Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo SĮ Vilniaus miesto būstas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį dėl pripažinimo šeimos nariu bei gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo, pareikštą atsakovui SĮ Vilniaus miesto būstas, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, R. P., trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti trečiąjį asmenį R. P. ieškovės šeimos nariu; įpareigoti atsakovą pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2014-04-29 Nr. 1.41-G14/0213 bei 2014-03-06 Nr. 1.41-G14/0062 ir perrašyti jas į socialinio fondo nuomos sutartį, įrašant trečiąjį asmenį kaip šeimos narį. Socialinio būsto nuomos mokestį skaičiuoti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji nuo 1976-01-23 gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trijų kambarių bute su bendro naudojimo patalpomis. Nekilnojamojo turto registre nuomojamos patalpos įregistruotos kaip du butai su bendro naudojimo patalpomis. Kartu su ieškove bute nuo 1988 metų gyvena trečiasis asmuo, ieškovės sūnus R. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra pensininkė, gauna 238 EUR pensiją. Trečiasis asmuo verčiasi atsitiktiniais darbais. Dabartiniu metu nedirba. Jis serga psichikos liga, piktnaudžiauja alkoholiu. 2016 metais keletą kartų padidėjo buto nuomos mokestis: 2015 metais mokėjo 35,14 EUR, o 2016 metais - 162,25 EUR. Nurodė, kad 2016-03-29 kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto bustas“ dėl gyvenamosios nuomos sutarties pakeitimo ir perrašymo į socialinio butų fondo nuomos sutartį, įrašant sūnų R. P. kaip šeimos narį. Busto pripažinimas socialiniu bustu sumažintų nuomos mokestį ir palengvintų jos labai sunkią materialinę padėtį. Trečiasis asmuo R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Patvirtino, kad gyvena su ieškove nuo tėvo mirties. Kartu su ieškove negyveno tik tada, kai atliko tarnybą kariuomenėje. Nurodė, kad kartu su ieškove rūpinasi buitimi. Teismo posėdyje nurodė, kad nedirba apie penkerius metus, kadangi niekas darbo nesiūlo. Paaiškino, kad yra įgijęs virėjo specialybę, pagal specialybę nedirba, nes nepatiko darbas ir darbo krūvis. Nurodė, kad nedarbingumo lygis jam nėra nustatytas, jaučiasi sveikas. Paaiškino, kad psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas prie 4 metus. Jokia liga nustatyta nebuvo. Retkarčiais vartoja alkoholį.Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vadovaujantis 2015-12-31 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 40-521 patvirtintu Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyriaus ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ socialinio ir savivaldybės būsto nuomos ir administravimo funkcijų tvarkos aprašu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ rengia administracijos direktoriaus ir pavaduotojo įsakymų projektus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos, nuomininko keitimo, kurie yra derinami ir vizuojami Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų, tame tarpe ir Teisės departamento teisininkų, kurie dokumento projektą vizavo neigiamai ir pateikė savo pastabas, rekomenduodami ieškovei V. B. patikslinti duomenis, ar R. P. gali būti įskaitomas į jos šeimos sudėtį vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 13 punktu. Tokie duomenys nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo R. P. nelaikytinas šeimos nariu ir į socialinio būsto nuomos sutartį nėra trauktinas.Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio 1983 m. Butų kodekso 49 straipsnį orderis buvo vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Ieškovei ir jos sutuoktiniui buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, bet ne socialinis būstas. Tuo metu pagal teisinį statusą socialinis būstas net negalėjo būti suteiktas, nes nei Butų kodekse, nei 1964 metų Civiliniame kodekse tokie būstai nebuvo numatyti. Tiek 2001-03-29 sudarant gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 99, tiek 2001-03-29 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 98 šių butų teisinis statusas nebuvo pakeistas. Jos liko Vilniaus miesto savivaldybės nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis. Ieškovei nuomojamos patalpos yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės būsto sąraše, o teisę pakeisti minėtų nuomojamų butų priskyrimą Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondui gali Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Pagal galiojanti įstatyminį reglamentavimą įgyti teisę į savivaldybes gyvenamųjų patalpų nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai - asmenys, kuriems Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2 str. 13 p. bei CK 6.588 str., pagrindu, ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomą informaciją, kurios pagrindu būtų galima pripažinti ieškovės sūnų R. P., šeimos nariu minėtų teisės aktų prasme, tačiau ieškovė šių reikalavimų