiškėjų skundą atmesti. Nurodė, kad kiekvienas iš pareiškėjų turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą po 0,7500 ha plotą į buvusios savininkės P. G. valdytos žemės. Pareiškėjams dalis nuosavybės teisių jau yra atkurta. Dėl likusios neatkurtos dalies buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštas Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8), kuriuo atsakovas buvo informuotas, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžintina. Apie šį raštą pareiškėjai buvo informuoti, nurodant, kad už likusią žemę pareiškėjams bus atlyginta pinigais. Pažymėjo, kad atsakovas negalintis tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo procedūrų, jei savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, kai nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, tolimesnis nuosavybės teisių atkūrimas nėra galimas. Atsakovo teigimu, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai atliko savo pareigas nuosavybės teisių srityje.

Dėl pareiškėjų skundo argumentų, kad atsakovas turėjo gauti informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės nurodė, kad nuosavybės atkūrimo procesui reikiama informacija buvo gauta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštu Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8).

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-03-09 sprendimų Nr. 49S-32, Nr. 49S-34, Nr. 49S-35, kuriais nutarta pareiškėjams tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,5853 ha (kiekvienam po 0,5853 ha) atkurti pinigais. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra tinkami subjektai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y., kad pareiškėjai yra teisėti pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės P. G. nuosavybės teisėmis valdytus 3 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste ir, kad kiekvienas iš pareiškėjų turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į 0,7500 ha ploto buvusios savininkės valdytos žemės. Ginčas byloje keliamas dėl to, kad, pareiškėjų manymu, atsakovas dalį nuosavybės teisių (po 0,5853 ha) nusprendė atlyginti pinigais galimai neturėdamas tam teisinio pagrindo, t. y. neįsitikinęs, ar buvusiame (duomenys neskelbtini), iš tiesų nėra būdų atkurti nuosavybės teisių natūra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai turintys teisę į į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės P. G. nuosavybės teisėmis valdytus 3 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus mieste. Kiekvienas iš pretendentų turintys teisę į 0,7500 ha žemės ploto buvusios savininkės valdytos žemės. Kiekvienam iš pareiškėjų Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-04-10 sprendimais Nr. 2.4-01-3902, Nr. 2.4-01-3901 ir Nr. 2.4-01-3900 (I t., b. l. 145–152) jau yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0399 ha žemės ploto buvusios savininkės valdytos žemės bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-10-20 sprendimais Nr. 2.4-01-4429, Nr. 2.4-01-4428 ir Nr. 2.4-01-4449 (I t., b. l. 122–129) yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,0048 ha žemės ploto buvusios savininkės valdytos žemės. Pareiškėjai taip pat yra įtraukti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, patvirtintą Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-09-14 įsakymu Nr. 49VĮ-1237-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-08-21 įsakymu Nr. 49VĮ-1160-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“. Pareiškėjams po 0,1200 ha žemės bus atkurta vėliau. Taigi kiekvienam iš pareiškėjų turimos teisės į 0,7500 ha žemės jau yra realiai atkurta į 0,0447 ha žemės, o nuosavybė į 0,1200 ha žemės dar bus atkurta vėliau. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Skundžiamais sprendimais už 0,5853 ha žemės nuspręsta atlyginti pinigais.

Nustatyta, kad sprendimus dėl nuosavybės teisių atlyginimo pinigais atsakovė priėmė atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštą Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 97). Minėtu raštu buvo atsakyta į NŽT Vilniaus skyriaus 2014-06-09 raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-70 (II t. b. l. 88), kuriuo atsakovas kreipėsi su paklausimu pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą/laisvus (neužstatytus) žemės sklypus, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirti valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2014-12-02 raštu informavo, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negražintina.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas pagal Atkūrimo įstatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka). Pagal šios Tvarkos nuostatas (106, 106¹ punktai) nuosavybės teisių atkūrimas iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra yra galimas tik prieš tai suderinus su savivaldybės administracija. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo miestui priskirtoje teritorijoje Žemėtvarkos skyriaus pirmiausia kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių prašydamas suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus. Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį Žemėtvarkos skyriui pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Toks nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Atitinkamai NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Priešingu atveju, t. y. NŽT nepaisant savivaldybės administracijos pateiktų duomenų, reikštų NŽT kompetencijos išplėtimą Tvarkos nuostatų prasme. Be to, tuo būtų pažeistas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas. Taip pat pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas nesuteikia NŽT vertinti savivaldybės administracijos pateiktų duomenų teisėtumo, nes tokia funkcija yra suteikta išskirtinai savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčą modeliuoja iš esmės vienu pagrindiniu aspektu, t. y., kad, pareiškėjų turimais duomenimis, buvusio (duomenys neskelbtini) km. teritorijoje dar yra laisvos ir neužstatytos žemės, o tuo tarpu atsakovas, prieš priimant skundžiamus sprendimus, turėjo įsitikinti, kad minėtoje teritorijoje daugiau nebebus formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra, t. y. atsakovas turėjo gauti atitinkamą informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės. Kaip tvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, atsakovas nagrinėdamas pareiškėjų prašymus atkurti nuosavybės teises natūra Vilniaus miesto teritorijoje, su 2014-06-09 raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-70 (II t. b. l. 88) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas pateikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą/laisvus (neužstatytus) žemės sklypus, kurie pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3-6, 12-14 punktų ir 13 straipsnio 1 dalies nuostatas nepriskirti valstybės išperkamai žemei, grąžinimui natūra buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Apie tai, kad likusi iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negražintina atsakovui buvo atsakyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštu Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) (I t., b. l. 97). Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštu buvo gauta informacija, kurią NŽT pagal Tvarkos nuostatas privalėjo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad NŽT Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nustatytos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos nepažeidė. Tuo tarpu pareiškėjų argumentai, kad atsakovas skundžiamus sprendimus priėmė prieš tai neįsitikinęs, ar ginčo teritorijoje nebebus daugiau formuojami žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra, laikytini nepagrįstais. Šiuos pareiškėjų argumentus, kaip minėta, paneigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-12-02 raštas Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie 2014-12-02 raštą Nr. A51-104624/14(2.14.2.12-MP8) pareiškėjai buvo informuoti 2015-01-07 raštais (I t. b. l. 93–96), todėl taip pat nėra pagrindo teigti, kad apie tai, jog nėra galimybės atkurti nuosavybę (duomenys neskelbtini), natūra, pareiškėjai nebuvo informuoti.

Vertinant byloje pareiškėjų pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-01-12 raštą Nr. A51-909/17(2.14.2.12-MP8), pažymėtina, kad juo pareiškėjų atstovė tik informuojama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas papildomai nagrinėja galimybę buvusio rėžinio kaimo teritorijoje suplanuoti papildomus žemės sklypus grąžinimui natūra ir yra pradėtos grąžintinų sklypų projektavimo procedūros. Raštu informuojama apie pradėtą sklypų projektavimo procedūrą, tačiau rašte nenurodyti, kokio dydžio sklypai projektuojami, be to, iš šio rašto turinio taip pat negalima vienareikšmiškai nuspręsti, ar sklypų projektavimo procedūra iš esmės bus baigta. Darytina išvada, kad šiuo raštu byloje skundžiamų sprendimų ydingumo pareiškėjai neįrodė.

Apibendrinant darytina išvada, kad NŽT gavusi informaciją iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento apie tai, kad galimybės atkurti nuosavybę (duomenys neskelbtini), natūra nėra, turėjo teisinį pagrindą nuosavybės teisių atkūrimą spręsti Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjų S. G. (S. G.), M. V., K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.