Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, dalyvaujant sekretorei Žibutei Stauskaitei, pareiškejui V. Z. (V. Z.), išnagrinejusi pareiškejo V. Z. skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarties, kuria buvo atmestas V. Z. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores 2010 m. balandžio 23 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

2009-01-27 Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimu pradetas ikiteisminis tyrimas pagal V. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, pareiškima del to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktores D. D., akcininko R. Z. (R. Z.) veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK183 str. 2 d. (turto pasisavinimas), požymiu. Pareiškejas nurode, kad budamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku susipažino su 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine atskaitomybe ir sužinojo, kad per ataskaitinius finansinius 2007 metus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagristai priskaiciavo ir išmokejo tuo metu direktoriu pareigas ejusiems asmenims 176614 Lt atlyginimo su priedais, kuris yra daug didesnis nei akcininku susirinkime numatytas direktoriaus atlyginimas bei priedas.

2009-04-15 Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores V.Gužaites nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustacius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 183 str. 2 d., t.y. kad butu pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Šio nutarimo teisetumas buvo patvirtintas 2009-08-06 Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu. Taciau Vilniaus miesto 3 apylinkes teismas 2009-09-02 nutartimi tenkino pareiškejo V. Z. skunda del Vilniaus apygardos prokuraturos prokurores 2009-04-15 ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-08-06 nutarimu panaikinimo ir ikiteismini tyrima atnaujino, pavesdama tyrima atliekanciai prokurorui atlikti papildomus procesinius veiksmus.

2010-04-23 Vilniaus apygardos prokuraturos prokurore, vadovaudamasi LR BPK 3 str. l d. l p., 212 str. 1 d. 1 p., prieme nutarima nutraukti ikiteismini tyrima, motyvuodama tuo, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., požymiu. Šio nutarimo teisetumas buvo patvirtintas 2010-06-09 Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu bei Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2010-08-23 nutartimi.

Pareiškejo nuomone, tiek prokurorai, tiek teismas neisigilino i jo pareiškime išdestytas aplinkybes. Nutartyje iš esmes atkartotos prokuroru nutarimuose išdestytos klaidingos išvados. Pareiškejo isitikinimu, prokurore neatliko savo pareigos atskleisti nusikalstama veika, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, nebuvo surinkti visi reikalingi duomenys.

Nurodo, kad del pirmojo prokuroru sprendimo nutraukti ikiteismini tyrima UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu teisetumo sprendes ikiteisminio tyrimo teisejas, tenkines Pareiškejo skunda, savo 2009-09-02 nutartyje vienareikšmiškai konstatavo, kad pagal bendroves istatus imones vadova renka ir atšaukia, nustato administracijos vadovo (direktoriaus) darbo apmokejimo tvarka išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininku susirinkimas. Teismas taip pat konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu, kad 2007-05-15 Priedu prie atlyginimu išmokejimo nuostatai, kuriais vadovaujantis buvo mokami priedai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams butu patvirtinti visuotinio akcininku susirinkimo. Ši teismo išvada, pareiškejo nuomone, rodo, kad 2007-05-12 Priedu prie atlyginimo išmokejimo nuostatai, patvirtinti direktores D. D. ir suderinti tik su R. Z., neturejo jokios teisines galios, todel jais vadovautasi nepagristai. Teismas konstatavo, kad tik išsireikalavus iš VMI duomenis apie 2007-2008 metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine veikla ir juos ištyrus bus galima nustatyti, ar pagal imones veiklos rodiklius buvo racionalu ir pagrista moketi direktoriui priedus, apie 6 kartus viršijancius pagrindini atlyginima, ar aplamai imone turejo pelno, o jei turejo, tai ar išmoketas direktorei priedas neviršijo 20 procentu bendro pelno. Pareiškejo isitikinimu, tokiu budu teismas nurode teisinius ir faktinius pagrindus, kuriais vadovaujantis turi buti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad butu priimtas teisingas sprendimas. Taciau tyrimo metu prokurore apklausdama subjektyvius ir bylos baigtimi suinteresuotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininka R. Z. ir jo darbuotojus, nesugebejo galimai apie jos pacios padaryta nusikalstama veika apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. D., kas leidžia pagristai manyti, kad tyrimas buvo atliekamas tendencingai, nesiimant priemoniu išsiaiškinti, ar buvo pasisavintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, ar bendrove galejo buti samoningai vedama prie tycinio bankroto.

