- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2A-326-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29883-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Atsakovas
- V. N., S. V., N. M., R. V., T. B., V. V., A. M.
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Kategorijos
- 2.4.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovų V. N., S. V., N. M., R. V., T. B., V. V. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. N., S. V., N. M., R. V., T. B., V. V. ir A. M. dėl leidimo patekti į negyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus įleisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Ginčo patalpos), siekiant nustatyti ar šios patalpos naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šių patalpų paskirtį. Įvertinus tai, jog nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovai, ieškovė prašo nustatyti terminą, per kurį sprendimas privalo būti įvykdytas, bei nustatyti teismo nuožiūra baudą atsakovams, jeigu jie per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2014-04-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus pažymoje Nr. A51-36007/14-(2.15.2.48-MP7) nurodyta, kad yra formuojamos (duomenys neskelbtini) esančios patalpos, padalinant (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančias patalpas į 7 atskirus turtinius vienetus, taip pat nurodant, kad šios patalpos gali būti naudojamos tik pagal administracinę paskirtį. Šiuos 7 turtinius vienetus nuosavybės teise valdo atsakovai. Valstybinis turizmo departamentą prie Ūkio ministerijos atsakė, jog šiuo adresu yra registruotas apartamentų kompleksas. Ieškovas gavo kitų asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), skundus, dėl galimai ne pagal paskirtį naudojamų administracinių patalpų. Siekiant nustatyti, ar minėtos patalpos naudojamos pagal Nekilnojamojo registre nurodytą paskirtį, ieškovas 2016-04-01 raštu kreipėsi į atsakovus minėtų patalpų savininkus, prašant leisti 2016-04-12 apžiūrėti jiems nuosavybes teise priklausančias patalpas, taip pat papildomai 2016-07-01 prašyta suteikti galimybę apžiūrėti patalpas, tačiau patalpų savininkų leidimai patekti į patalpas nebuvo gauti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad šia civiline byla siekiama dviejų tikslų: sukelti naujiesiems pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams, t. y. atsakovams, kuo daugiau nepatogumų ir neigiamų padarinių bei naudoti šią bylą įrodymų rinkimui, kurie bus tendencingai interpretuojami ir naudojami kitose teisminėse bylose ar neteisminiuose procesuose. Ieškovas vykdė patikrinimą pagal A. G. pateiktą skundą.
4. Ieškovas bando prisidengti įstatymų nuostatomis, kurios numato pareigą užtikrinti, kad eksploatuojamas pastatas atitiktų privalomuosius pastovumo reikalavimus bei dėl to nekiltų grėsmės paties pastato (jo laikančiųjų konstrukcijų) stabilumui ir aplinkiniams asmenims. Ieškovas neužsimena dėl to, kokią grėsmę pastato stabilumui ar aplinkinių saugumui nustatė ar įtaria ieškovas. Nurodo, kad jokia grėsmė neegzistuoja, kadangi atsakovai rūpinasi jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, taip pat rūpinasi ir pastato bendrojo naudojimo objektais, bei, kad pastatas atitiktų įstatymų nustatytus reikalavimus ir nebūtų daroma žala jo elementams.
5. Pats ieškovas nenurodė jokių, net teorinio lygmens, grėsmių ar tretiesiems asmenims daromos žalos galimybių. Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistai imasi ne jiems, o Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos kompetencijai priskirtinų funkcijų. Ieškovas reiškiamu ieškiniu siekia, kad be jokio teisinio pagrindo būtų pažeistas atsakovų nuosavybės neliečiamumo principas, tačiau nenurodo, kokiu tikslu siekiama pažeisti prigimtines atsakovų teises.
III. Teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai ir įpareigojo atsakovus per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, leisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus specialistams patekti į Ginčo patalpas ir sudaryti sąlygas patikrinti patalpų naudojamo paskirtį.
