Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-08-17 · Civilinė byla Nr. e2-10302-867/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
e2-10302-867/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01248-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10302-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01248-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.1(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 17 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei V. M. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 1580,21 Eur skolą, 50,01 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo 1249,40 Eur kredito sumos nuo 2018 m. liepos 24 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. sausio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei buvo suteiktas 1 300,00 Eur kreditas; bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 63,36 procentai. Ieškovė nurodė, jog atsakovė laikų nevykdė savo pareigos mokėti įmokas, ieškovė siuntė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė nereagavo. Nurodė, jog atsakovės skola 2018 m. liepos 24 d. sudaro 1 580,21 Eur, iš kurių 1 249,40 Eur kreditas, 176,34 Eur palūkanos, 4,47 Eur delspinigiai ir 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos. Duomenų, jog atsakovė padengė įsiskolinimą, ar reiškė pretenzijas ieškovei dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad Vartojimo kredito sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei kreditą, atsakovė jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino, palūkanų nemokėjo, todėl atsakovė laikoma pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).

Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalį jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, analogiškos sąlygos yra numatytos ir tarp šalių sudarytoje sutartyje, todėl ieškovė kreipėsi į teismą nesuėjus sutartyje numatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 249,40 Eur kreditą ir 176,34 Eur palūkanas, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi atsakovė įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4,47 Eur delspinigius pagal ieškovės pateiktą paskaičiavimą taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.874 straipsnio 1 dalis numato, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, numatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkto skiltyje ,,Pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos“, atsakovė įsipareigojo pavėluoto įmokų mokėjimo atveju mokėti paskolos davėjui sutartines 50,01 procentų dydžio palūkanas nuo sutartimi nustatytos kredito grąžinimo dienos iki realaus kredito gavėjo įsipareigojo grąžinti kreditą įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovei iš atsakovės priteistinos sutartinės palūkanos pagal šalių sudarytą kredito sutartį – 50,01 procentų dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito dalies (1249,40 Eur) nuo 2018 m. liepos 24 d. (ieškinio parengimo dienos) iki prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 150,00 Eur dydžio ikiteisminio išieškojimo išlaidas. Iš prie ieškinio pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2017 m. spalio 1 d. sudarė skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartį su uždara akcine bendrove „SE7“. Uždaroji akcinė bendrovė „SE7“ 2018 m. liepos 26 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. SE7 1113, kurią ieškovė apmokėjo. Nors sąskaitoje faktūroje ir mokėjimo nurodyme įvardijimas skolininkė V. M., tačiau ieškovė teismui nenurodė aplinkybių, kaip šios išlai­dos yra susijusios su nagrinėjama byla, ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Pažy­mė­tina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išsky­rus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Iš į bylą pateiktos 2017 m. spalio 1 d. skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutarties 2.1–2.4 punktų maty­ti, kad sutarties dalykas yra pretenzijų ir raginimų siuntimas skolininkui, telekomunikacinėmis priemonėmis skolininko raginimas sumokėti skolą, vykimas į skolininko buvimo vietą ir derybų vedimas dėl įsiskolinimo padengimo, skolos padengimo kontroliavimas. Kartu su ieškiniu pateikta tik viena pretenzija, kuria atsakovė raginama sumokėti pradelstą sumą ir byloje nėra duome­nų, kad atsakovė kito­mis priemo­nėmis buvo raginama atsiskaityti, kad su ja buvo vedamos derybos ir pan. Atsižvel­giant į išdės­tytas aplinkybes, darytina išvada, kad prašo­mos atlyginti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (nenurodyta, kokios konkrečios išlaidos sudaro prašomą priteisti sumą, kokie veiks­mai buvo atliekami vykdant ikiteisminį skolos išieškojimą). Be to, pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsa­ko­vo 150,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų atlyginimą, atmestinas.

Kadangi atsakovė pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1430,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus iš dalies iš atsakovės proporcingai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas 90,50 procento, o byloje yra įrodymai, kad ieškovė turėjo 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis), todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 32,58 Eur suapvalinus 33,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1430,12 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimties eurų 12 cento) įsiskolinimą, 50,01 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo 1249,40 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt devynių eurų 40 centų) kredito sumos nuo 2018 m. liepos 24 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1430,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2018 m. liepos 30 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas 302513887, J. B. g. 25A-21, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Swedbank.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Inga Sakalauskaitė