Teigia, kad minetuose dokumentuose klaidingai nurodyta, jog visos priemokos prie darbuotoju atlyginimo buvo mokamos bendroveje nustatyta tvarka. Pareiškejo isitikinimu, atlyginimo mokejimu teisetuma prokurorai vertino remiantis vieninteliu požymiu, akcininko, turincio 69,725 % akciju, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju J. R. ir K. J. šališkais paaiškinimais ir ju paciu surašytais dokumentais. Taciau nei vienas iš pateiktu dokumentu nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad priedai direktorei iki 10 kartu viršijantys nustatyta atlyginima buvo mokomi pagristai. Prokurorai nepagristai nesireme aukštesnes galios teises aktais, nustatanciais akcininku teises ir pareigas bei reglamentuojanciais uždarosios akcines bendroves valdyma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatais. Savo nutarimais prokurorai iteisino ne teises aktu viršenybe, reglamentuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimo ir priedo direktoriams nustatyma, išmokejima, bet nusikalstamos praktikos, suformuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriu, ir akcininko R. Z. viršenybe virš AB istatymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatu.

Taip pat nurodo, kad prokurore nepagristai vadovavosi R. Z. parodymais, jog neva 2007-05-15 del nuolatiniu konfliktu su sunumi nusprende priimti priedu prie atlyginimo išmokejimo nuostatus. Jam kaip pagrindiniam akcininkui kito akcininko pritarimas sprendimams priimti itakos neturi, taciau su pastaruoju visada buvo tariamasi, pranešama apie priimtus sprendimus. Teigia, kad šios faktines aplinkybes neatitinka tikroves. Mano, kad prokurore turejo apklausti ir ji bei nustacius prieštaravimus, juos pašalinti suvedus R. Z. ir V. Z. akistaton.

Taip pat pareiškejas nesutinka su prokuroru išvada, kad R. Z. vienasmeniškas sprendimas nustatyti konkretu priedo dydi laikytinas formaliu ir proceduriniu visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu. Pasak pareiškejo, tokiai išvadai nebuvo pagrindo daryti vien tik del to, kad jokiu dokumentu apie 2007-05-15 visuotini akcininku susirinkimo sušaukima byloje net nera. Juolab, tokiai išvadai daryti nera pakankami tik vienos puses, t.y. R. Z., paaiškinimai, jog neva tarp akcininku vyksta konfliktas, akcininkas, kuris turi balsu dauguma turi teise priimti vienasmeniškus sprendimus del bendroves valdymo, o visiems akcininkams buvo siunciami šaukimai del akcininku susirinkimo. Taip pat nurodo, kad iš jo teismui pateikto akcininko R. Z. pasirašyto 2007-05-15 akcininku susirinkimo protokolo Nr.5 matyti, kad 2007-05-15 visuotinio akcininku susirinkimo darbotvarke yra „Del darbo užmokescio mokejimo dienos pakeitimo“. Taip pat jame nurodyta, kad šis klausimas nera visuotinio akcininku susirinkimo kompetencijos klausimas, todel susirinkimas abipusiu susitarimu neivyko. Taigi, R. Z. manydamas, kad šis dokumentas neišliko, bando susitares su D. D. ir J. R. pasinaudoti nevykusiu 2007-05-15 visuotiniu akcininku susirinkimu, išgalvodamas faktines aplinkybes, duodamas melagingus parodymus del jo sušaukimo ir pravedimo. Pažymi, kad pagal AB istatyma visuotinio akcininku susirinkimo sprendimas yra galimas tik dalyvaujant visiems akcininkams ir visiems akcininkams balsuojant, o ne taip, kaip buvo daroma.