7. Teismas sprendime nustatė atsakovams vieno mėnesio terminą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimui įvykdyti. Teismas nusprendė, kad atsakovams per vieną mėnesį nuo sprendimo įsitesėjimo dienos, neįvykdžius sprendime nurodyto įpareigojimo, skirti 100 Eur dydžio piniginę baudą kiekvienam atsakovui.
8. Teismas sprendime nurodė, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ginčo patalpos yra negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos.
9. Ieškovas atlikęs patikrinimą vietoje ir iš interneto tinklapiuose publikuotos informacijos matyti, kad administracinės paskirties patalpos įrengtos ir pritaikytos ne administracinės paskirties patalpų naudojimui, o teikti apgyvendinimo paslaugas.
10. Iš Valstybinio turizmo departamento prie ūkio ministerijos 2016-11-23 patikrinimo akto Nr. PA-19 matyti, kad atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurios buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nustatyti pažeidimai/teisės aktų reikalavimų neatitikimai, t. y. pažeistas Turizmo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, kas savo ruožtu taip pat suponuoja teisinį pagrindą atsakingai institucijai (ieškovui) inicijuoti patikrinimą dėl patalpų naudojimo paskirties.
11. Teismas nustatė, kad ieškovo darbuotojams atvykus į Ginčo patalpas būtent V. N. atsisakė įleisti ieškovo darbuotojus į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) 1-ajame aukšte, tuo sąmoningai kliudydamas atlikti patikrinimą.
12. LR Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 5 punktas (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01), numato, kad viešojo administravimo subjektai, atliekantys statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus.
13. Ieškinyje ieškovė reikalavimą grindė ieškinio pateikimo metu galiojusiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3983 Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse (toliau - Taisyklės), kur buvo nustatyta, jog priežiūros vykdytojas atlikdamas statinio (jo patalpų) faktinių duomenų patikrinimą vietoje surenka įrodymus, <...> savo funkcijoms vykdyti priežiūros vykdytojas turi teisę netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus
14. 2017-03-30 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-685 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 30-3983 „Dėl statinių naudojimo priežiūros tvirtinimo“ panaikintas bei patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (toliau- taisyklės). Šių taisyklių 5 punktas nustato, kad „Statinių naudojimo priežiūros vykdytojų (toliau – priežiūros vykdytojai) funkcijas vykdo: Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai, kurie atlieka statinio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kai yra gautas skundas, prašymas ar pranešimas dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimo ne pagal paskirtį turi teisę savo funkcijoms vykdyti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus“.
15. Ieškovas negali realizuoti savo teisių ir pareigų, nėra kitų galimybių išsiaiškinti, ar atsakovai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą įleisti ieškovo darbuotojus į ginčo patalpas, siekiant nustatyti, ar šios patalpos naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą šių patalpų paskirtį, todėl ieškovo prašymas tenkintinas (LR Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 5 , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-03-30 įsakymu Nr. 30-685 patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
16. Atsakovai patiekė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
17. Apeliantai nurodė, kad priimtame sprendime yra pažeistos jų konstitucinės teisės, Konstitucijos 23 str. įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Pirmosios instancijos teismas minėtas apeliantų teises nurodė tik kaip deklaratyvias.
18. Teismas skundžiamame sprendime neatliko vertinimo, ar ieškovas kitu būdu negali įgyvendinti jam priskirtų pareigų nustatant patalpų naudojimo pagal paskirtį aplinkybes. Apeliantai inicijavo kreipimąsi į ieškovą su prašymu detalizuoti, kokias aplinkybes ieškovas siekia nustatinėti. Ieškovo patekimas į minėtas patalpas laikytinas ultima ratio priemone
19. Apeliantai nebuvo informuoti dėl (duomenys neskelbtini) patalpų apžiūros laiko.
20. Turizmo departamentas nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su patalpų naudojimu. Ieškovas klaidingai suprato Turizmo įstatymo nuostatas, nes nesigilino į klasifikuojamų ir neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimo skirtumus. Turizmo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias apgyvendinimo paslaugų pavadinimų naudojimą (dėl teisės pavadinime naudoti žodį viešbutis) teismas klaidingai interpretavo kaip suteikiančias pagrindą ieškovui patekti į apeliantų patalpas tam, kad šios patalpos būtų apžiūrėtos.