neįgyvendino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino trečiąjį asmenį R. P., ieškovės V. B., šeimos nariu. Teismas paliko nenagrinėtą ieškinį dalyje, kurioje pareikti reikalavimai įpareigoti atsakovą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2014-04-29 Nr. 1.41-G14/0213 bei 2014-03-06 Nr. 1.41-G14/0062 ir perrašyti jas į socialinio butų fondo nuomos sutartį, įrašan sūnų R. P. kaip šeimos narį; socialinio būsto nuomos mokestį skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Teismas priteisė iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ į valstybės biudžetą 257,82 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas.Teismas nurodė, kad ieškovės ir trečiojo asmens R. P. paaiškinimai, jų pateikti aukščiau nurodyti dokumentai – gimimo liudijimas, santuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovė yra R. P. motina, o šis yra ieškovės sūnus. Gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos patvirtina, kad trečiasis asmuo R. P. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravo1988-12-03. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog trečiasis asmuo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena. Priešingai, ieškovės ir R. P. paaiškinimai patvirtina, jog trečiasis asmuo gyvena nuolat kartu su ieškove ir jie veda bendrą ūkį. Aukščiau nurodytose 2011-05-19 ir 2014-04-29 nuomos sutartyse, kurias ieškovė sudarė su Vilniaus miesto būstų, esantys įrašai patvirtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotam asmeniui 2011 ir 2014 metais nebuvo abejonių, jog trečiasis asmuo R. P. yra ieškovės šeimos narys. Atsižvelgiant į išdėstytą, trečiajam asmeniui atitinkant CK 6.588 straipsnio 2 ir 5 dalyje įtvirtintas sąlygas, ieškovės reikalavimas pripažinti trečiąjį asmenį R. P. ieškovės šeimos nariu patenkintas (CK 6.588 straipsnio 4 dalis).Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-19 įsakymu Nr. 30-725 dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini)pagrindinio nuomininko nutarta ieškovę laikyti dviejų asmenų šeimos (ieškovės ir sūnaus R. P.) pagrindine dviejų kambarių 44,39 m2 bendro ploto socialinio būsto (duomenys neskelbtini) nuomininke. Byloje esantys 2011-05-19 socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos 2011-05-19 sutartis Nr. 1.39-N11/1193 ir buto perdavimo ir priėmimo 2011-05-19 aktas Nr. N-5.22-1193 patvirtina, kad 2011-09-15 ieškovei buvo išnuomotas būstas, esantis Širvintų g. 8-3, Vilniuje. Šios sutarties 13 punkte buvo nustatyta, kad ieškovė po trejų metų, iki 2014-04-30, nuomotojui turi pateikti sutarties 12 punkte nurodytus dokumentus. Taigi, nuo 2011-05-19 ieškovė pagal 2001-03-29 sutartį Nr. 99 ir pagal 2011-05-19 sutartį Nr. 1.,39-N11/1193 iš savivaldybės nuomojosi dvi gyvenamąsias patalpas, esančias name Širvintų g. 8, Vilniuje: 44,39 m2 bendro ploto patalpas, kurių adresas (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 25,03 m2 gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvenamųjų patalpų nuomos 2014-03-06 sutartis Nr. 1.41-G14/0062, sudaryta tarp ieškovės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patvirtina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės 2013-12-11 sprendimu Nr. 1-1582, ieškovės 2014-03-05 prašymu buvo pakeista Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2001-03-29 sutartis Nr. 99. Ieškovei Gyvenamųjų patalpų nuomos 2014-03-06 sutarties Nr. 1.41-G14/0062 pagrindu buvo išnuomotas 25,03 m2 butas, esantis Kintų g. 8 -3A, Vilniuje.Teismas nurodė, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimus įpareigoti atsakovą pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2014-04-29 Nr. 1.41-G14/0213 bei 2014-03-06 Nr. 1.41-G14/0062 ir perrašyti jas į socialinio butų fondo nuomos sutartį, įrašant sūnų R. P. kaip šeimos narį; socialinio būsto nuomos mokestį skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, nėra pateikusi savivaldybės tarybos sprendimo dėl ieškovei nuomojamų būstų įrašymo į socialinio būsto sąrašą ar atsisakymo tai padaryti, ieškovė taip pat nėra pateikusi SĮ Vilniaus miesto būstas sprendimo dėl nuomos sutarčių pakeitimo ar atsisakymo sutartis pakeisti. Teismas nurodė, kad teismui nėra pateiktas savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimas, išnagrinėjus ieškovės 2016-03-29 prašymą, nėra pagrindo ieškovės nurodytais pagrindais šioje byloje spręsti ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą pakeisti ieškovės nurodytas sutartis į socialinio būsto fondo sutartis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių 2014-04-29 Nr. 1.41-G14/0213 bei 2014-03-06 Nr. 1.41-G14/0062 pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė turi teisę ir pareigą išnaudoti galimybę kreiptis į savivaldybę ar jos įgaliotą instituciją dėl su ją sudarytų nuomos sutarčių pakeitimo Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatyta tvarka, o šioms institucijoms priėmus nepagrįstą ar neteisėtą sprendimą, ji įgytų teisę sprendimus