Nurodo, kad priešingai nei tvirtina R. Z., nuo jo, V. Z., kaip akcininko samoningai buvo slepiama informacija apie neteisetai išmokamus priedus direktorei. Šiuos jo teiginius patvirtina ir tai, kad jam nebuvo pateikta net finansine atskaitomybe už 2007 metus ir akcininku susirinkimu protokolai, ka pripažino Vilniaus apygardos teismas 2010-03-10 nutartyje.

Pareiškejo nuomone, prokurorai ir teismas pagristai vadovavosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ istatu nuostatomis, kur direktoriui suteikta teise nustatyti atlyginima bendroves darbuotojams, taciau nepagristai ignoravo tai, kad direktoriaus atlyginimo nustatymas istatuose reglamentuojamas atskirai. Sutinka, kad 2007-05-15 Priedu prie atlyginimo darbuotojams mokejimo nuostatai neprivalomi tvirtinti akcininku susirinkime, nes darbuotojams atlyginima nustato ir atsako už tai direktorius. Taciau direktores sprendimu nuo 2008 metu buvo mokami priedai viršijantys 20000 Lt, pavyzdžiui, vyriausiajai buhalterei J. R. paskirtas 20728 Lt ir dukrai vadybininkei J. D. - 22668 Lt priedas (t. 1, b.l. 55, 72), apie tai jis sužinojo tik susipažines su byla. Pareiškejo isitikinimu, akcininko pasirašymas ant gamybinio pasitarimo protokolo (neaišku kas tai per procesinis dokumentas) nenuima nuo direktores atsakomybes už nepagristai išmoketas bendroves lešas tik dviems šiems darbuotojams bei sau paciai. Praktiškai visas pelnas už 2008 metus buvo išmoketas, kaip priedai prie atlyginimo trims asmenims: direktorei D. D., buhalterei J. R. ir dukrai - vadybininkei J. D.. Teigia, kad šie direktores sprendimai nera teiseti ir pagristi. Ši manyma sustiprina ir tai, kad po to, kai D. D. 2007-04-13 isakymu 07/17 buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ji pati 2007-04-27 savo isakymu Nr. 07/24 (t. 1, b.l. 36) paskiria sau 15449 Lt prieda už dvi darbo savaites. Nors prokurorai aiškina, kad D. D. del šio fakto buvo apklausta, byloje jos apklausos protokolo nera. Akivaizdu, kad D. D. nebuvo užduotas klausimas kokiu pagrindu ji išmokejo sau, net ir be neva egzistuojanciu 2007-05-15 dienos nuostatu, ši 15449 Lt prieda.

Skunde nurodoma, kad priimdamas sprendima atnaujinti ikiteismini tyrima, ikiteisminio tyrimo teisejas pavede prokurorams ištirti, ar pagal imones veiklos rodiklius buvo racionalu ir pagrista moketi direktoriui priedus, apie šešis kartus viršijancius pagrindini atlyginima, o ivertinus papildomai surinktus duomenis, spresti del butinumo ikiteisminiame tyrime atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ukines finansines veiklos tyrima, t.y. teismas ipareigojo prokurorus ištirti galima tycini imones vedima i bankrota. Taciau prokurorai nevykde jiems pavestu ipareigojimu, apsiribodami vien melagingais bylos baigtimi suinteresuotos D. D., buhalteres J. R. parodymais, neva jam, V. Z., ejusio direktoriaus pareigas metu taip pat buvo mokami analogiško dydžio priedai prie atlyginimo. Pažymi, kad 2006 metais, kai bendroves pelnas sieke 1107351 Lt, nebuvo išmoketa nei vieno priedo direktoriui, 2005 metais, kai pelnas buvo l526591 Lt, visuotinis akcininku susirinkimas prieme sprendima išmoketi prieda direktoriui, kas buvo tinkamai iforminta - 2005/02 , 2005/03, 2005/04 visuotinio akcininku susirinkimo sprendimais. Tuo paciu nurodo, kad 2007 metais pelnas, palyginus su 2005 metais sumažejo daugiau, kaip l000000 Lt ir sudare tik 440868 Lt, o 2008 metais jis sumažejo dar 500000 Lt ir sudare 43 601 Lt. Del šios priežasties akivaizdu, kad nebuvo racionalu ir pagrista moketi direktoriui priedus, ko visuotinis akcininku susirinkimas ir nedare.

