Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. T., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-341 dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 31 d.

Bausmės pradžia: 2019 m. vasario 11 d. Bausmės pabaiga: 2029 m. vasario 11 d., 1/2 paskirtos bausmės atliko 2024 m. vasario 11 d. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. vasario 11 d. – 4 metai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 8 d. gautas nuteistojo R. T. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. LK-N-341 ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Skunde nurodoma, kad Komisija nepagrįstai netaikė lygtinio paleidimo. Komisijos nutarime apskritai nėra vertinami OASys rezultatai ir jų pokyčiai bausmės atlikimo metu. Nuteistajam apskritai nebuvo naujai atliekamas OASys vertinimas. Taip pat jis nebuvo informuotas apie Komisijos svarstymą. Su nuteistuoju jokie darbuotojai neaptarė resocializacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatų. Anksčiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, teismas nurodė, kad nuteistasis turėtų toliau įgyvendinti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauti elgesio pataisos programose, koncentruodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksmų šalinimą, mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės ir kitų probleminių sričių sprendimą. Šias rekomendacijas visus šešis mėnesius nuteistasis R. T. stengėsi įgyvendinti visais būdais, kas buvo jo valioje ir kaip tik jam pavyko, jis laikėsi visų pareigūnų nurodymų. Jis savarankiškai ėmėsi iniciatyvos ir susirado psichologą, kuris jam teikia konsultacijas nuotoliu. Nuteistasis formaliai buvo informuotas, kad Vilniaus kalėjime dirba tik lietuvių kalbą mokantys psichologai ir jam nebus teikiamos konsultacijos, kadangi jis nemoka lietuvių kalbos. Dėl to pastebėtina, kad nuteistasis lietuvių kalbos mokosi jau ne vienerius metus, dar laisvės atėmimo bausmę atlikdamas Marijampolės kalėjime. Jis tikrai deda visas savarankiškas pastangas į elgesio nuostatų keitimą konsultuodamasis su psichologu ir mokydamasis lietuvių kalbos. R. T. nesutinka su Komisijos išvada, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra nedidelė. Nuteistasis yra atlikęs žymiai daugiau nei pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Nors jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, tačiau jis teistas pirmą kartą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką viso bausmės atlikimo metu buvo vertinama kaip žema ir su šia rizika susiję pokyčiai bausmės atlikimo metu visumoje buvo vertinami kaip teigiami. Nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą, jeigu jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taip pat jis nori dirbti, buvo susiradęs ne vieną darbo vietą ir buvo pateikęs duomenis apie jo įdarbinimą, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių jis negali gauti leidimo dirbti Lietuvoje. Kol laisvėje gaus leidimą dirbti nuteistajam materialiai padės šeima, artimieji ir draugai. Jam ir dabar siunčiami pinigai pragyvenimui. Negalėdamas įsidarbinti nuteistasis tikisi gauti buitinių darbų pas draugą, pas kurį gyvens, kad bent darbais užsidirbtų pragyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. T. 2024 m. vasario 11 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimų vietų įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. T. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų apskritai būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. R. T. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada leidžia daryti išvadą, kad ši pažanga sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo R. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2023 m. kovo 20 d., 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. gegužės 31 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. buvo žema. 2025 m. balandžio 1 d. duomenimis taip pat buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (asmens t. 1, d. 1, b. l. 80). Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nustatyta R. T. žema nusikalstamo elgesio rizika, tad nuteistasis padarė pažangą mažindamas tokią riziką. Tačiau 2025 m. balandžio 1 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1002 nurodyta, kad buvo nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: nepakankami problemų identifikavimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai (asmens t. 1, d. 1, b. l. 80). Skunde nuteistasis teigia, kad jo elgesys nuo bausmės vykdymo pradžios kito į teigiamą pusę: bausmės vykdymo metu mokėsi lietuvių kalbos, konsultavosi su psichologu, vykdė jam skirtas rekomendacijas. Tačiau bylos duomenimis R. T. bausmės atlikimo metu baustas 2 kartus: 2022 m. kovo 22 d. disponavo mobiliuoju telefonu; 2023 m. gruodžio 13 d. nustatytas alkoholio vartojimo faktas (asmens t. 1, d. 1, b. l. 79). Atsižvelgiant į nurodytą, teismas šiuo metu negali daryti pagrįstos išvados, kad R. T. atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties deda maksimalias pastangas savo elgesio pakeitimui, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisija neatsižvelgė, kad nuteistasis dalyvavo kai kuriose pozityvaus užimtumo programose priemonėse: kaip anksčiau minėta, mokėsi lietuvių kalbos; savarankiškai susirado psichologą; dalyvavo individualiose konsultacijose pas psichologą, orientuotose į asmeninių savybių tyrinėjimą, jų ryšį su nusikalstama veika bei problemų sprendimo įgūdžius; individualiose konsultacijose pas socialinę darbuotoją, orientuotose į socialinių įgūdžių ugdymą, siekiant lavinti gebėjimus atsakingai tvarkyti finansus. Socialinio tyrimo išvada bei nuteistojo atstovo advokato T. K. pateikti duomenys patvirtina R. T. teiginius, jog jis dalyvavo tam tikrose individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, dalyvavo elgesio pataiso programose. Teismas tai vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime Nr. LK-N-341 nurodyta, kad R. T. rekomenduojama nedaryti teisės pažeidimų ir tęsti darbinę veiklą. Teismas taip pat pažymi, kad ne tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sąlygoja lygtinio paleidimo instituto taikymą.

Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą.

Iš byloje esančių duomenų ir Komisijos nutarimo matyti, kad duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmės atlikimo metu R. T. nedirba (dėl teisinio statuso), užsiima kūrybine menine veikla – dirbiniai iš medžio, paviršutiniškai vertina savo elgesį, nesugeba identifikuoti probleminių sričių. Nuteistasis skatintas 6 kartus, o baustas 2 kartus.

Nuteistojo požiūris į darbą iš esmės yra teigiamas, tačiau objektyviai susiduria su kliūtimis, kadangi būdamas (duomenys neskelbtini) pilietis, oficialiai įsidarbinti Lietuvoje šiuo metu negali. Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai pabrėžta, jog būtent finansinis nepriteklius buvo esminis faktorius, nulėmęs jo sprendimą atlikti nusikalstamą veiką – narkotinių medžiagų kontrabandą (asmens byla, t. 1, d. 1, b. l. 78). Svarbus aspektas yra tai, kad pats nuteistasis savo skunde teigia, jog iki tol, kol jam bus išduotas oficialus leidimas dirbti Lietuvoje, jam materialinę pagalbą suteiks šeimos nariai, artimieji bei draugai. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog būtent nuteistojo aplinkos asmenys (draugai), žinodami apie jo sudėtingą finansinę situaciją, pasiūlė lengvo uždarbio variantą – pervežti narkotines medžiagas už atlygį, ir būtent šis pasiūlymas paskatino jį įvykdyti nusikaltimą. Teismas kritiškai vertina nuteistojo argumentus, pateiktus dėl jo ketinimų įsidarbinti ir teisėtai užsidirbti pragyvenimui. Nors iš bylos medžiagos aišku, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu R. T. aktyviai stengėsi dirbti ir užsiimti kūrybine veikla, konstatuotina, kad šiuo metu jis dar neturi nuolatinių, stabilių darbo įgūdžių, būtinų integracijai į darbo rinką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, išlieka reali rizika, kad, susidūręs su finansiniais sunkumais, nuteistasis vėl gali rinktis neteisėtą būdą pinigams uždirbti.

Nors nuteistasis kelia klausimą, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas jam nedalyvaujant, tačiau LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 2012 m. birželio 14 d. Nr. 1R-159 patvirtintose Socialinio tyrimo išvados formų ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėse rekomendacijose nėra numatyta, kad nuteistasis būtinai privalo dalyvauti rengiant tokią išvadą (Išvadų 11 punktas).

Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, kad R. T. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.)), kas savaime parodo didesnį jo pavojingumą, bei neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėtų būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą, reikalaujantį jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Neatliktos bausmės dalis 2025 m. vasario 11 d. buvo 4 metai; nutarties priėmimo dieną šis laikas yra trimis mėnesiais trumpesnis, tačiau pakankamai reikšmingas ir nuteistasis neabejotinai turi galimybių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminius veiksnius dar mažinti.

Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar R. T. gali būti paleistas lygtinai.

Pažymėtina, jog ankstesniuose Komisijos nutarimuose ir teismų procesiniuose sprendimuose jau buvo akcentuoti nepakankami nuteistojo problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, tai vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių. Iš pateiktos naujausios 2025-04-01 socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo problemų identifikavimo bei pasekmių vertinimo įgūdžiai vis dar nepakankami. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Vilniaus kalėjimo specialisto kompentencija.

Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, vertino visus pastarąjį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, nuteistojo galimybės adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus R. T. iš laisvės atėmimų vietos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra pagrindo tenkinti nuteistojo R. T. skundo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-341.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. T. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-341.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.