Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Baudžiamoji byla 1A – 28 – 350 / 2014

2014 m. sausio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Z. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo Z. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nubaustas 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-11-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir Z. V. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 str. atidėtas dvejiems metams, paskiriant pareigas - laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Z. V. nuteistas už tai, kad jis pažeisdamas Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo Kęstučio Venckaus 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl teismo įpareigojimų skyrimo, kuria jam pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 str., 7 str., 8 str. buvo skirti teismo įpareigojimai šešių mėnesių laikotarpiui nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku nuo 19.00 val. iki 8.00 val., esant būtinumui kitu laiku išvykti iš gyvenamosios vietos, informuoti priežiūrą vykdantį pareigūną ir su jo leidimu, nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, tai yra 2013 m. gegužės 22 d. 20.20 val. nebuvo savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Panevėžio raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini).

Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad remiasi įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) namo vidinio kiemo iki daržo pradžios yra apie 10-12 m., o nuo ūkinio pastato rytinės dalies iki agurkų lysvės apie 12 m., tačiau nenurodo motyvų - kokias išvadas šios aplinkybės patvirtina. Be to apeliantas pažymi, kad protokole nurodyti atstumai iki daržo yra netikslūs.

Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnas R. S. apklausos metu teigė, kad atvykęs pas jį (apeliantą) į namus, užtruko apie 15-20 min., ir visą laiką filmavo. Tačiau iš R. S. pateikto vaizdo įrašo matyti, kad įrašas trunka vos 5.31 min. ir vaizdo kamera yra įjungiama vos privažiavus ir dar net neišlipus iš automobilio. Be to, šis liudytojas teigė, kad apžiūrėjo visą namą, kiemą, filmavo tarpą tarp pastatų kur matėsi daržai ir jo (apelianto) nesimatė, be to, šaukė apeliantą. Tačiau šiuos parodymus paneigia pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog R. S. apžiūrėjo namo vidų, o prie ūkinių pastatų net nepriėjo, po to su D. Š. apėję namą vėl jį pašaukė. Tačiau kaip matyti jis šaukiamas buvo ne kieme, o nuo kelio, daržus nuo tos vietos skiria ūkinis pastatas ir namas, todėl pareigūnų išgirsti nebuvo galimybės. Be to vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnai pas jį namuose užtruko apie 5 minutes, daržo neapžiūrėjo ir jo ten neieškojo, todėl akivaizdu, kad pareigūnai savo pareigas atliko netinkamai, neapžiūrėjo visos jo namų valdos siekiant įsitikinti, ar jo tikrai nėra.

Tai, kad jis aptariamu laiku buvo namuose, patvirtina ir jo tėvų parodymai - tėvas nenurodė, kad jo namuose nėra, o ėjo ieškoti, nes nežinojo, kur jis tiksliai tuo metu yra, pas jį, ar pas motiną, kuri taip pat tvirtino, kad jis kasė lysves agurkams, o agurkus sėjo po gegužės 22 d.

Teismo išvados, kad pats asmuo, kuriam paskirti teismo įpareigojimai turi pareigą pasirūpinti, kad jį galima būtų rasti, yra nepagrįstos, nes tokiu būdu teismas įrodinėjimo naštą dėl savo nekaltumo perkelia jam ir tokiu būdu pažeidžia tiek Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, tiek BPK nuostatas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja ir nuteistasis prašo skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo nuosprendį apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, jų visetą, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai Z. V. nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistasis Z. V. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus bei teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad kaltinime nurodytu laiku buvo namų valdoje – darže, o policijos pareigūnai netinkamai atlikdami savo pareigas, neapžiūrėjo visos namų valdos ir neįsitikino, ar jo tikrai ten nėra, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apeliantas neginčija, kad jis byloje nagrinėjamu laiku turėjo teismo nustatytą pareigą atitinkamu laiku būti savo namuose, tačiau teigia, kad jį tikrinę pareigūnai nesiėmė visų priemonių jį namo valdoje surasti.

Asmens, kuriam skirti teismo įpareigojimai, pareiga jų laikytis, o kartu ir sudaryti sąlygas teismo įpareigojimų laikymąsi kontroliuojantiems pareigūnams protingumo kriterijus atitinkančiomis priemonėmis užfiksuoti įpareigojimo vykdymą, negali būti traktuojamas kaip savo nekaltumo įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.

Kolegija konstatuoja, kad apeliantą tikrinę pareigūnai, siekdami jį surasti namo valdoje, padarė visus protingai įmanomus veiksmus kad įsitikinti, jog apelianto tikrinimo metu nebuvo namuose, t.y. pareigūnai pakankamai ilgai ieškojo jo ir patys, tą pareigūnų prašymu darė ir apelianto tėvas, todėl nėra jokios abejonės, kad jei apeliantui, jei jis tikrinimo metu būtų buvęs namuose, buvo sudarytos visos sąlygos sužinoti apie pareigūnų vizitą ir jiems pasirodyti, t.y. įrodyti, kad jis įpareigojimų laikosi. Dėl to skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad apeliantas pažeidė teismo įpareigojimą, yra visiškai pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo Z. V. apeliacinį skundą atmesti.