Pagal pareiškeja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore D. D. ir buhaltere J. R. buvo suinteresuotos bendroves bankroto paskelbimu, nes iš jo surinktu ir prokurorams pateiktu irodymu matyti, kad pasinaudodamos neteisetai sukauptomis lešomis D. D. ir J. R. nuo 2008 metu vykdo veikla UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ naudodamiesi tais paciais telefonais ir faksais, veikiant toje pacioje vietoje, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudininke J. R. nutylejo, kad nuo 2008 metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) Lt“ vyriausiaja buhaltere. Taciau šios aplinkybes prokurorai netyre. Gi, pati prokurore V.Gužaite 2010-08-19 teismo posedyje pripažino, kad nevykde teismo nurodymo ir netyre imones tycinio vedimo i bankrota. Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. K. 2010-06-09 nutarime netenkinti jo, V. Z. skundo, (III tomas b.l. 179 ) nurode, kad nustatyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nera paskelbtas, tiriamuoju laikotarpiu mineta imone dirbo pelningai. Tai neatitinka nei teismo nurodymu, nei faktiniu aplinkybiu. 2009-09-02 teismo sprendime buvo pavesta tirti galima tycini imones vedima i bankrota, kai tuo tarpu prokuroras nurodo, jog tyrimo metu bankrotas nera nepaskelbtas. Pažymi, kad priešingai nei nurode prokuroras, 2009 metais bendrove patyre 490 017 Lt nuostoliu. Mano, kad tokie prokuroru veiksmai, samoningas teismo pavedimu ignoravimas rodo, egzistuoja galimas susitarimas tarp prokuroru ir pagrindinio akcininko R. Z. netirti imones vedima i bankrota.

Teismo posedyje pareiškejas praše skunda tenkinti.

Susipažinus su teismui pateikta skundo nagrinejimo medžiaga, ikiteisminio tyrimo nutraukimo medžiaga, konstatuotina, kad pareiškejo V. Z. skundas netenkintinas.

Ikiteisminio tyrimo teisejas, atmesdama pareiškejo skunda, ir prokurore, nutraukdama ikiteismini tyrima, padare pagrista išvada, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nera duomenu apie V. Z. pareiškime nurodyto turto pasisavinimo ar turto išvaistymo, juolab, skunde nurodomo bendroves privedimo prie bankroto, todel nenustacius, kad padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d. ar 184 str. 2 d., prokurore pagristai nutrauke ikiteismini tyrima, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. l p., 212 str. 1 p.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutartis, kuria atmestas pareiškejo skundas del prokuroru 2010 m. balandžio 23 d. ir 2010 m. birželio 9 d. nutarimu pagristumo, yra teiseta ir pagrista, priimta nešališkai ištiriant esmines skundo aplinkybes, nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymu nuostatu.

Nepagristas pareiškejo skundo teiginys, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nebuvo surinkti visi reikalingi duomenys, nebuvo atsižvelgta i esmines pareiškimo ir skundu aplinkybes. Išsamaus nusikalstamu veiku atskleidimo reikalavimas, itvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnyje, reiškia, kad baudžiamajame istatyme numatyta bausme gali buti taikoma tik baudžiamojo proceso metu neabejotinai nustacius nusikalstama veika padariusi asmeni bei išsiaiškinus visas sankcijai taikyti reikšmingas aplinkybes. Kaip teisingai nurodo pareiškejas, pareiga atskleisti nusikalstamas veikas turi prokuroras (LR BPK 2 str.), taciau prokuroras privalo imtis visu istatymu numatytu priemoniu nusikalstamos veikos atskleidimui tik tada, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu.