21. Teismas sprendime pažeidė įrodymų vertinimo taisykles - pateikti dokumentai ne valstybine kalba.
Atsiliepimas
22. Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad numatytos priemonės (įpareigojimas įsileisti į minėtas apeliantams priklausančias patalpas) atitinka teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, o būtent vadovaujantis Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 5 punktu viešojo administravimo subjektai, atliekantys statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti naudojamą statinį.
23. Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, ir nagrinėjamu atveju laikytinas deklaratyviu, kadangi šiuo atveju ieškovo (viešojo juridinio asmens) pastangos įvertinti ir nustatyti, ar nėra pažeidžiami teisės aktai, negali būti vertinami kaip nuosavybės teisės ribojimas.
24. Teismas išsamiai nurodė, jog ieškovas patikrinimą atlieka (duomenys neskelbtini), gyventojų skundų pagrindu, ir, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi pareigą tikrinti informaciją ir visapusiškai ir išsamiai surinkti duomenis, ar atsakovai laikosi įstatymuose nustatytų pareigų naudoti patalpas pagal jų paskirtį, visgi ieškovas negali realizuoti savo teisių ir pareigų bei į tai, kad nėra kitų galimybių išsiaiškinti, ar atsakovai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
25. Ieškinyje aiškiai yra nurodyta, kad ieškovas įgyvendindamas jam priskirtas pareigas pagal teisės aktus, siekia tinkamai jas realizuoti nustatant ar apeliantai tinkamai naudoja jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).
26. Ieškovas geranoriškai apeliantus informavo ne vieną kartą, tačiau apeliantai piktybiškai vengė bendradarbiauti su ieškovu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu vengė geranoriškai ir taikiai susitarti, siekiant sudaryti ieškovui įstatymuose nustatytą pareigą patikrinti patalpas ar jos naudojamos pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą būsto paskirtį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
28. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.
29. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
30. Teismas pagrįstai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus, ir nagrinėjamu atveju laikytinas deklaratyviu, kadangi šiuo atveju ieškovo (viešojo juridinio asmens) pastangos įvertinti ir nustatyti, ar nėra pažeidžiami teisės aktai, negali būti vertinami kaip nuosavybės teisės ribojimas. Tiek iš CK 4.39 str. 1 d., pagal kurią nuosavybės teisė gali būti apribota <...> įstatymų arba teismo sprendimo, todėl pažymėta, kad savininkas gali nevaržomai įgyvendinti nuosavybės teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-285/2010). Nagrinėjamu atveju ir siekiama, jog būtų įvertinta ar apeliantų veiksmai (patalpų naudojimas ne pagal paskirtį) nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų.
31. Teisėjų kolegija ieškovo reikalavimą vertina proporcingumo principo, pagal kurį įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo prašomas leidimas nors ir riboja atsakovų nuosavybės teisę, tačiau pagrįstas, nes faktiniai duomenys patvirtina, kad leidimas patekti į atsakovų negyvenamąsias patalpas būtinos ieškovo veiklos tikslams pasiekti ir kad leidimo išdavimas nevaržo atsakovų teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
32. Numatytos priemonės (įpareigojimas įsileisti į minėtas apeliantams priklausančias patalpas) turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, o būtent vadovaujantis Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 5 punktu viešojo administravimo subjektai, atliekantys statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymo Nr. D1-825 ,,Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.08:2010 „statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte nustatyta pareiga, kad priežiūros vykdytojas, tikrindamas statinių naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje (12.3 p.), apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti ar statinys naudojamas pagal paskirtį (12.4.1 p.) bei nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti (12.6 p.). Ieškovui nustatytų pareigų negalint įgyvendinti atsakovams savo valia įleidžiant į Ginčo patalpas, bei, norint išsamiai ir visapusiškai ištirti susidariusią situaciją dėl patalpų naudojimo ne pagal paskirtį, nėra kitų galimybių išsiaiškinti, ar apeliantai nepažeidžia įstatymuose įtvirtintų reikalavimų, kurių privalo laikytis.
33. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas patikrinimą atlieka (duomenys neskelbtini), gyventojų skundų pagrindu, ir, būdamas viešojo administravimo subjektu, turi pareigą tikrinti informaciją ir visapusiškai ir išsamiai surinkti duomenis, ar atsakovai laikosi įstatymuose nustatytų pareigų naudoti patalpas pagal jų paskirtį, visgi ieškovas negali realizuoti savo teisių ir pareigų bei į tai, kad nėra kitų galimybių išsiaiškinti, ar atsakovai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.
34. Apeliantai nurodė, kad inicijavo kreipimąsi į ieškovą su prašymu detalizuoti, kokias aplinkybes ieškovas siekia nustatinėti, tačiau jokių prašymų apeliantai ieškovams nėra pateikę. Ieškinyje konkrečiai nurodyta, kad ieškovas įgyvendindamas jam priskirtas pareigas pagal teisės aktus, siekia tinkamai jas realizuoti nustatant ar apeliantai tinkamai naudoja jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas adresu (duomenys neskelbtini).
35. Ieškovas vykdo teisės aktuose nustatytas pareigas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685 Statinių naudojimo priežiūros taisyklėse (toliau - Taisyklės), kuriose nustatyta, jog priežiūros vykdytojas (ieškovas) atlikdamas statinio (jo patalpų) faktinių duomenų patikrinimą vietoje surenka įrodymus, kaip tai numatyta Taisyklių 10.5 ir 10.11 punktuose. Vadovaudamasis Taisyklių 10.4 punktu, priežiūros vykdytojas turi teisę - Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Taisyklių 10.5 punkte nustatyta, kad savo funkcijoms vykdyti priežiūros vykdytojas (ieškovas) turi teisę netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus. Taip pat Taisyklių 10.7 punkte nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas patalpas. Būtent šioje byloje ir siekiama, tinkamo šių tikslų įgyvendinimo.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai buvo informuoti dėl Ginčo patalpų apžiūros laiką, kadangi šį ieškovo teiginį patvirtina ieškovo į bylą pateikti dokumentai (201604-12; 2016-07-01 ir 2016-07-13 apžiūros aktai) bei minėto pastato bendrijos pirmininkės parodymai. Ieškovas geranoriškai apeliantus informavo ne vieną kartą, tačiau apeliantai vengė bendradarbiauti su ieškovu. Kaip patvirtina apžiūros aktai, atsakovai neįleido ieškovo atstovų apžiūrėti Ginčo patalpas.
37. Apeliantai nurodo, kad Turizmo departamentas nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su patalpų naudojimu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad asmenims teikiant neklasifikuojamas apgyvendinimo paslaugas (šiuo atveju apartamentų komplekso apgyvendinimo paslaugą) Turizmo departamento darbuotojai nevertina gyvenamųjų patalpų naudojimo pagal jų paskirtį vykdami į apgyvendinimo paslaugų teikimo vietą. Dėl to Turizmo departamento vertinimas sprendžiant ginčą nereikšmingas.
38. Apeliantai nurodo, kad pateikti dokumentai ne valstybine kalba, tačiau nėra nurodyti kokie konkrečiai rašytiniai dokumentai neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako.
39. Apeliantų nurodyti argumentai, kad ieškovo patikrinimus inicijavo kiti pastato butų (patalpų) savininkai siekdami atsakovams kuo daugiau nepatogumų ir neigiamų padarinių bei naudoti šią bylą įrodymų rinkimui, nereikšmingi. Ieškovo pateikta medžiaga sudaro pagrindą ieškovui atlikti tyrimą, ar atsakovai Ginčo patalpas naudoja pagal paskirtį.
40. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.