Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-151,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą, apėmimo būdą ir G. V. paskirta galutinė bausmė – 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas, atliekant ją pataisos namuose, į atliktos bausmės laiką įskaitant išbūtą laikinam sulaikyme ir kardomajame kalinime laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu išteisino G. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį G. V. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrintą 10 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi sušvelnino G. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę iki 10 metų ir 1 mėnesio.

Bausmės atlikimo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis bus atlikęs 2022 m. sausio 14 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 16 d. – 3 metai 8 mėnesiai 8 dienos.

(Duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 59-151 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 4 dalį ir 1 dalies 3 punktą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. V. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo G. V. skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs G. V. asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 59-151 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį ir 1 dalies 3 punktą. Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neišsamiai įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė apsvarsčiusi nuteistojo socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus. G. V. aukščiau išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti, kadangi priešingai nei teigia G. V., Komisijos Nutarimas yra visapusiškai motyvuotas, priimant sprendimą nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsižvelgta į G. V. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad G. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad G. V. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstomas 1 kartą. Anksčiau G. V. buvo keturis kartus teistas Lietuvoje, vieną kartą teistas užsienyje. G. V. per visą bausmės atlikimo laiką tris kartus baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, septynis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kaltės dėl nusikaltimų, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepripažįsta. Nuteistojo skunde išdėstyti teigiami pokyčiai bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų, nėra pakankami teismui daryti išvadą, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals, kadangi šie teiginiai negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka, akivaizdžių pokyčių ir pozityvios dinamikos jo elgesyje nenustatyta.

Teismas taip pat įvertino nuteistojo skunde, Nutarime, socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes, jog 2020 m. balandžio 1 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d. atliktų vertinimų metu nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, reikšmingų pokyčių nebuvo nustatyta. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad nors ir buvo stebimas nežymus rizikos įverčių mažėjimas, progresas yra minimalus, visą bausmės atlikimo laiką rizika išliko vidutinė, be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didžiąja dalimi sudaro būtent dinaminiai, o ne statiniai veiksniai, kas reiškia, jog nusikalstamo elgesio riziką yra galimybė mažinti. Dinaminiai veiksniai išskirti nustačius lėšų paskirstymo įgūdžių stoką, motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoką, gyvenimo stiliaus ypatumus, neskatinančius nuoseklaus prosocialaus elgesio raišką, artimų santykių palaikymas su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, impulsyvumą, agresyvų/kontroliuojantį elgesį, savitvardos stoką, nepakankamus problemų sprendimo įgūdžius, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamą gebėjimą laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, norint asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ko šiuo atveju nėra nustatyta. Tokie rizikos vertinimo rezultatai, nors ir priskiriant nuteistąjį prie vidutinės rizikos grupės asmenų, neleidžia teismui daryti išvados, jog G. V. elgesys bei bendras požiūris į jo paties padarytą nusikalstamą veiką rodytų, kad nuteistasis keičia savo elgesį teigiama linkme ir yra linkęs savo tolesnio gyvenimo nesieti su nusikalstamų veikų darymu.

Teismas, spręsdamas nuteistojo G. V. lygtinio paleidimo klausimą, taip pat atsižvelgia į asmens byloje, Nutarime bei 2021 m. rugpjūčio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-15 nurodytas aplinkybes, jog G. V. turi vidurinį išsilavinimą, iki nuteisimo dirbo vadybininku (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) direktoriaus pažymą, kurioje tvirtinama, kad iš įkalinimo įstaigos grįžęs G. V. bus priimtas į darbą, tiekėjo pareigas. Įvertinus socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją matyti, kad nors nuteistasis yra išreiškęs norą dirbti už pataisos įstaigos ribų, 2020 m. birželio 18 d. (duomenys neskelbtini) įgijo avalynės taisytojo profesiją, 2020 m. rugsėjo mėn. mokėsi siuvėjo specialybės, tačiau tokie jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi būdamas įkalinimo įstaigose nuteistasis neišreiškė noro įsidarbinti bei praktikoje pritaikyti savo bausmės atlikimo metu įgytų kvalifikacijų, kas leidžia spręsti, jog darbo patirties stoka atliekant pakankamai ilgą bausmę pataisos įstaigoje, tik rodo, jog ilgą laiką nedirbusiam asmeniui užsidirbti pragyvenimui teisėtais būdais, stokojant darbinės patirties, visuomenėje gali būti sudėtinga, kylant grėsmei ieškoti neteisėtų pajamų šaltinių.

Apibendrinant teigtina, jog G. V. stokoja darbinės patirties ir motyvacijos darbui, negalima teigti, jog vien deklaratyvūs teiginiai apie norą užsidirbti pragyvenimui būnant laisvėje teisėtais būdais, lygtinio paleidimo atveju įsidarbinti bendrovėje pateikusioje pažymą dėl galimybės įdarbinti nuteistąjį, būtų pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad G. V. iš pataisos įstaigos paleistas lygtinai galės tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką, užsidirbdamas pragyvenimui teisėtais būdais ir priemonėmis.

Visa tai rodo, kad nuteistasis dar nėra pakankamai kritiškai įvertinęs savo elgesio, nėra padaręs tinkamų išvadų bei pasiruošęs pavyzdingu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog, atsižvelgiant į vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nežymią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vyraujančius dinaminius veiksnius, nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu teismas atsižvelgia ir teigiamai vertina, kad nuteistasis G. V. palaiko socialinius ryšius su motina, dukra, sutuoktine, moka išlaikymą dukrai ir išėjęs iš pataisos įstaigos tikisi su sutuoktine plėtoti tolimesnius šeiminius santykius. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos gyventų mamos nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pateikė 2020 m. gruodžio 1 d. notariškai patvirtintą mamos O. V. pareiškimą, kuriame pastaroji įsipareigojo priimti gyventi savo sūnų į minėtą butą.

Nepaisant to, teismo vertinimu, nuteistojo G. V. skunde nurodyti motyvai, dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-151 panaikinimo, nesudaro pagrindo nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Komisija priimdama 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 59-151, dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam, nepažeidė nustatytų reikalavimų, elgėsi teisėtai ir pagrįstai bei išnagrinėjusi visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, priėmė pagrįstą Nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus G. V. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybių adaptuotis laisvėje stoka, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus G. V. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. skundą dėl (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 59-151 netaikyti nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.