LR BK 183 str. 2 d. numatyta nusikaltimo sudetis reikalauja konstatuoti ne tik objektyvu fakta – turto ar turtines teises, arba moksline, istorine ar kulturine reikšme turinciu vertybiu pasisavinima, bet ir tiesiogine tycia kaltininko veikoje, t.y. nustatyti, kad pasisavindamas jam patiketa ar jo žinioje buvusi turta ar pan., asmuo suvoke, kad šis turtas ar jam nepriklauso.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-9-014-09, 2009-01-27 Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., del to, kad per 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriams buvo išmoketas daug didesnis atlyginimas nei akcininku susirinkime numatytas direktoriaus atlyginimas bei priedas, sprendimai išmoketi tokius atlyginimus ir priedus prie ju priimti savavališkai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktores ir vieno akcininko R. Z. sprendimu, kurie, pareiškejo isitikinimu, akivaizdžiai rodo, kad mineti asmenys yra suinteresuoti privesti imone prie bankroto.

Skunda nagrinejancio teismo vertinimu, visu byloje apklaustu liudytoju, tarp ju ir pareiškejo, parodymai parodo, jog V. Z. nera teisus, tvirtindamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas R. Z., direktore D. D. ir vyriausioji buhaltere J. R. atliko kokius nors neteisetus veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos analizes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, tarp ju ir V. Z., prie atlyginimo buvo skiriami priedai, kurie mokami kiekviena menesi pagal darbo sutarti. Byloje esanciu bendroves dokumentu analize rodo, kad priešingai nei kad nurodo pareiškejas, tiek jam, tiek kitam bendroves direktoriaus pareigas einanciam asmeniui visuotinio akcininku susirinkimo metu buvo nustatyti priedai prie atlyginimo, kurie žymiai viršija darbo sutartyje nustatyta atlyginima. Pastebetina, kad 2005-05-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininku susirinkimo sprendimu Nr. 2005/02 buvo nutarta direktoriui V. Z. moketi prie atlyginimo priemoka 3121,00 Lt, 2005-07-01 sprendimu Nr. 2005/03 - priemoka 18893,00 Lt, 2005-08-01 sprendimu Nr. 2005/04 - priemoka 19131,00 Lt, o tai rodo, kad V. Z. darbo direktoriumi metu pastarajam buvo mokami analogiški priedai prie atlyginimo, kaip ir velesniems direktoriams, atkreipiant demesi i tai, kad iš V. Z. darbo sutarties turinio matyti, jog jam einant direktoriaus pareigas, buvo nustatytas ir ženkliai didesnis - 7656 Lt dydžio atlyginimas, toks pats atlyginimas liko ji atleidus iš direktoriaus pareigu ir pervedus i vadybininko pareigas, kai tuo tarpu laikinai einanciam direktoriaus pareigas V. M. nuo 2006-12-07 buvo nustatytas 5000 Lt atlyginimas, o gincijamas D. D. atlyginimas nustatytas - 3000 Lt. Taigi, pareiškejo teiginiai, kad jis neva viso darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu negaudavo jokio priedo prie atlyginimo, paneigti ikiteisminio tyrimo metu sutrinktais duomenimis.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis taip pat paneigti pareiškejo teiginiai del D. D. darbo sutarties klastojimo, neva neteisetai irašytos galimai paties D. D. ranka, kaip kad teigia pareiškejas, tam tikro dydžio prieda itvirtinancios nuostatos, bei neva neteiseto isakymo Nr. 07/17, nustatancio priedo iki 20 proc. nuo bendro pelno, priemimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-04-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ neeilinio visuotinio akcininku susirinkimo metu buvo nutarta bendroves vadybininke D. D. laikinai perkelti i UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktores pareigas nuo 2007-04-13, mokant jai kasmenesini darbo užmokesti 3000 Lt plius prieda bei ipareigoti akcininka R. Z. pasirašyti isakyma del D. D. perkelimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkes pareigu i UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktores pareigas (susirinkime dalyvavo abu bendroves akcininkai - V. Z. ir R. Z.). 2007-04-12 akcininko R. Z. isakymu Nr. 07/17, atsižvelgiant i akcininku protokola, nuo 2007-04-13 D. D. buvo perkelta iš vadybininkes pareigu i direktores pareigas, jai skirtas 3000 Lt darbo užmokestis ir priedas. 2007-04-13 akcininkas R. Z., remdamasis 2007-04-12 isakymu Nr.07/17 pakeite D. D. darbo sutarti, perkeldamas 2007-04-12 isakymo Nr.07/17 nuostatas i darbo sutarti bei sukonkretino D. D. skirto priedo dydi - iki 20 proc. nuo bendro pelno. Tokiu budu, R. Z., valdantis 69,87 proc. (t.y. 2/3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciju, visuotinio akcininku susirinkimo priimto sprendimo ribose, neviršydamas jam suteiktu igaliojimu, padare D. D. darbo sutarties pakeitimus bei sukonkretino D. D. visuotinio akcininku susirinkimo metu priimta sprendima, nustatydamas pastarajai konkretu priedo prie atlyginimo dydi - iki 20 proc. nuo bendro pelno. Tyrimo metu apklaustas R. Z. patvirtino šias aplinkybes, todel pareiškejo teiginiai, jog tai pati D. D. savo darbo sutartyje iraše nuostata del priedo dydžio, o jo tevas R. Z. apie tai nieko nežinojo, neatitinka tikroves. Kita vertus, atsakant i pareiškejo teiginius del sprendimu priemimo be neva visuotinio akcininku susirinkimu sušaukimo, sutiktina su vyriausiojo prokuroro pavaduotojo išvada, kad nesant konkretaus akcininku susirinkimo sprendimo del priedo dydžio direktorei nustatymo, konkretus priedo dydis galejo buti nustatytas sekancio akcininku susirinkimo metu ar akcininku susirinkimo igalioto asmens sprendimu, atsižvelgiant i imones ukines - finansines veiklos rezultatus bei protingumo kriteriju, kas ir galejo buti padaryta. Aukštesniojo teismo nuomone, tokia situacija logiškai paaiškinama, atkreipiant demesi i tai, kad akivaizdu, jog tarp akcininku V. Z. ir R. Z. yra susikloste priešiški santykiai, kaip kad nurode R. Z., del šeimos turto padalinimo, kurie trukdo normaliai bendroves veiklai. Apie tai darytina išvada ne tik iš to, kas buvo anksciau pasakyta, bet ir atsižvelgiant i tai, kad akcininkui V. Z. yra nepriimtinas D. D. vadovavimas bendrovei (ka liudija ne tik R. Z., D. D. ir J. R. paaiškinimai, bet ir buhalteriniai dokumentai, kurie patvirtina, jog V. Z. iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleistas už šiurkštu darbo drausmes pažeidima), bet ir V. Z. veiksmai dar iki jo perkelimo iš bendroves direktoriaus i vadybininko pareigas, t.y. pagal R. Z. paaiškinima, V. Z. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu isteige kita bendrove ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientus perviliodavo i savo bendrove, del ko V. Z. iš direktoriaus pareigu buvo atleistas. Ši aplinkybe dar karta patvirtina tarp R. Z. ir V. Z. esancius turtinio pobudžio nesutarimus.