skųsti juose nurodyta tvarka ir terminais, arba reikšti reikalavimą prašant įpareigoti kompetentingą asmenį atlikti tam tikrą veiksmą. Kadangi ieškovė neišnaudojo neteisminės tvarkos ir dar gali ja pasinaudoti, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis 2014-04-29 Nr. 1.41-G14/0213 bei 2014-03-06 Nr. 1.41-G14/0062 ir perrašyti jas į socialinio butų fondo nuomos sutartį, įrašant sūnų R. P. kaip šeimos narį; socialinio būsto nuomos mokestį skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti pirmos instancijos 2017-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 257,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrine teisine pagalba ieškovui ir 40,12 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Šias išlaidas prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gyvenamųjų patalpų, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Butas), savininkė. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 Įmonei patikėjimo teise buvo perduotos naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims (Įstatų 9.15 punktas). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių subjektas ir neturi nei teisių, nei pareigų atsakyti pagal ieškinio reikalavimus dėl ko yra netinkamas atsakovas (CPK 45 str.).Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka, t. y. su tuo, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos, ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti atsakovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-08 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-11-18 sprendimo Nr. 1-1291, 1 punktu, kuris nustato, kad atsakovei patikėjimo teise yra perduota naudoti ir valdyti įstatymų nustatyta tvarka Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias Savivaldybės būsto fondo ir Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios ir negyvenamąsias patalpas. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010-05-12 sprendimu Nr. 1-1538 patvirtintuose atsakovės įstatuose aiškiai nustatyta, kad atsakovei yra suteikti įgaliojimai laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės (toliau - savivaldybė) interesams, valdyti, naudoti ir disponuoti savivaldybės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuris patikėjimo teise perleistas atsakovei, disponuoja nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (10, 10.2 p.). Taip pat minėtuose įstatuose nustatyta, kad atsakovei suteikta teisė atstovauti savivaldybės interesus visų instancijų <...> teismuose, bylose dėl <...> įmonės patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų ar jų dalių ir kt. ieškinius, reiškiant dėl patalpų nuomos <...> bei atstovaujant kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi (įstatų 10.3 p.). Nei viena iš proceso šalių, tame tarpe ir atsakovė nereiškė jokio prašymo nei procesiniuose dokumentuose nei žodinių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku kas trukdė atsakovui reikšti šį prašymą bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Manytina, kad pagal byloje esančia medžiagą bei nurodytus argumentus, nebuvo pagrindo konstatuoti esant šį pagrindą, atkreipiant dėmesį, kad atsakovas iki pat apeliacinio skundo pateikimo dienos jokių prašymų ar reikalavimų dėl proceso šalies pakeitimo tinkama, neteikė.Teismų praktikoje yra suformuluota bendra pobūdžio taisyklė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismo išlaidų priteisimas ar dalinis priteisimas siejamas su tuo, ar šalies naudai priimtas sprendimas ir jų dydis priklauso nuo patenkintos ieškininių reikalavimų dalies. Ši taisyklė susijusi su materialiaisiais teisiniais santykiais bei atlyginimo teorijos taikymu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistos valstybei bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nurodo, kad šios išlaidos turėjo būti priteistos iš trečiojo asmens, o ne atsakovo, kadangi trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Apeliacinės instancijos teistas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas pirmosios instancijos teisme nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nekėlė tinkamo atsakovo byloje klausimo, neteikė jokių įrodymų, susijusių su jo netinkama procesine padėtimi, todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų savo išvadų nepateikė. Įstatyme įtvirtintų pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliaciniame skunde argumentų vertinti negali. Tuo labiau, kad atsakovas neprašo panaikinti teismo sprendimo dalies, kurioje R. P. pripažintas ieškovės V. B. šeimos nariu, o prašo tik panaikinti sprendimo dalį, kuria priteistos iš jo bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Išimčių, kad bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos ieškovo, laimėjusio bylą, naudai ne iš atsakovo, o iš trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, įstatymas nenumato. Įvertinusi išdėstytus motyvus bei, tai, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.