Taip pat byloje nera duomenu apie tai, kad bendroves direktore D. D. darbuotojams butu savavališkai skirsciusi priedus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2007-05-15 direktore D. D. patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priedu prie atlyginimo išmokejimo nuostatus, pasirašytus pagrindinio akcininko R. Z., kuriuose nustatyta, kad priedai prie atlyginimo gali buti mokami kiekviena menesi, priklausomai nuo ukines - komercines veiklos rezultatu, išmokejimo pagrindas yra darbo sutartyje numatyta salyga ar visuotinio akcininku susirinkimo sprendimas, pasiulymus del darbuotojui priedo dydžio nustatymo pateikia direktorius, vyriausiasis buhalteris ir pagrindinis akcininkas (t.y. R. Z.), sprendimas del darbuotojui priedo dydžio nustatymo priimamas balsu dauguma, sprendimo pagrindu pasirašomas isakymas del priedu išmokejimo. Ši tvarka pakeite iki tol buvusia priedu nustatymo tvarka, t.y. iki 2007-05-15, kol buvo priimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priedu prie atlyginimu išmokejimo nuostatai, priedai buvo mokami pagal direktoriaus V. Z. isakyma. Pagal vyriausios buhalteres J. R. paaiškinima, direktorius surašydavo isakyma, kam kiek moketi ir ji to isakymo pagrindu paskaiciuodavo darbuotojams atlyginimus ir išmokedavo atlyginima kartu su priedu. Kokiu principu direktorius vadovavosi skaiciuodamas priedus ji nežino. Nuo 2007-05-15, kai buvo priimti nuostatai, skaiciuojant prieda buvo vadovaujamasi minetais nuostatais. Pagal nuostatus, ji kiekviena menesi, susirinkime, kuriame dalyvavo pagrindinis akcininkas bei imones direktorius, pateikdavo finansinius duomenis apie imones pelna, po ko buvo surašomas susirinkimo protokolas. Veliau jau po šio susirinkimo, paruošdavo isakyma del priemokos išmokejimu, kuri pateikdavo jai. Ji paskaiciuodavo ir išmokedavo darbuotojams atlyginimus kartu su priedais. Abejoti tokiais liudytojos parodymais nera pagrindo, juolab, kad ir pats V. Z. šiu aplinkybiu negincijo ir pretenziju del tokios darbuotoju priedu nustatymo tvarkos pretenziju nereiške. Taigi, nera pagrindo išvadai daryti, kad bendroves pagrindinis akcininkas, t.y. R. Z., nežinojo apie bendroves finansine padeti ir mokamu darbuotojams priedu dydžius, nes pats dalyvavo ju svarstyme.

Taip pat nera pagrindo daryti išvadai, kad 2007-2008 m. imone dirbo nepelningai. Bendroves finansiniai dokumentai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. turejo pelno 1107351 Lt, o 2007 m. - 440 868 Lt, 2008 m. - 43 601 Lt pelno. Iš Vilniaus apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos Vilniaus skyriaus pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pelno mokescio deklaracijos matyti, kad už 2007-2008 m. bendrove pateike duomenis, kurie taip pat liudija, jog bendrove dirbo pelningai bei 2009-11-20 dienai biudžetui neskolinga. Todel tai, kad 2/3 akciju valdancio akcininko R. Z. sprendimas nustatyti bendroves direktorei konkretu priedo dydi, nesant visuotinio akcininku susirinkimo sprendimo del konkretaus priedo dydžio nustatymo, nelaikytinas akcininkui R. Z. suteiktu igaliojimu viršijimu, imones lešu švaistymu ar imones vedimu prie bankroto.

Aukštesniojo teismo nuomone, tai, kad R. Z. valdomas akciju kiekis visuotinio akcininko susirinkimo metu leido priimti sprendima del bet kokio dydžio priedo direktoriui nustatymo, galetu buti laikytinas formaliu ir proceduriniu visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimu.

Sprendžiant iš byloje surinktos medžiagos, konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., požymiu. Pažymetina, kad visi tarp akcininku kile nesutarimai del imones valdymo ir priimtu sprendimu teisetumo turetu buti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Taigi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-014-09, kaip kad pagristai konstatuota skundžiamojoje nutartyje, pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. nutrauktas pagristai, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymiu.

Del skundo argumentu atnaujinti ikiteismini tyrima pažymetina, kad nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka reglamentuoja LR BPK 217 str. Istatymo leidejas numate, kad ikiteismini tyrima, jei tam yra pagrindas, atnaujina prokuroras savo iniciatyva arba pagal proceso dalyviu skundus. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu. Šiuo atveju nera pagrindo spresti klausima del ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Pareiškejo skunde iš esmes atkartojami argumentai, išdestyti ankstesniuose jo skunduose ir prašymuose, išnagrinetuose ir atmestuose ikiteisminio tyrimo teisejo ir prokuroru. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teiseja išnagrinejo pareiškejo prašymus bei skundus ir motyvuotai juos atmete. Nepalankus pareiškejui prokuroru ir ikiteisminio tyrimo teisejos procesiniai sprendimai negali buti vertinami formaliai, kaip pažeidžiantys pareiškejo teises ir baudžiamojo proceso istatymo nuostatas. Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutartis pagrista, motyvuota, atsakanti i esminius pareiškejo skundo argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., 214 str., 442 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

V. Z. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. rugpjucio 23 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.